Kviečiame prisijungti prie ūkininkų, gamtai palankiu ūkininkavimu prisidedančių prie biologinės įvairovės išsaugojimo
Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos
Naujienų filtras
2021.06.21

Kviečiame prisijungti prie ūkininkų, gamtai palankiu ūkininkavimu prisidedančių prie biologinės įvairovės išsaugojimo

Kviečiame prisijungti prie ūkininkų, gamtai palankiu ūkininkavimu prisidedančių prie biologinės įvairovės išsaugojimo
Žemdirbių gyvenimas vyksta nepertraukiamu būtinų ūkio darbų ciklu. Pavasario sėjos darbus jau vidurvasarį ir rudenį keičia derliaus nuėmimo rūpesčiai, o artėjant žiemai žemė ruošiama žiemojimui. Pasirinkę aplinką tausojantį ūkininkavimą žemdirbiai veiklą derina prie natūralių gamtos procesų, produktyvumą grindžia natūraliu dirvožemio, klimato ir vietovės vaisingumu. Ekstensyviai ūkininkaudami žemdirbiai prisideda prie biologinės įvairovės, stabilios ir stiprios ekosistemos išsaugojimo. Aplinką tausojantis ūkininkavimas skatinamas KPP paramos lėšomis. Viena iš gamtai palankių ūkininkavimo veiklų – „Ražienų laukai per žiemą“.
 
Ši veikla užtikrina, kad dirvožemio paviršius nebūtų paliktas atviras žiemos metu. Paliktos laukuose ražienos per žiemą saugo dirvožemį nuo erozijos, gerina jo kokybę, struktūrą bei derlingumą. Po žiemos ražienų šaknys apraizgo dirvos paviršių, taigi jis tampa atsparesnis ne tik vandens ir vėjo sukeliamai dirvos erozijai, bet ir tvirta kliūtimi medžiagų išsiplovimui į vandens telkinius – taigi mažinama paviršinio vandens telkinių eutrofikacija. Žiemos metu paliktos ražienos yra vertingas maisto šaltinis migruojantiems ir žiemojantiems paukščiams, taip pat tai svarbus prieglobstis žvėreliams. Tokiuose laukuose maisto ir ramybę atranda stirnos, pilkieji kiškiai, kurapkos ir kiti laukiniai gyvūnai.
 
Ūkininkų, vykdančių įsipareigojimus pagal veiklą „Ražienų laukai per žiemą“, patiriamos papildomos išlaidos ir negautos pajamos kompensuojamos Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ paramos lėšomis. Tai, kad ūkininkai šiuose plotuose augina vasarines grūdines kultūras, kurios savo biologine prigimtimi yra mažiau derlingos, taip pat laukas ariamas pavasarį (išlieka rizika, jog pasėliai gali būti paveikti ligų ir piktžolių), laikoma, kad reikalavimų įgyvendinimas 15 proc. mažina plotų, paliktų ražienoms, derlingumą.
 
Įsipareigojimų laikotarpis – 3 metai
 
Praėjusiais metais pagal KPP priemonę „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ iš viso pateiktos 6 825 paraiškos, deklaruota per 109 093 ha ploto. Iš 13 priemonės veiklų „Ražienų laukai per žiemą“ veikla yra populiariausia – pateikta 2 440 paraiškų, deklaruota 34 111 ha ploto.
 
2020 m. aktyviausiai paraiškas pagal šią veiklą teikė Vilniaus apskrities (493 paraiškos), Panevėžio apskrities (470 paraiškos), Šiaulių apskrities (311 paraiškų) ūkininkai. Kauno ir Klaipėdos apskrityse buvo pateikta po 213 paraiškų, Alytaus apskrityje 195, Utenos apskrityje 189, Telšių apskrityje 127, Tauragės apskrityje 119, Marijampolės apskrityje 110 paraiškos.
 
Nuo šių metų pareiškėjai pagal veiklą „Ražienų laukai per žiemą“ deklaruotuose plotuose gali prisiimti ir laikytis įsipareigojimų 3 metus (anksčiau šis terminas buvo 5 metai).
 
Kompensacinės išmokos dydis
 
Kompensacinė išmoka už ražienų, paliktų per žiemą, vieną hektarą – 99 Eur.
 
Įsipareigojimai
 
Kompensacinė išmoka mokama už šiuos įsipareigojimus:
 
  • Nupjovus javus, laukai paliekami neaparti iki kitų metų kovo 1 d.
  • Įsipareigotame plote nenaudoti pesticidų ir herbicidų po derliaus nuėmimo.
  • Ražienų netręšti, nekalkinti ir neskusti.
  • Ražienų laukuose sužėlusių augalų nešienauti ir (arba) nesmulkinti.
Vykdant veiklą taip pat būtina laikytis šių papildomo reikalavimų:
  • Veiklą vykdyti ne didesniame kaip 30 proc. ražienų laukams tinkamų augalų rūšių plote. Didžiausias neapartas ražienų plotas, už kurį skiriama parama, kai dalyvaujama veikloje, gali būti ne didesnis kaip 50 ha. Pareiškėjams, kurie tiesioginėms išmokoms gauti deklaruoja iki 10 ha žemės ūkio naudmenų, ražienų plotas neribojamas.
  • Per žiemą paliekamas ražienų plotas kasmet gali būti paliekamas vis kitoje vietoje, tačiau pagal veiklą įsipareigotas plotas kiekvienais metais neturi mažėti.
  • Pagal veiklą įsipareigotame plote po derliaus nuėmimo sutvarkyti šiaudus, surišti juos į ryšulius (ritinius) ir išvežti iš lauko arba susmulkinti ir paskleisti juos dirvos paviršiuje.
 
Prioritetinės seniūnijos
 
Pateiktame žemėlapyje išskirtos seniūnijos patenka į vadinamąją rizikos vandenų apsaugos zoną ir didelę žemės ūkio naudmenų dalį čia sudaro ariamoji žemė. Todėl šiose vietovėse tarša lengviausiai pasiekia mūsų vandenis, o iš dirbamų žemės laukų išsiplovusios maisto medžiagos kaip mat suaktyvina paviršinio vandens telkinių eutrofikaciją. Būtent šiose vietovėse yra labai svarbu taikyti priemones, kurios gerina vandens telkinių būklę. Tad neleisdami erozijai ardyti palikto atviro dirvožemio, ūkininkai kartu prisideda ir prie paviršinių vandens telkinių ir juose gyvenančių rūšių būklės gerinimo, augalų apsaugos priemonių kiekių sumažinimo.
 
Ekstensyvus ūkininkavimas remiamas priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ paramos lėšomis. Kviečiame ūkininkus apsvarstyti galimybę dalyvauti kurioje nors iš 13 priemonės įgyvendinimo taisyklėse nurodytų veiklų. KPP priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ įgyvendinimo taisykles rasite čia.
 
 
Nuotrauka iš pixabay.com
Paskutinio atnaujinimo data: 2021 m. birželio 21 d. 08:06