Naudinga informacija | Nacionalinė mokėjimo agentūra
Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos

Teisės aktų pažeidimai

Naujausia teismų praktika

  • LVAT 2020-01-15 sprendimas a. b. A-2547-415/2019
    NMA laikė, kad avansinis mokėjimas buvo atliktas prieš išsiunčiant kvietimus dalyvauti apklausoje ir pasirašant sutartį. Įgyvendinimo taisyklėse numatyta, kad paramos lėšomis finansuojamos tik tinkamos finansuoti ir projektui įgyvendinti būtinos lėšos, padarytos laikantis pirkimo procedūrų, nurodytų Administravimo taisyklėse (Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 8 d. įsakymo Nr. 3D-265 redakcija). Administravimo taisyklėse nustatyta, kad pareiškėjai, siekdami, kad patirtos išlaidos būtų tinkamos finansuoti, prekes ir paslaugas įsigytų pagal Pirkimų taisykles (Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones prekių, paslaugų ar darbų pirkimų taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 3D-150 „Dėl Projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones, prekių, paslaugų ar darbų pirkimo taisyklių patvirtinimo“. Pirkimų taisyklių 4 punkte nustatyta, kad perkant konkurso būdu, pirkimas prasideda apie jį paskelbus; perkant apklausos būdu – kai pirkimo komisija, pirkimo vykdytojas ar pirkimo organizatorius kreipiasi į tiekėją, prašydamas pateikti perkamų prekių, paslaugų ar darbų kainas ir sąlygas. Pirkimo taisyklių 5.1 punkte nustatyta, kad pirkimas pasibaigia, kai sudaroma pirkimo sutartis. Sprendimo 31 punkte nurodyti avansiniai mokėjimai atlikti iki pirkimo sutarties sudarymo, nepasibaigus pirkimo procedūroms, nustatytoms Pirkimų taisyklėse, o tai, vadovaujantis Administravimo taisyklių 153.2 papunkčiu, yra teisinis pagrindas atsakovui pripažinti, kad tokios išlaidos yra netinkamos finansuoti. Ginčo teisinių santykių specifika lemia, jog pareiškėjos, kaip rangos teisinių santykių šalies, veiksmams esminę reikšmę turi prievoliniai teisiniai santykiai, kylantys iš pareiškėjos, kaip paramos iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšų siekiančio asmens teisinės padėties. Būtent tai suponuoja jos teisių rangos teisiniuose santykiuose įgyvendinimo apribojimus. Paramos sutartyje ir rangos sutartyje dėl avansinių mokėjimų teisės nebuvo susitarta. Pirkimo taisyklių 52 punkte nustatyta, kad pirkimo sutartis po konkurso ar apklausos gali būti keičiama tik paaiškėjus, jog jai tinkamai įvykdyti būtina daryti pirkimo sutarties pakeitimus, kurie iš esmės nekeis pirkimo objekto, jo tiesioginės paskirties, atitikties Europos Sąjungos standartams. Pirkimo sutarties pakeitimai turi būti suderinti su atitinkamu NMA teritoriniu paramos administravimo skyriumi (išskyrus atvejus, kai sutarties vertė neviršija 28 962 (dvidešimt aštuonių tūkstančių devynių šimtų šešiasdešimt dviejų) eurų, taip pat kai keičiamo pirkimo objekto dalies vertė neviršija 5 proc. visos pirkimo sutarties vertės). Šiuo atveju tai nebuvo padaryta. Taigi avansinis mokėjimas, kai tokia galimybė neįtvirtinta sutartyje ar sutarties pakeitimai nesuderinti Pirkimo taisyklių 52 punkte nustatyta tvarka, yra negalimas.
  • LVAT 2020-01-22 nutartis a. b. eA-149-822/2020
    Teismas nesutinka su argumentu, kad valstybinės žemės savininko sutikimas nėra reikalingas siekiant įregistruoti vieno iš partnerių nuomos pagrindu valdomus valstybinės žemės sklypus į žemės ūkio valdą, pirmiausiai atkreipė dėmesį į viešojoje teisėje galiojantį principą, jog yra leidžiama tik tai, kas tiesiogiai nurodyta. Teismas akcentavo Civilinio kodekso (6.553 str. 1, 3 d., 6.490 str., 6.491 str. 1, 2 d.) ir Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236 (18 p.), nuostatas, susijusias su tuo, kad nuomininkas gali subnuomoti išnuomotą žemės sklypą tik gavęs rašytinį nuomotojo sutikimą, išanalizavo Civilinio kodekso 6.969 straipsnio 1 dalies nuostatas ir priėjo prie išvados, kad teisės aktuose įtvirtintos imperatyvios nuostatos, draudžiančios be valstybinės žemės savininko sutikimo pagal nuomos sutartį įgytas teises ir pareigas perleisti kitam asmeniui ar įkeisti kaip turtinį įnašą. Kai tokio sutikimo nėra, priešingai, byloje yra Tarnybos pateikti raštai, patvirtinantys, kad pareiškėjas deklaravo žemės sklypus neturėdamas atitinkamo sutikimo. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nepateikė Agentūrai dokumentų, patvirtinančių, jog jis teisėtai valdė deklaruotą plotą, pritartina Agentūros padarytai išvadai, kad pareiškėjas deklaravo didesnį žemės naudmenų plotą negu teisėtai valdė, todėl parama už šiuos laukus jam negalėjo būti skiriama. Kadangi deklaruotas ir nustatytas faktinis plotas skiriasi daugiau nei 50 proc., pareiškėjui taikoma ilgalaikė sankcija pagal Taisyklių 81 punktą ir 2014 m. kovo 11 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 640/2014. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 20 straipsnio 5 dalyje expressis verbis (aiškiais žodžiais) įtvirtintas draudimas valstybės ir savivaldybių turtą perduoti kitiems juridiniams ar fiziniams asmenims ar kitaip susieti su turtu jungtinės veiklos sutarties pagrindu.
  • LVAT 2020-02-05 nutartis adm. b. Nr. eA-3045-415/2020
    LVAT pažymėjo, kad Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 3D-163, bei Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153, o taip pat ir Paramos sutartyje reguliarios projekto įgyvendinimo stebėsenos sampratos turinys neatskleistas, todėl aiškinant pareiškėjos pareigų apimtis įsipareigojimo vykdyti reguliarią projekto įgyvendinimo stebėseną kontekste būtina pažymėti, kad tokio įsipareigojimo turinys vertintinas akcentuojant bendrą iš paramos projektams įgyvendinti kylančių prievolinių teisinių santykių specifiką.
    Tai suponuoja, kad reguliarios projekto įgyvendinimo stebėsenos teisinis režimas aiškintinas kaip apimantis visas ir bet kurias protingas ir proporcingas priemones bei būdus, užtikrinančius projekto rezultatų ir pasiekimų išsaugojimą projektą įgyvendinančiam asmeniui taikant ne vidutinius, o aukštus atidumo ir rūpestingumo standartus. Todėl atsakovo argumentai, kad pareiškėja privalėjo rūpintis skulptūrų apsauga ir priežiūra, pvz., įrengiant stebėjimo kameras, signalizaciją ar tvirčiau pritvirtinti pačias skulptūras, yra pagrįsti ir teisėjų kolegijos pripažįstami, kaip atitinkantys paramos gavėjams keliamus reikalavimus.
  • LVAT 2020 m. vasario 19 d. nutartis a. b. Nr. eA-115-438/2020
    Trečiųjų asmenų nusikalstami veiksmai pareiškėjos atsakomybei, kylančiai paramos teisinių santykių pagrindu, turėtų esminę įtaką tik tuo atveju, jei minėtos protingos ir proporcingos priemonės būtų pritaikytos ir nepaisant jų projekto įgyvendinimo rezultatas nukentėtų - jam būtų padaryta žala. Šiuo atveju pareiškėja tinkamai nevykdė jai tenkančių pareigų taip, todėl nepaisant to, kad projekto rezultatas nukentėjo dėl trečiųjų asmenų nusikalstamų veiksmų, pareiškėjai teko pareiga savo sąskaita atkurti padėtį, buvusią iki žalos projekto rezultatams padarymo, o to nepadarius – pareiga grąžinti ginčo paramos sumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3045-415/2020).
    Pagal Reglamento (2006 m. gruodžio 15 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1974/2006, nustatantis išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai paramos kaimo plėtrai taikymo taisykles) 47 straipsnio nuostatas force majeure ar išimtinėms aplinkybėms priskiriama paramos gavėjo mirtis; ilgalaikis paramos gavėjo profesinis nedarbingumas; didelės valdos dalies konfiskavimas, jei to nebuvo įmanoma numatyti įsipareigojimo prisiėmimo dieną; didelė stichinė nelaimė, rimtai pakenkusi valdos žemei, epizootinė liga, paveikusi visą ar dalį ūkininko gyvulių. Reglamento 47 straipsnyje nurodytų force majeure ar išimtinių aplinkybių sąrašas yra baigtinis ir nacionaliniu teisiniu reglamentavimu negali būti plečiamas ar teismų praktikoje plečiamai aiškinamas.  Aplinkybė - vagystė, nepriskirtina Reglamento 47 straipsnyje nurodytų force majeure ar išimtinių aplinkybių kategorijai, dėl ko pareiškėjas šiuo pagrindu negali būti atleistas nuo atsakomybės už sutarties reikalavimų pažeidimus. Teisiniams santykiams, kurie yra reglamentuojami viešosios teisės normomis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normos, kaip taisyklė, yra netaikomos (CK1.1 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju teisiniai  santykiai yra visiškai  sureglamentuoti  viešosios teisės  normomis (Reglamentu, Administravimo, Įgyvendinimo taisyklėmis ir kt.), todėl taikyti civilinio kodekso nuostatų nėra teisinio pagrindo. Dėl šių priežasčių pareiškėjo argumentai, kurie siejami su kreditoriaus kalte, jo atsakomybe ir pan. pagal civilinio kodekso nuostatas yra nepagrįsti bei neteisingi, todėl atmetami.
  • Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartis c. B. e2A-109-538/200 Dėl teismingumo (administracinė ir civilinė tvarka) - Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja. Pažymėtina, kad Specialiosios teisėjų kolegijos, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys priimtos dėl ginčų, kuriuose buvo prašoma grąžinti paramą iš paramą gavusios asmens. Kai reikalavimas yra pareikštas dėl žalos, kurią lėmė Asociacijos vadovo neteisėti veiksmai, atlyginimo, ieškovės reikalavimas kildinamas iš civilinių teisinių santykių, todėl teismingas bendrosios kompetencijos teismui. Dėl likvidavimo - CK 2.112 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, priėmęs sprendimą likviduoti juridinį asmenį, juridinių asmenų steigimo dokumentų nustatyta tvarka turi apie tai paskelbti viešai tris kartus ne mažesniais kaip trisdešimt dienų intervalais arba paskelbti viešai vieną kartą ir pranešti raštu visiems kreditoriams. Atsakovas apie priimtą sprendimą likviduoti asociaciją įstatymo nustatyta tvarka viešai nepaskelbė ir nepranešė NMA, tokiu būdu užkirto NMA galimybę išsireikalauti nepagrįstai suteiktą paramą iš paramos gavėjos. Neteisėti atsakovo veiksmai pasireiškė ne tik neteisėtu paramos gavimu, bet ir neteisėtu neveikimu nepranešant kreditorei (NMA) apie Asociacijos likvidavimą. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas neteisėtais veiksmais padarė ieškovei žalą, kurią sudaro nepagrįstai išmokėta parama, ši suma yra susijusi su neteisėtais atsakovo veiksmais, todėl atsakovas šią žalą ieškovei turi atlyginti (CK 6.245-CK 6.249 straipsniai).
  • Teisėjų kolegija konstatavo, kad įrodymų naštos paskirstymo taisyklės suponuoja, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. Šios taisyklės administraciniame procese kyla iš Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 2 ir 4 dalyse įtvirtinto teisinio reglamentavimo. Šiuo atveju, Atsakovas (NMA) byloje įrodė visas reikšmingas aplinkybes, t. y. deklaruodama žemės plotus, pareiškėja nepateikė 0,18 ha žemės ploto valdymą patvirtinančių dokumentų, Atsakovo tai buvo nustatyta ir Taisyklėse numatyta tvarka bei terminais pareiškėja įpareigota tokius dokumentus pateikti, informacija pareiškėjai išsiųsta 2016 m. Paraiškoje pačios pareiškėjos pasirinktu būdu.
     
    Taigi, taikant nurodytas įrodymų naštos paskirstymo taisyklės darytina išvada, kad Atsakovas teisės aktuose nustatyta tvarka ir būdais konstatavo faktines aplinkybes, kad nesilaikyta nurodytų Taisyklių reikalavimų. Šios aplinkybės gali būti paneigiamos pareiškėjos visomis įrodinėjimo priemonėmis (ABTĮ 56 str. 1 d.). Šioje byloje pareiškėja neigdama Atsakovo nustatytas aplinkybes savo poziciją grindžia vien teiginiu, kad laukai nušienauti laikantis Taisyklių 8.1 punkte įtvirtintų reikalavimų, o augalijos būklė, nustatyta patikrų metu, atitinka situaciją, kuri natūraliai susiklosto po tokio ilgo laiko nuo nušienavimo. Tačiau šių savo argumentų ji nepagrindžia jokiais patikimais įrodymais, o tokiais galėtų būti laukų nušienavimo faktą, laikantis Taisyklių 8.1 punkto nuostatų, patvirtinantys dokumentai (pvz., technikos darbą laukuose liudijantys duomenys, specialiųjų žinių augalininkystės srityje turinčių fizinių ar juridinių asmenų išvados ir pan.). Pareiškėja neteikė tokių įrodymų, todėl teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo, taikydama įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias administracines proceso taisykles, konstatuoti, kad paneigtos atsakovo nustatytos pažeidimo aplinkybės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2106-415/2019).
  • Teisėjų kolegija konstatavo, kad pareiškėjas (juridinis asmuo) yra pelno siekiantis ūkio subjektas, kuriam keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra suformavęs nuoseklią praktiką dėl juridiniam asmeniui keliamą didesnių atidumo, apdairumo ir rūpestingumo reikalavimų ir jokių išimčių nėra nustatyta (žr., pvz., 2014 m. birželio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2014). Įmonė (verslininkas) yra pelno siekiantis asmuo, savo veikloje sudarantis komercinius sandorius, kurie pasižymi tam tikra rizika, dėl to tokia įmonė savo veikloje turi prisiimti neigiamų padarinių – nuostolių kitai sutarties šaliai – atsiradimo riziką ir tais atvejais, kai sutartinių prievolių tinkamas įvykdymas tampa suvaržytas ne dėl priežasčių, priklausančių nuo pačios įmonės. Kiekviena pelno siekianti įmonė, veikdama įprastoje verslo srityje, turi įvertinti rizikos veiksnius ir dėti pastangas, kad minimizuotų jų poveikį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-606/2004; 2007 m. spalio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2007; kt.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3-492/2019). Pareiškėjas turėjo ir galėjo įvertinti aplinkybę, kad rinka yra dinamiška, taip pat turėjo įvertinti su užsienio rinka susijusias rizikas.
  • Teisėjų kolegija konstatavo, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių gauti tokių lėšų Projektui finansuoti, kurios neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų ir dėl to yra netinkamos finansuoti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1096-858/2017; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A-492-857/2014, 2016 m. kovo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-398-492/2016). Nustačius, kad pareiškėjas pateikė Paraiškoje neteisingus duomenis ir dėl to jo Paraiška  nebūtų patekusi į atranką, t. y. iš viso nebūtų galėjusi pretenduoti į paramos skyrimą, pripažintina kad ginčijamas Agentūros sprendimas nepažeidė pareiškėjo teisėtų lūkesčių, o toks paramos sumos sumažinimas yra adekvatus padarytiems pažeidimams.
     
    ŽŪM, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą dėl NMA sprendimo,  paprašė Agentūrą peržiūrėti sprendimą dėl paramos pareiškėjui, tačiau šio sprendimo nepanaikino ir nedavė kitų imperatyvių nurodymų NMA. Kaip minėta, NMA sprendimo apskundimas ŽŪM nėra privaloma ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka, o Administravimo taisyklės vadovaujančiajai institucijai tiesiogiai nesuteikia diskrecijos panaikinti NMA sprendimą. Taigi ŽŪM sprendimas nagrinėjamu atveju gali būti vertinamas tik kaip rekomendacinio pobūdžio bei kaip vienas iš rašytinių įrodymų byloje, neturintis didesnės įrodomosios reikšmės prieš kitus įrodymus ir atspindintis tik ŽŪM poziciją nagrinėjamu klausimu.
  • LVAT 2017 m. vasario 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-31-602/2017 pareiškėja prašė įpareigoti NMA pareiškėjai kompensuoti visą prašomą kompensuoti paramos sumą pagal mokėjimo prašymą. Toks reikalavimas priskirtas viešojo administravimo subjekto kompetencijai, todėl negali būti tenkinamas ir turi būti atmestas.
     
    Pareiškėjas skundė NMA raštą, kuriuo buvo informuotas apie paramos neskyrimą ir ŽŪM potvarkį, kuriuo nuspręsta projektui paramos neskirti. Paraiška atmesta, atsižvelgiant į tai, kad Pareiškėjas yra ūkio subjektas, kuris užsiima žemės ūkio veikla ir prašė paramos paslaugų žemės ūkiui teikimo veiklai, nustatyta, kad Projektas neatitinka Įgyvendinimo taisyklių 17.3 papunkčio reikalavimo. Pareiškėjo planuojama vykdyti veikla – žemės frezavimas, Paraiškoje Pareiškėjas priskyrė veiklą kraštovaizdžio tvarkymui (EVRK kodas 81.30), bet NMA vertinimo metu nustatė, kad žemės frezavimas priskiriamas prie 01.61 klasės „Augalininkystei būdingų paslaugų teikimas“. Vadovaujantis Paslaugų žemės ūkiui sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 76 „Dėl Paslaugų žemės ūkiui sąrašo patvirtinimo“, 1 punktu, frezavimo paslauga yra priskiriama prie žemės ūkio paslaugų. Pareiškėjas kartu su skundu pateikė Statistikos departamento išaiškinimą, kad jo planuojama vykdyti veikla priskirtina 43.12 klasei „Statybvietės paruošimas“.
     
    Pareiškėjas kreipėsi į VAAT, Pareiškėjo skundą atmetė. Sprendime VAAT pasisakė, kad Paraiškoje duomenų, kad pareiškėjas planuoja atlikti statybvietės paruošimo darbus, nėra, priešingai, byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjo planuota vykdyti veikla buvo pagal EVRK 01.61 kodą ,,Augalininkystei būdingų paslaugų veikla“, kuri apima žemės ūkio paskirties žemės priežiūrą, t. y. žemės frezavimo darbus. Taip pat VAAT pasisakė, kad galiojantys teisės aktai nenustato reikalavimo NMA kreiptis į pareiškėją dėl papildomų dokumentų pateikimo atliekant Paraiškos vertinimo procedūrą, t. y. NMA neturi imperatyvios pareigos kreiptis į pareiškėją dėl papildomų dokumentų pateikimo. Kadangi NMA Paraiškos vertinimo metu nustatė neatitikimą Įgyvendinimo taisyklių 17.3 ir 17.6 punktų reikalavimams, todėl kreiptis į pareiškėją dėl kitų aplinkybių tikslinimo, pateikiant papildomus dokumentus, nebūtų užtikrintas VAĮ 3 str. 6 p. nustatytas efektyvumo principas (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 4 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-3496-809/2019).
     
    Kai pareiškėjui apskaičiuotos paramos negalima pervesti dėl pateiktų neteisingų atsiskaitomosios sąskaitos duomenų, pareiškėjo mirties, kai valdos perėmėjų pagal paveldėjimo teisę nėra, arba kai valdos perėmėjas neinformuoja NMA apie valdos perėmimą, NMA kreipiasi į savivaldybę (pareiškėjo mirties atveju), prašant patikslinti paraiškos duomenis. Jei duomenys nepatikslinami per vienerius metus po prašymo savivaldybei išsiuntimo, parama anuliuojama. Teisinis reglamentas suponuoja, kad tik valdos perėmėjui įvykdžius pareigą patikslinti paraiškos duomenis jam išlieka teisė į išmoką. Tai, jog asmuo yra mirusio pareiškėjo įpėdinis, nėra teisinis pagrindas sprendimui dėl paramos lėšų išmokėjimo įpėdiniui ir nepaneigia sprendimo dėl paramos lėšų anuliavimo. (LVAT 2019-11-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1822-415/2019).
     
  • LVAT 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2406-662/2019 Pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė nurodydamas, kad Reglamento (ES) Nr. 640/2014 13 str. 3 p., nustatyta, kad išskyrus dėl force majore aplinkybių, paraiškos pakeitimus pakeitus po galutinės jų pateikimo dienos, sumažinamos 1 proc. už kiekvieną darbo dieną, o vėlavimas pateikti paraiškos pakeitimus pakeitus po galutinės jų pateikimo dienos nereiškia atsisakymo priimti apskritai, tačiau reiškia sankcijos taikymą. Tokią sankciją LVAT įvardijo kaip bendrosios prevencijos priemonę, kad paramos gavėjai paraiškas teiktų laiku ir tokiu būdu netrukdytų veiksmingam nacionalinių institucijų darbui, susijusiam su parama. LVAT pažymėjo, kad tokia pati nuostata įtvirtinta ir Taisyklių 64.1 papunktyje. LVAT nurodė ir tai, kad galutinę duomenų pateikimo datą įtvirtina Reglamento (ES) 809/2014 13 str. 1 d., pažymėdamas, kad nei Reglamentu (ES) 809/2014, nei Reglamentu Nr. (ES) 2015/2333) nebuvo keičiama Reglamento (ES) Nr. 640/2014 13 str. 3 d., t. y. šio reglamento 13 str., numatantis sankcijų taikymą už vėlavimą, nebuvo panaikintas, tačiau valstybėms narėms Reglamentu Nr. (ES) 2015/2333 buvo suteikta prerogatyva nuspręsti, ar leisti keisti paraiškos turinį bei nustatyti galutinę tokio keitimo datą.
 
  • LVAT 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-852-492/2019 tenkino NMA apeliacinį skundą ir panaikino VAAT sprendimą dalyje dėl NMA sprendimo panaikinimo dalyje dėl sankcijos žalinimo išmokai. LVAT sutiko su NMA apeliacinio skundo argumentais, kad Reglamento Nr. 640/2014 19 straipsnio 1 punkto 1 pastraipa nustato, kad jeigu 17 straipsnio 1 dalyje nurodytos pasėlių grupės, plotas, deklaruojamas siekiant gauti išmokas pagal bet kurią su plotais susijusią pagalbos sistemą arba paramos priemonę, viršija pagal 18 straipsnį nustatytą plotą, pagalba apskaičiuojama pagal remiamą plotą, sumažintą dvigubu aptiktu skirtumu, jei tas skirtumas didesnis kaip 3 proc. arba du hektarai, bet ne didesnis kaip 20 proc. remiamo ploto. Atsižvelgdamas į minėtas Reglamento 17 straipsnio nuostatas, LVAT konstatavo, kad programa Žalinimo išmoka yra su plotais susijusi pagalbos sistema, ko neįvertino pirmosios instancijos teismas, o NMA apeliacinio skundo argumentas, kad ploto neteisingo deklaravimo atveju turi būti taikomos administracinės nuobaudos kaip tai nustatyta 19 straipsnio 1 dalies 1 punkte, laikytinas pagrįstu. LVAT pripažino ir tai, kad NMA taip pat pagrįstai nurodė, kad nepaisant to, jog Taisyklių 86 punktas, nukreipiantis į Reglamento 3 skirsnį, neturi nuorodos į 19 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nėra kliūtimi jas taikyti, nes Reglamento Nr. 640/2014 nuostatos taikomos tiesiogiai. Be to LVAT nurodė, kad VAAT iš esmės nevertino, kokio pobūdžio pažeidimai buvo nustatyti patikrinimo metu, ar jie buvo susiję su netinkamu plotų deklaravimu ir pateko į Reglamento 2 skirsnio taikymo sritį, ar susiję su reikalavimais žalinimo išmokai, įtvirtintais 3 skirsnio 24-27 straipsniuose, ar apskritai galėjo būti pagrindas taikyti administracines nuobaudas pagal 28 straipsnio 1 dalies nuostatas.
 
  • Administracinė byla Nr. eAS-343-1062/2019 nutartis, kur LVAT pasisakė, kad "Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, visų pirma pažymi, kad pareiškėjas apie skundžiamą Sprendimą galimai buvo informuotas dviem būdais – išsiunčiant jam Sprendimą paštu ir paskelbiant Sprendimą NMA informaciniame portale https://portal.nma.lt. Pasisakydama dėl informavimo per NMA informacinį portalą, teisėjų kolegija akcentuoja, kad pagal Taisyklių 79 punktą pareiškėjas laikomas informuotu apie paraiškoje esančias klaidas nuo informacijos apie jas atsiradimo Portale dienos. Teisėjų kolegija nurodo, kad Taisyklių 72.7 papunktyje nustatyta, jog pareiškėjas pildydamas paraišką gali nurodyti papildomą vieną iš siūlomų (raštu, elektroniniu paštu, trumpąja žinute mobiliuoju telefonu) jo informavimo būdų apie paraiškos administravimo eigą. Nepriklausomai nuo pareiškėjo pasirinkto papildomo būdo, informacija apie pareiškėjo pateiktą paraišką pateikiama NMA informaciniame portale (https://portal.nma.lt). Taisyklių 82.12 papunktyje nustatyta, kad NMA, baigusi administruoti paraišką, informaciją apie pareiškėjui apskaičiuotas išmokas bei pritaikytas sankcijas skelbia Portale, o jei pareiškėjas pateikė pageidavimą būti informuotas kitu būdu, NMA apie jam pritaikytas sankcijas jį taip pat informuoja vienu iš būdų, numatytų taisyklių 82.1 papunktyje. Taigi, iš nurodyto teisinio reguliavimo matyti, kad pagrindinis informavimo būdas apie klaidas paraiškoje yra paskelbimas NMA informaciniame portale. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokią pareigą atsakovas įvykdė, 3 kartus paskelbdamas pranešimus apie klaidas pareiškėjo paraiškoje NMA informaciniame portale. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas turėjo galimybę susipažinti su ginčijamu Sprendimu jau 2017 m. rugpjūčio 14 d t. y. nuo pirmojo paskelbimo NMA informaciniame portale. Pažymėtina, kad terminas skundui paduoti yra akivaizdžiai praleistas, pareiškėjo argumentai, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, susijusių su ginčijamo Sprendimo paskelbimo diena, vertinami kritiškai, nes iš bylos medžiagos aiškiai matyti, kad atsakovas pateikė visus reikiamus duomenis apie informacijos paskelbimą NMA informaciniame portale. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad konstatavus, jog pareiškėjas buvo tinkamai informuotas per NMA informacinį portalą, nėra pagrindo nagrinėti aplinkybių, susijusių su pareiškėjo informavimu paštu.
 
  • Administracinė byla Nr. eA-357-575/2019 sprendimas, kur LVAT pasisakė, kad „„<...> byloje neabejotinai įrodyta, kad tarp paraiškas pateikusių asmenų yra teisinis ir asmeninis ryšys, jie yra susiję asmenys. <...> pareiškėja ir kiti paminėti asmenys yra betarpiškai susiję, juos sieja tamprūs ekonominiai ryšiai, jie kaip atskiri ekonominiai vienetai neveikia, jie nėra savarankiški ūkio subjektai. M. K., R. K., Ž. K. ir R. K. pateiktas paraiškas sieja geografinis, ekonominis, funkcinis, teisinis ir asmeninis ryšys. <...> Byloje įrodyta, kad iš esmės vienas projektas dirbtinai suskaidytas, tokiu būdu siekiant gauti didesnę paramos sumą. Neteisėta didelių paramos lėšų koncentracija „vienose rankose“ reikštų neefektyvų paramos panaudojimą, neatitinkantį Programos priemonės tikslų. <...> Byloje įrodyta, kad asmenys, žinodami ES ilgalaikius smulkių ūkių finansavimo principus, per keletą metų sąmoningais veiksmais sukūrė teisinę–ūkinę struktūrą, kurios tikslas yra piktnaudžiaujant gauti neteisėtą paramą“.“
 
  • Administracinė byla Nr. eA-812-261/2018) sprendimas, kur LVAT pasisakė, kad „<...> tik nurodytu būdu užpildžius paraišką paramai gauti asmuo gali tikėtis, kad jo paraiška bus įvertinta ir dėl teisės į susietąją paramą už plotą. Neužpildžius paraiškos nurodytu būdu atsakovas pagrįstai įvertino pareiškėjos paraišką dėl kitų išmokų ir nevertino pareiškėjos teisės į papildomą paramą – susietosios paramos už plotą, kadangi toks paraiškos pildymas, kurį pateikė pareiškėja, iš esmės nepaneigė paraiškos turinio dėl kitų išmokų. Todėl atsakovas neturėjo pagrindo spręsti, kad paraiška užpildyta neteisingai ar su klaidomis.“
Paskutinio atnaujinimo data: 2020 m. kovo 9 d. 11:19