Tai – bet kuris Europos Bendrijos teisės aktų nuostatų pažeidimas, susijęs su pareiškėjo / paramos gavėjo veiksmais ar neveikimu, dėl kurio Bendrijų bendrajam biudžetui gali būti padaryta arba padaroma žala.
Pažeidimą įtarti / nustatyti gali bet kuris NMA darbuotojas, vykdydamas projekto administravimo, kontrolės arba audito funkcijas. Taip pat informacija gali būti gaunama iš Žemės ūkio ministerijos ir kitų valstybės institucijų, įtarusių pažeidimą ar gavusių informacijos apie įtariamus pažeidimus iš Valstybės kontrolės, Europos Komisijos, Europos Audito Rūmų, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos ir kitų institucijų.
Pažeidimus tiria ir jų administravimą vykdo NMA bei Žemės ūkio ministerija. Į posėdžius, organizuojamus pažeidimų administravimo klausimams spręsti, gali būti kviečiamas ir paramos gavėjas. Nustačius pažeidimą, kurio suma yra lygi arba viršija 10 000 eurų, apie jį pranešama Europos Komisijos Europos kovos su sukčiavimu tarnybai (OLAF). Apie įtariamą nusikalstamą veiką, padarytą įgyvendinant projektą / paraišką, visada informuojama Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos.
Siekiant išvengti pažeidimų, reikėtų:
-
susipažinti su teisės aktais, kurie susiję su prašoma / gaunama parama;
-
susipažinti su dažniausiai pasitaikančiais pažeidimais;
-
dalyvauti NMA organizuojamuose seminaruose;
-
nuolat bendrauti ir bendradarbiauti su NMA.
|
|
Žemės ūkio veiklos įrodymo būdai:
|
Pareiškėjai, teikdami paraišką, turi pasirašyti, jog žino ir įsipareigoja deklaruoti tik tuos plotus, kuriuos patys dirba. NMA paprašius, pareiškėjas turės įrodyti, kad deklaruojamuose plotuose vykdo žemės ūkio veiklą. Žemės ūkio veiklą galima įrodyti vienu iš šių būdų:
-
jei pateikiami žemės ūkio produkcijos pardavimo praėjusiais arba einamaisiais metais fakto pagrindimo dokumentai arba suteiktų žemės ūkio paslaugų teikimo sutartis, arba ūkio reikmėms išsinuomotos žemės ūkio technikos nuomos sutartis ir atsiskaitymo pagal minėtas sutartis dokumentai (sąskaitos faktūros, PVM sąskaitos faktūros, kurios išrašomos, jei pardavėjas ar nuomotojas yra PVM mokėtojas (ar kiti vietoj jų naudojami apskaitos dokumentai), pirkimo–pardavimo kvitai, pinigų priėmimo kvitai, kasos aparato kvitai arba kiti laisvos formos produkcijos pardavimo dokumentai);
-
jei einamaisiais metais pareiškėjo, jo valdos partnerių, valdoje registruotų šeimos narių ar susijusių subjektų vardu Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre yra nepertraukiamai registruotos (įregistruotos ne vėliau kaip iki einamųjų metų liepos 1 d. (imtinai) ir neišregistruotos) žemės ūkio technikos (traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų);
-
jei pareiškėjas, jo valdos partneriai, valdoje registruoti šeimos nariai einamųjų metų laikotarpiu nuo sausio 1 d. iki birželio 30 d. laiko ūkinių gyvūnų, registruotų Ūkinių gyvūnų registre, ne mažiau kaip 0,1 SG hektarui (vertinamas visų deklaruojamų plotų ir nurodytu laikotarpiu laikytų ūkinių gyvūnų vidurkio santykis).
Pareiškėjai, deklaruojantys 30 ha ir didesnius tiesioginėms išmokoms tinkamus plotus, produkcijos pardavimo, paslaugų įsigijimo ar technikos nuomos faktui pagrįsti taip pat privalo pateikti apmokėjimo, įvykdyto per komercinius bankus, kredito unijas ar kitus mokėjimo paslaugų teikėjus, patvirtinimo dokumentus – mokėjimo nurodymus su mokėjimo paslaugų teikėjų žyma (jei mokėjimas atliktas elektroninės bankininkystės būdu, mokėjimo nurodymas turi turėti „Įvykdymo datos“ žymą).
Pareiškėjų atrankai taikomi rizikos kriterijai:
NMA, atlikusi ankstesniais metais pateiktų paraiškų duomenų analizę bei įvertinusi pažeidimų riziką, atnaujino rizikos kriterijus, kuriais vadovaujantis gali būti pareiškėjų paprašyta deklaruotų plotų valdymo teisės, žemės dirbimo dokumentų. Taip pat pagal šiuos kriterijus ūkiai gali būti atrinkti patikroms vietoje. Pareiškėjai patikrinimams gali būti atrinkti, jei:
-
paraiškas pateikė pavėluotai (po 10 kalendorinių dienų) ar pavėluotai deklaravo didelius plotus;
-
ankstesniais metais jiems buvo pritaikytos sankcijos dėl valdymo dokumentų nepateikimo;
-
valdų registre įregistravę mažiau nei 80 proc. deklaruojamo ploto;
-
deklaruoja didelius pievų plotus, tačiau neturi gyvulių;
-
deklaruoja plotus, kuriuose ankstesniais metais atliktų patikrų vietoje metu buvo nustatyti pažeidimai;
-
deklaruoja didelius pasėlių plotus/rizikingas kultūras, kuriose nustatomi pasikartojantys pažeidimai;
-
yra juridiniai asmenys ir deklaruoja didelius plotus, tačiau turi tik keletą darbuotojų ir gauna mažai pajamų;
-
minimi žiniasklaidos priemonėse kaip neteisėtai ar fiktyviai ūkininkaujantys;
-
deklaruoja didelius anksčiau 2 metus niekieno nedeklaruotus plotus;
-
deklaruoja dideliu atstumu vienas nuo kito išsidėsčiusius plotus;
-
deklaruoja didelius valstybinės žemės plotus;
-
deklaruoja plotus, tačiau gyvenamoji vieta/kontaktiniai duomenys nurodyti mieste;
-
deklaruoja plotus šlapynėse, miestų gyvenamosios zonos teritorijose, miškuose ar šalia miškų;
-
deklaruoja plotus, kurie vadovaujantis palydoviniais vaizdais identifikuoti kaip nešienauti;
-
deklaruoja ariamos žemės plotus ar sodus, tačiau vadovaujantis palydoviniais vaizdais tose vietose identifikuotos pievos;
-
deklaruoja plotus, kurie 2016–2019 m. nustatyti kaip nešienauti arba NEP plotai;
-
deklaruoja plotus, kurie nebuvo deklaruoti 2019 m.;
-
nuolat deklaruoja juodąjį pūdymą (2018 – 2020 m.).
Svarbu paminėti, kad pareiškėjo priskyrimas kuriai nors išvardintų grupių nenulemia, kad ūkininko bus paprašyta pateikti dokumentus ar jo ūkyje bus atlikta patikra. Pareiškėjas ar jo valdomas ūkis pateks į patikrinimui atrinktųjų sąrašą tik atsižvelgiant į rizikos kriterijų visumą. Taip pat paminėtina, kad šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis.
-
Praneškite apie įvykdytus įsipareigojimus per mobiliąją programėlę „NMA agro“. Daugiau informacijos čia.
Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos
Tiesioginės išmokos
