Siekiančiųjų paramos verslui kaime laukia didžiulė konkurencija
Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos
Naujienų filtras
2011.12.06

Siekiančiųjų paramos verslui kaime laukia didžiulė konkurencija

Siekiančiųjų paramos verslui kaime laukia didžiulė konkurencija
Paskutiniąją rudens dieną buvo baigtos rinkti paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos (KPP) priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“. Iš viso per šį surinkimo laikotarpį žadama paskirstyti 40 milijonų litų. Kaimo gyventojai arba kaimiškose vietovėse jau veikianti ar naujai įsteigta labai maža įmonė gali tikėtis nemažos paramos, tačiau sulaukus rekordinio skaičiaus paraiškų (491), kuriose prašoma paramos suma siekia beveik 227 mln. Lt, minėtų pareiškėjų laukia didžiulė konkurencija.
 
Nauji projektai – pagal pirmumo kriterijus
 
Kadangi prašoma paramos suma viršija šiai priemonei skirtąją, projektai pagal priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ bus atrenkami remiantis įgyvendino taisyklėse numatytais pirmumo kriterijais ir surikiuoti ir prioritetinę eilę. Pirmiausia bus atrenkami pirmąjį prioritetinį kriterijų atitinkantys projektai. Pirmas pagal svarbą pirmumo kriterijus taikomas tiems pareiškėjams, kurie dar nėra gavę ES (Europos Sąjungos) investicinės paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai. Pirmenybė bus teikiama ir antrąjį prioritetinį kriterijų atitinkantiems, tai yra, sertifikuotų amatų plėtros  projektams. Trečias pagal svarbą pirmumo kriterijus bus taikomas tiems projektams, kuriuos įgyvendinus bus sukurta daugiau darbo vietų. Ketvirtas  pirmumo kriterijus palankus mažiau palankioje ūkininkauti vietovėje įgyvendinamiems verslo projektams. Prioritetą turės ir iš emigracijos grįžę asmenys. Tiesa, jų projektams bus taikomas penktas pagal svarbą pirmumo kriterijus. Iš viso šiai priemonei yra numatyti 6 pirmumo kriterijai. Šeštasis – paskutinis pirmumo kriterijus skirtas šeimos verslui.
 
Pagal atitiktį pirmumo kriterijams paraiškos bus rikiuojamos į tam tikrą prioritetinę eilę. Pirmieji eilėje bus projektai, kurie tenkina pirmąjį kriterijų. Projektų konkreti vieta prioritetinėje eilėje priklausys nuo to, kiek ir kokio svarbumo likusių kriterijų tenkina. Jeigu paraiškoje arba jos prieduose nėra duomenų, leidžiančių nustatyti pareiškėjo atitiktį projektų atrankos pirmumo kriterijui, laikoma, kad pareiškėjas jo neatitinka.
 
Įsigaliojo naujos taisyklės
 
Šiais metais paraiškos paramai pagal KPP priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ buvo renkamos vadovaujantis naujomis įgyvendinimo taisyklėmis. Vienas didžiausių pakeitimų yra tai, kad kreiptis paramos pagal supaprastintas taisykles galėjo tiktai kaimo gyventojai – fiziniai asmenys, ne mažiau kaip vienerius metus iki paramos paraiškos pateikimo deklaravę savo gyvenamąją vietą kaimo vietovėje. Anksčiau pagal šią tvarką galėjo kreiptis ir labai mažos įmonės. Pastarosios, siekiančios gauti paramą pagal šią priemonę, ir toliau turėjo teisę jos siekti, tačiau tik pagal įprastas, o ne supaprastintas taisykles.
 
Be to, mažoms įmonėms įvestas dar vienas reikalavimas. Anksčiau buvo numatyta, kad paraiškos pateikimo dieną joje ne mažiau kaip 50 procentų darbuotojų turėtų būti kaimo gyventojai. Dabar šis terminas pratęstas: šios sąlygos reikės laikytis ne tik pateikiant paraišką, bet ir per visą kontrolės laikotarpį – penkerius arba septynerius (rizikingais laikomų projektų atveju) metus nuo sutarties pasirašymo datos.
 
Dar viena naujovė – skolintos lėšos gali sudaryti ne daugiau kaip 90 procentų projektui finansuoti reikalingų lėšų. Mažiausiai 10 procentų turi būti nuosavos pareiškėjo lėšos. Tačiau skolintos lėšos turi būti pagrindžiamos su paramos paraiška pateikiant dokumentus, įrodančius paskolos suteikimo galimybę: jei projekto dalis įgyvendinama už skolintus pinigus, pareiškėjas privalo NMA pateikti pasirašytą paskolos sutartį ar susitarimą dėl paskolos suteikimo.
 
Tokiu atveju sprendimas skirti paramą turi būti priimtas ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo projekto vertinimo pabaigos, tai yra, nuo NMA pranešimo apie Projektų atrankos komisijos priimtą rekomendaciją skirti paramą projektui įgyvendinti gavimo dienos. Jei per pusmetį pareiškėjas neranda finansavimo šaltinio, jis netenka teisės gauti paramą.
 
ES parama jau pasinaudojo
 
Smalininkuose įsikūrę Senjorų namai – privatus šeiminis verslas, kurtas pasinaudojus ES parama pagal KPP priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“. Trys akcininkai G.Navicko žmona Edita ir du Vokietijos piliečiai bendrą verslą puoselėti planavo jau seniai. „Buvo sunkmetis – buhalterės darbo Viešvilės žemės ūkio mokykloje netekusi žmona išvažiavo į Vokietiją, ten prižiūrėjo senelius. Po kiek laiko išvažiavome dviese. Vokiečiai pamatė, kad Edita energinga, išsilavinusi moteris. Tad pasiūlė Lietuvoje imtis bendro verslo“, - Senjorų namų užuomazgą prisimena G.Navickas. Tačiau Senjorų namų direktorius pabrėžia, jog ši veikla – tai jokiu būdu ne verslas, siekiant pelno: „Apskritai sunku įsivaizduoti, kad socialinė veikla galėtų nešti tūkstančius.“
 
Edita ir Gintautas steigti Senjorų namus ėmėsi ne norėdami praturtėti, o visų pirma galvojo apie savo šeimos ateitį bei miestelio žmonių užimtumą. O ir versle sutikę dalyvauti partneriai iš Vokietijos buvo linkę investuoti į verslą, pelną duodantį ne rytojaus dieną, bet gyvuosiantį ne vienerius metus. Pasak Gintauto, vokiečiai „nenorėjo mesti pinigų į balą“. Tada Editai, senelių priežiūros ypatumų pasisėmusiai užsienyje, ir kilo mintis Smalininkuose steigti senelių globos namus. Juo labiau kad sąlygos tam miestelyje, turinčiame apie 600 gyventojų buvo idealios. „Vokietmečiu šiame pastate buvo ligoninė, tarybiniais laikais – taip pat ligoninė. Tačiau prieš devyniolika metų kultūros paveldui priskirtas pastatas sudegė, niekas jo nepageidavo įsigyti. Mums jis tiko“, - G.Navickas pasakoja, kaip už apleisto pastato, tinkančio verslo pradžiai, užkliuvo akis.
 
Šeimyninis verslas
 
Bendrovės „Johinta“, kuriai priklauso Senjorų namai, akcininkai seno pastato restauracijos iš pradžių ėmėsi savomis lėšomis – prireikė veik milijono litų. Darbų įkarštyje, kai pinigai tirpte tirpo, pasak G.Navicko, Jurbarko verslo informacijos centro direktorė pasisiūlė į pagalbą patardama kreiptis į Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) paramos. NMA bendrovė „Johinta“ pateikė senelių priežiūros namų projektą pagal KPP priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“, prašydama skirti beveik 140 tūkstančių litų ES paramos. Viso projekto, kuriuo turėjo būti baigta pastato rekonstrukcija vertė buvo beveik 370 tūkstančių litų. Už  paramos lėšas bendrovė nusipirko naują autobusiuką  seneliams vežioti, dalį stogo dangos, šimtus kvadratinių metrų išklojo trinkelėmis, teritoriją aptvėrė tvora.
 
Senjorų namai Smalininkuose buvo oficialiai atidaryti praėjusiųjų metų spalio 1-ąją. Tiesa, juose dar nebuvo nė vieno senolio, nebuvo ir norinčių dirbti. Šiandien Smalininkų Senjorų namuose įsikūrę jau devyniolika  neįgalių senolių. Yra ir šešiasdešimties dar nesulaukusių, yra ir devyniasdešimtmečio besitikinčių sulaukti. Dalies jų išlaikymą finansuoja valstybė, dalis gyvena išlaikomi vaikų ir giminių.
 
Viso Senjorų namuose įdarbinta 12 senelius prižiūrinčių darbuotojų, kurių amžiaus vidurkis nesiekia ir 30 metų. Tai, pasak G.Navicko, dar vienas verslo privalumas žinant, jog vietos jaunimas nevengia ir sunkių darbų. Pamatę, kaip rūpestingai čia prižiūrimi senukai, jų nuošalyje nepalieka ir įvairių renginių miestelyje organizatoriai, kviečiasi į svečius.
Paskutinio atnaujinimo data: 2014 m. rugpjūčio 14 d. 13:07