Visuomenės nuomonės tyrimo rezultatų apžvalga
Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos
Naujienų filtras
2015.03.03

Visuomenės nuomonės tyrimo rezultatų apžvalga

Visuomenės nuomonės tyrimo rezultatų apžvalga
Baigiantis 2007–2013 metų programiniam laikotarpiui, didžioji dauguma klientų pritarė nuomonei, kad informacijos apie Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemones pakanka, be to, ją lengva rasti. Kitiems dėl paramos kreiptis rekomenduotų 64 proc. paramos gavėjų. 96 proc. klientų Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) veiklą įvertino teigiamai. Tai patvirtina 2014 m. atliktas reprezentatyvus visuomenės nuomonės apklausos tyrimas.
 
2014 m. pabaigoje buvo atliktas reprezentatyvus visuomenės nuomonės tyrimas: apklaustos dvi tikslinės grupės – 1 000 gyventojų ir 1 000 NMA pareiškėjų ar NMA administruojamos paramos gavėjų. Atliekant tyrimą siekta objektyviai įvertinti minėtų tikslinių grupių informuotumą apie Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programą (KPP) ir jos priemones, nuomonę apie KPP paramos skirstymo skaidrumą, požiūrį į NMA veiklą.
 
Informuotų apie KPP padaugėjo
 
Palyginti su 2013 m. apklausos rezultatais, reikšmingai padaugėjo (10 proc.) klientų, kuriems pakako bendros informacijos apie KPP (2014 m. – 86 proc., 2013 m. – 76 proc.). Be to, 87 proc. pareiškėjų ir paramos gavėjų nurodė, jog informaciją apie KPP buvo lengva rasti (2013 m. – 82 proc.). Tam įtakos neabejotinai turėjo ir vykdoma visuomenės informavimo apie KPP priemones kampanija.
 
2014 m. klientų buvo klausiama, iš kur jie gavo informacijos apie KPP priemonę, pagal kurią jie kreipėsi paramos. Respondentai nurodė šiuos pagrindinius informacijos šaltinius: internetinė žiniasklaida (26,3 proc.), TV žinios (23 proc.), seniūnijos, vietinė bendruomenė (22,6 proc.), NMA interneto svetainė (22,4 proc.), specializuoti laikraščiai (20,8 proc.).
 
2014 m. tyrimo duomenys patvirtina bendrą tendenciją – daugėja asmenų, besinaudojančių internetine žiniasklaida. Apklaustieji nurodė, jog patogiausias informacijos šaltinis yra NMA interneto svetainė (39,4 proc.), šį šaltinį dažniau rinkosi jaunesni (iki 49 m.) respondentai. Tiesa, vyresnio amžiaus respondentai (vyresni negu 60 metų amžiaus) daugiausia informacijos apie priemonę gavo iš seniūnijų, vietinės bendruomenės (28,8 proc.).
 
Atsižvelgiant į tai, kad nemaža dalis antros tiriamos tikslinės grupės atstovų, t. y. gyventojų (40,3 proc.), apskritai nesidomi paramos žemės ūkio ir kaimo plėtrai galimybėmis, kur kas mažesnė jų dalis laiko save informuotais apie paramą pagal KPP. Vis dėlto, palyginti su 2013 m. apklausos rezultatais, informuotų gyventojų padaugėjo 6 proc. punktais (2013 m. – 44 proc., 2014 m. – 50 proc.).
 
Informacija apie Europos Sąjungos paramą Lietuvos kaimui ir žemės ūkiui labiausiai domėjosi respondentai, turintys sąsajų su KPP parama: buvę (esami) paramos gavėjai arba jei paramą buvo gavę respondentų draugai, giminės.
 
Rekomenduotų paramos kreiptis kitiems
 
NMA klientų – pareiškėjų, paramos gavėjų – buvo klausiama, „ar rekomenduotumėme KPP paramą tiems, kurie jos dar nėra gavę?“. Į šį klausimą respondentai turėjo atsakyti, pasirinkdami nuo 0 iki 10 balų. Pagal vertinimus respondentai buvo suskirstyti į tris grupes: tvirti rėmėjai (įvertinę 9–10 balų), neutralūs (7–8 balais), nelinkę rekomenduoti (0–6 balais).
 
Daugiausia apklaustų klientų (64,5 proc.) buvo tvirti paramos pagal KPP rėmėjai, 22,5 proc. respondentų buvo neutralūs, o 13 proc. respondentų nurodė, jog nerekomenduotų kitiems kreiptis paramos. Vadovaujantis klientų lojalumo matavimo metodu buvo apskaičiuotas rekomendavimo rodiklis ir gautas itin aukštas 51,5 koeficientas. Pažymėtina, kad daugiausiai dėl paramos nerekomenduotų kreiptis tie respondentai, kurie pateikė paraišką, bet paramos negavo (25,6 proc.).
 
NMA veiklos vertinimas
 
Džiugu, kad didžioji dauguma pareiškėjų ir paramos gavėjų NMA veiklą ir paslaugas įvertino puikiai (21,6 proc.), labai gerai (19,5 proc.) ir gerai (55 proc.). Palyginti su 2013 m. apklausos rezultatais, teigiamai vertinančių NMA veiklą klientų skaičius padidėjo 5 proc. punktais (2013 m. – 91 proc., 2014 m. – 96 proc.).
 
Nuomonei, kad parama skirstoma skaidriai, pritarė 66 proc. klientų. Palyginti su 2013 m. apklausos rezultatais, šis procentinis skaičius nepakito, tačiau padaugėjo kitos tikslinės grupės atstovų – gyventojų, pritariančių nuomonei, kad parama skirstoma skaidriai (2013 m. – 24 proc., 2014 m. – 33 proc.).
 
Ar Lietuvos kaime gyventi ir dirbti gera?
 
Pirmą kartą į reprezentatyvią visuomenės apklausą buvo įtraukti klausimai, susiję su gyvenimo kokybės įvertinimu. Tyrimo metu buvo siekiama išsiaiškinti, kaip abiejų tikslinių grupių respondentai – pareiškėjai, paramos gavėjai ir gyventojai – jaučiasi gyvendami Lietuvoje, Lietuvos miestuose ir kaimuose.
 
45 proc. pareiškėjų ir paramos gavėjų manė, kad Lietuvos kaime gyventi ir dirbti yra gera. Kiek mažiau respondentų sutiko, kad Lietuvos miestuose gyventi yra gera (25 ,2 proc.).
 
Kitos tikslinės grupės – gyventojų – nuomonė apie gyvenimo kokybę Lietuvos miestuose ir kaimuose skyrėsi nuo klientų nuomonės. Teiginiui, kad gyventi ir dirbti Lietuvos kaimuose yra gera / veikiau gera, pritarė 28,2 proc. respondentų. Gyvenimo kokybę Lietuvos kaime labiau patenkinti buvo jauni respondentai (15–29 m.) bei tie, kurie patys ar jų artimieji yra buvę paramos gavėjais. 47,1 proc. šios tikslinės grupės respondentų pritarė nuomonei, kad gyventi ir dirbti Lietuvos miestuose gera / veikiau gera.
 
Apibendrinę abiejų apklaustų tikslinių grupių gyvenimo kokybės įvertinimo rezultatus, pastebime beveik simetriškai priešingą nuomonių pasiskirstymą. 45 proc. klientų pritarė teiginiui, kad šiuo metu gyventi ir dirbti Lietuvos kaime yra gera / veikiau gera, o 47,1 proc. gyventojų pritarė nuomonei, kad gyventi ir dirbti Lietuvos miestuose gera / veikiau gera. Tačiau abiejų tikslinių grupių respondentų dauguma pritarė nuomonei, kad šiuo metu gyventi ir dirbti Lietuvos kaime yra geriau negu buvo anksčiau (61,2 proc. klientų ir 47 proc. gyventojų).
 
Dėkojame apklausos dalyviams už išreikštą nuomonę ir sugaištą laiką. Jūsų atsakymai padeda mums rasti efektyviausią informacijos apie administruojamą paramą pateikimo būdą bei kanalus, skatina tobulinti paramos administravimo procesą.
 
Paskutinio atnaujinimo data: 2015 m. kovo 3 d. 09:21