Naudinga informacija | Nacionalinė mokėjimo agentūra
Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos

Teisės aktų pažeidimai

Naujausia teismų praktika

  • LVAT 2020-04-01 nutartis administracinėje byloje nr. eA-150-502/2020
    Dėl proporcingumo: griežčiausia poveikio priemonė paramos sutarties nutraukimas ir reikalavimas grąžinti sumokėtas paramos lėšas turėtų būti skiriama, kai kitomis poveikio priemonėmis yra negalima pasiekti, jog būtų įgyvendinti konkretaus paramos projekto tikslai ir uždaviniai, t. y. kai padaryti pažeidimai prieštarauja šiems tikslams ir uždaviniams, dėl ko paramos projektas gali nepasiekti tų tikslų ir uždavinių dėl kurių jis buvo sukurtas. Pavyzdžiui, tai galėtų būti tokie pažeidimai, kaip nustojimas vykdyti projektą; pakeitimas pagal sutartį remiamos veiklos, kurių (pažeidimų) pats pobūdis parodo, kad yra nebesiekiama paramos projekto uždavinių ir tikslų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad minėto pobūdžio poveikio priemonė yra pagrįstai skiriama, kai neįvykdomi paramos sutartimi prisiimti įsipareigojimai, nepasiekiami projekto tikslai.
  • LVAT 2020-04-01 sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-628-602/2020
    LVAT konstatavo, kad Reglamento Nr. 809/2014 3 straipsnis, įtvirtinantis paramos gavėjo teisę atsiimti paraišką, Taisyklių 75 ir 76 punktai, nustatantys konkrečias nuostatas kaip paramos gavėjas gali įgyvendinti Reglamente Nr. 809/2014 įtvirtintą teisę atsiimti paraišką, negali būti aiškinami taip, kad paramos gavėjui būtų sudaryta galimybė gauti paramą, jeigu paramos gavėjo veiksmai gali būti vertinami kaip sukčiavimas, ar piktnaudžiavimas teise, nustatomi pažeidimai.
    Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad NMA pareiškėją apie planuojamą atlikti patikrą vietoje informavo telefonu 2017 m. rugsėjo 25 d., patikra pradėta tą pačią dieną po tai, kai pareiškėjas buvo informuotas apie patikrą. Pareiškėjas neginčijo fakto, kad buvo informuotas apie ketinimą atlikti Patikrą vietoje.
    NMA teisingai akcentavo, kad 76 laukuose iš 92 laukų, kurių buvo prašoma atsisakyti, Patikros vietoje metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas nesilaikė Taisyklėse numatytų žemės veiklos vykdymo kriterijų. Pareiškėjas negalėjo atsisakyti 2017 m. spalio 5 d. pareiškime dalies nurodytų laukų, nes juose Patikros vietoje metu buvo nustatyti pažeidimai, o pareiškėjas jų nenuginčijo.
     
  • LVAT 2020-04-01 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-598-756/2020
    LVAT konstatavo, kad pareiškėja apeliaciniame skunde nenurodo jokių pagrįstų argumentų, kad NMA priimdama 2018 m. sausio 15 d. sprendimą nepagrįstai vadovavosi Įgyvendinimo taisyklių 17.10 ir 17.18 punktais, kuriuose numatyta dalis tinkamumo gauti paramą sąlygų ir reikalavimų. Pagal Įgyvendinimo taisyklių 17.10 punktą „Statiniai ir žemė po esamais ir (arba) numatomais statyti statiniais pareiškėjo gali būti nuomojami arba kitaip užtikrinamas teisėtas naudojimasis jais ne trumpesniam kaip 10 metų laikotarpiui nuo paramos paraiškos pateikimo datos“, o pagal Įgyvendinimo taisyklių 17.18 punktą „jei projekte numatyti statybos (naujo statinio statyba, statinio rekonstravimas, statinio kapitalinis remontas) ar infrastruktūros įrengimo darbai, kartu su paramos paraiška pateikiamas statinio techninis projektas arba projektiniai pasiūlymai su statybos, rekonstravimo ar kapitalinio remonto vertės skaičiavimu. Statinių techninis projektas (pateikiamos statinio techninio projekto, bendroji, sklypo sutvarkymo (sklypo plano), architektūros, technologijos, aplinkos apsaugos, statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo dalys) ir statybą, rekonstravimą ar kapitalinį remontą leidžiantis dokumentas pateikiami iki pirmojo mokėjimo prašymo.“
    LVAT pripažino, kad NMA pagrįstai konstatavo, jog trečiasis žemės sklypas, o tai reiškia ir pareiškėjos siekiamas Projekto įgyvendinimo vietos keitimas, neatitinka tinkamumo gauti paramą sąlygų ir reikalavimų. Taigi pareiškėjos siekiamas Projekto įgyvendinimo vietos pakeitimas turi įtakos jos atitikčiai tinkamumo gauti paramą sąlygoms ir reikalavimams (Administravimo taisyklių 1741 p.), t. y. šis pakeitimas panaikintų pareiškėjos atitiktį tinkamumo gauti paramą sąlygoms ir reikalavimams. Todėl konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju Projekto įgyvendinimo vietos keitimas yra negalimas, be to teisėjų kolegijos vertinimu, niekuo nepagrįsti pareiškėjos argumentai, kad nagrinėjamu atveju NMA atsisakius pakeisti Projekto įgyvendinimo (sandėlio statybos) vietą buvo pažeisti teisėtų lūkesčių ir teisinio tikrumo (saugumo) principai, o aplinkybė, kad NMA vieną kartą pareiškėjai leido pakeisti sandėlio statybos vietą (tai buvo padaryta NMA 2016 m. liepos 21 d. sprendimu Nr. BR6-8439, nustačius, kad nebuvo gautas savivaldybės leidimas statyboms pirmajame žemės sklype (Komisijos b. l. 144–145), savaime nereiškia, kad pareiškėja įgijo teisę į Projekto įgyvendinimo (sandėlio statybos) vietos keitimą bet kuriuo atveju ateityje, kadangi tam turi būti teisinis pagrindas, kuris šioje byloje nenustatytas.
  • Dėl paskundimo termino/ NMA sprendimo įteikimo/ Skelbimo Portale
    LVAT 2020-04-15 nutartis a. b. eA-3728-261/2020
    Dėl sutartyje įtvirtinto termino apie sprendimo įteikimą: Termino pradžia turi būti skaičiuojama nuo sprendimo, kurį ginčija pareiškėjas, sužinojimo ir termino skundui paduoti skaičiavimui nėra svarbu kokiu būdu buvo pranešta pareiškėjui apie skundžiamą aktą ar registruotu laišku ar paprastu. Svarbi tik ta aplinkybė, nuo kurios datos pareiškėjui tapo žinomas priimtas sprendimas. Pagal sutartį pranešimai yra laikomi įteiktais praėjus 7 darbo dienoms po jų išsiuntimo paštu, todėl LVAT teisėjų kolegija remiasi šiuo terminu ir sutinka, kad pasibaigus 7 darbo dienoms po pranešimo išsiuntimo prasideda skundo padavimo teismui terminas.
    Dėl NMA sprendimų išsiuntimo per portal: sprendimas buvo paskelbtas ir NMA informaciniame portale https://portal.nma.lt. Ši aplinkybė paneigia pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą pagrįstumą, kadangi jis būdamas atidus bei rūpestingas turėjo galimybę susipažinti su skundžiamu Sprendimu bei pateikti skundą teismui teisės aktų nustatyta tvarka. Informavimas informaciniame portale ir laišku yra pagrindas pripažinti, jog pareiškėjas apie priimtą sprendimą buvo informuotas pakankamai, kad galėtų realizuoti savo teisę į gynybą.
    Dėl termino nustatymo: sprendžiant klausimą dėl termino skundui paduoti yra svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jei turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo; ar aktas turi būti skelbiamas viešai, ar buvo paskelbtas; ar pareiškėjas žinojo, kad toks aktas turi būti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti apie akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir jo turinį bei per įstatymu nustatytą terminą teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galimai pažeistų savo teisių gynimo.
  • LVAT 2020-04-29 sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-1023-525/2020
    LVAT tenkino NMA apeliacinį skundą ir panaikino VAAT sprendimą bei atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą, nurodydamas, kad Taisyklės reglamentuoja, kad parama gali būti mokama tik už deklaruotus ir einamaisiais metais paramos teikimo reikalavimus atitinkančius plotus, kurie turi būti sutvarkyti iki metų, einančių prieš paraiškos teikimo (einamuosius) metus gruodžio 1 d. Teisėjų kolegijos vertinimu, NMA gavus iš ŽŪIKVC patikslintus Kontrolinių žemės sklypų duomenų bazės KŽS_DR5LT duomenis, kurie buvo nustatyti 2017 m. birželio 15 d., ir įvertinus, jog KŽS Nr. esantis laukas Nr. 1 yra netinkamas paramai gauti, t. y. patenka į bl9 plotą, parama už šį lauką negalėjo būti mokama. Atsižvelgiant į tai, NMA pagrįstai priėmė Sprendimą, kuriame įvertino tai, kad ginčo laukas yra netinkamas paramai plotas, turėjęs įtakos skolos susidarymui.
  • LVAT 2020 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2658-624/2020
    Pasitikėjimo linija gautas pranešimas, kad Pareiškėjos deklaruotuose juodųjų serbentų uogynų (JSU) laukuose nėra serbentų. Atlikus patikrą JSU laukuose nerasta. Pareiškėjai dėl neteisingo deklaravimo pritaikyta ilgalaikė sankcija, išsiųstas Sprendimas dėl 17 652,60 Eur susigrąžinimo. Pareiškėja skundą grindė tuo, jog nebuvo informuota apie patikrą, todėl jai nebuvo suteikta galimybė pasiaiškinti, 2017 m. spalio 4 d. paskelbta ekstremalia situacija dėl nepalankių oro sąlygų. Pareiškėjos teigimu JSU dėl nepalankių oro sąlygų nunyko, o formalus pažeidimas – NMA neinformavimas apie tai negali sudaryti pagrindo taikyti sankcijas.  Pareiškėjos teigimu laukai buvo suarti, todėl Patikros metu ir nerasta JSU.
    VAAT atmetė Pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą ir sprendime pasisakė, kad:
    1) Nagrinėjamu atveju pareiškėja įrodymus (hidrometeorologinę pažymą), pagrindžiančius priežastis, kurios, pareiškėjo teigimu, lėmė Taisyklių 96 punkte nurodyto įpareigojimo neįvykdymą, pateikė teismui, skunde nurodydama, jog laikytina tik formaliu pažeidimu, su kuo teismas kategoriškai nesutinka. Byloje nustatyta, kad pareiškėja į Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Stebėjimų skyriaus Meteorologinių stebėjimų poskyrį kreipėsi tik 2018 m. spalio 25 d. (po skundžiamo Sprendimo priėmimo), o pažyma apie hidrometeorologijos sąlygas surašyta 2018 m. spalio 31 d., taigi akivaizdu, kad pareiškėja kreipėsi į atitinkamą instituciją dėl konkrečių įrodymų dėl iškritusių kritulių gavimo praleidusi Taisyklių 96 punkte numatytą terminą, o tai įrodo pačios pareiškėjos nerūpestingumą. Teismo vertinimu, NMA turėjo teisinį pagrindą išvadai, kad pareiškėja atsakovės tinkamai neinformavo apie galimą force majeure aplinkybių atsiradimą. Pareiškėja neįvykdė įsipareigojimo per 15 darbo dienų informuoti NMA apie nenugalimos jėgos aplinkybes, bei pateikti tai pagrindžiančius dokumentus, todėl ji prarado teisę remtis šia aplinkybe kaip pateisinančia. Toks pažeidimas nėra vien tik formalus pažeidimas. Laiku neinformavusi apie nenugalimos jėgos aplinkybes ir uogynų sunykimą pareiškėja sukūrė situaciją, kurioje atsakovė negalėjo efektyviai kontroliuoti kaip pareiškėja vykdo įsipareigojimus pagal pateiktą paraišką.
    2) Liudytojo parodymai dar kartą patvirtina, kad NMA patikros metu juodųjų serbentų uogynų pareiškėjos deklaruotuose laukuose nebuvo, o tai reiškia, kad atsakovės padaryta išvada, kad pareiškėjos laukuose nebuvo vykdoma deklaruota žemės ūkio veikla, buvo teisinga. Į bylą pateiktos atsakovės fotonuotraukos taip pat patvirtina situaciją, kuri buvo laukus tikrinant 2018 m. kovo 29 d. Prie pateiktų fotolentelių aiškiai nurodyti kontrolinių žemės sklypų numeriai, paraiškos numeris, pažeidimo fiksavimo data. Teismas neturi pagrindo abejoti NMA darbuotojo patikros metu užfiksuotais neatitikimais.
    3) Pareiškėjos argumentas, kad 2017 m. Paraiškos pateikimo metu juodųjų serbentų sodinukai buvo auginami, nepatvirtina aplinkybės, kad pareiškėja veiklą tęsė einamaisiais metais. Teismas sutinka su atsakovės pozicija, kad pareiškėja turi būti aktyvi ir tinkamai vykdyti žemės ūkio veiklą, aktyviai ūkininkauti, vadovaudamasi Taisyklėse nustatytais žemės ūkio veiklos vykdymo kriterijais, t. y. šiuo atveju būtinas veiklos tęstinumas, jos išlaikymas, ne tik sodinukų įsigijimas ir jų pasodinimas, nes pareiškėjas įsipareigoja ir privalo ūkininkauti ar užsiimti žemės ūkio veikla deklaruotame plote, už kurį teikiama parama. Būtent tokia išvada prieinama sistemiškai aiškinant Taisyklių III skyriaus ir MPŪV taisyklių 16 punktą, iš kurių matosi, kad reikalavimai žemės ūkio veiklai yra tęstinio pobūdžio.
    4) Akivaizdu, kad pareiškėja žinojo apie atliktą Patikrą, tačiau dėl jos pačios neveikimo nebuvo galimybių tinkamai įteikti Patikros ataskaitos. Nagrinėjamoje situacijoje teismas, įvertinęs šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes ir pareiškėjos elgesį (tiek neinformuojant atsakovės apie suartus ginčo laukus dėl per didelio kritulių kiekio, tiek nebendradarbiaujant su atsakove (nepateikiant elektroninio pašto adreso, neatsiimant pašto siuntų), tiek gavus atsakovės priimtus administracinius aktus)), pritaria NMA padarytai išvadai, kad pareiškėja elgėsi nesąžiningai ir nerūpestingai, mėgindama ginti savo teises. Priešingai nei teigia pareiškėja, teismo vertinimu, atsakovė elgėsi objektyviai ir tinkamai vykdė savo funkcijas, stengdamasi padėti pareiškėjai tinkamai įgyvendinti jos teisę į paramą.
    5) NMA nėra įtvirtinta pareiga apie numatomas vykdyti patikras vietoje informuoti pareiškėjus. Tokia pareiga NMA nenustatyta ir nacionalinio lygmens teisės aktuose. Akcentuotina, kad patikrų vietoje tikslas – paramos skyrimo reikalavimų atitikties arba kompleksinio paramos susiejimo patikrinimas, todėl pranešimas apie būsimą patikrą tam tikrais atvejais gali pakenkti kontrolės tikslams.
    6) Teismo vertinimu, ginčijame Sprendime NMA aiškiai nurodė faktines aplinkybes ir jas susiejo su konkrečiomis teisės normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, Sprendimas pasirašytas tam įgaliojimus turinčio asmens, patvirtintas antspaudu.
    LVAT paliko galioti VAAT sprendimą, kuriuo Pareiškėjos skundas atmestas kaip nepagrįstas. LVAT sprendime pasisakė, kad pareiškėjas, siekiantis gauti paramą, įsipareigoja užsiimti žemės ūkio veikla ir laikytis nustatytų jos (žemės ūkio veiklos) vykdymo kriterijų, todėl aplinkybė, kad augalai yra pasodinti, nereiškia, kad įsipareigojimas yra įvykdytas. Taip pat LVAT pažymėjo, kad pareiškėjas, negalintis įvykdyti įsipareigojimų, prisiimtų teikiant paraišką dėl paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius NMA, teisės gauti išmokas dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo pareiškėjo valios (force majeure ir išimtinės aplinkybės), iš jų – ir dėl didelės gaivalinės nelaimės, turinčios didelį poveikį valdai (Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 2 straipsnio 2 d. 3 p.), nepraranda tik tada, kai toks faktas yra patvirtinamas. Ekstremalios oro sąlygos – neįprastai didelis kritulių faktas tam tikroje teritorijoje – savaime nepatvirtina didelio poveikio konkrečiai valdai.
  • LVAT 2020 m. kovo 18 d. nutartis administracin4je byloje Nr. eA-1406-662/2020
    LVAT konstatavo, kad pareiškėja įsipareigojo Projekto kontrolės laikotarpiu atitikti nustatytus ekonominio gyvybingumo kriterijus (Paramos sutarties 17.1 ir 17.10 punktai). Būtent šiuose Paramos sutarties punktuose aiškiai nurodyta, ką pareiškėja įsipareigoja pasiekti (tame tarpe pasiekti projekto priežiūros rodiklius, t. y. gauti grynąjį pelną). Atsižvelgiant į tai atmestini pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai, kad ji nebuvo įsipareigojusi pasiekti pelningumo rodiklių. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, prieš teikdama Paraišką dėl paramos gavimo įgyvendinant projektą, pareiškėja privalėjo įvertinti savo galimybes bei rizikas, susijusias su projekto įgyvendinimu ir įgyvendinimo rodiklių pasiekimu.
    Nurodė ir tai, kad LVAT nagrinėdamas pareiškėjos analogiško pobūdžio ginčą (tik už 2016 metus) konstatavo (2019 m. gruodžio 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-3810-629/2019), kad nenustatė pagrindo naikinti atsakovo sprendimo dalį dėl paramos dalies susigrąžinimo nepasiekus grynojo pelno rodiklio, todėl, šiuo atveju nėra jokio pagrindo kurti naują precedentą ir nukrypti nuo suformuotos LVAT  praktikos 2019 m. gruodžio 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-3810-629/2019.
  • LVAT 2020 m. kovo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-384-415/2020
    Teisėjų kolegija, nepagrįstais pripažino apeliacinio skundo argumentus, kad šiuo atveju egzistavo teisinis pagrindas taikyti Reglamento Nr. 1974/2006 47 straipsnio nuostatą, pagal kurią valstybės narės gali pripažinti force majeure (nenugalima jėga) ar išimtinėmis aplinkybėmis, kurioms esant jos nereikalaus iš paramos gavėjo grąžinti dalį ar visą gautą paramą inter alia (be kita ko), ilgalaikio paramos gavėjo profesinio nedarbingumo atvejį, nes pareiškėjai neterminuotam laikotarpiui yra nustatytas neįgalumas – 35 proc. darbinumo lygis, ir netaikyti paramos sumažinimo., darydama išvadą, kad force majeure (nenugalima jėga) ar išimtinės aplinkybės, kurioms esant valstybės narės turi pagrindą nereikalauti iš paramos gavėjo grąžinti dalį ar visą gautą paramą, turi kilti projekto įgyvendinimo laikotarpiu. Kitaip aiškinant šias nuostatas paramos gavėjas teisinių padarinių pažeidus prisiimtus įsipareigojimus taikymo aspektu dėl savo neįgalumo (šios bylos kontekste) taptų privilegijuotas per se (pats savaime) ir nuo pat paraiškos teikimo momento, o tai nedera su visuotinai tiek Europos Sąjungos, tiek nacionalinėje teisėje pripažįstamais bei taikomais lygiateisiškumo ir teisingumo principais.
    LVAT taip pat nurodė, kad Pareiškėjai neįgalumas nustatytas 2008 m. Taigi, Paraiškos dėl paramos teikimo metu ji jau buvo neįgali ir nepaisant šios aplinkybės prisiėmė Paraiškoje nurodytus įsipareigojimus dėl Projekto įgyvendinimo rodiklių reikšmių, o tai suponuoja, kad prievolinių santykių susiformavimo metu pareiškėjai jau buvo žinomos aplinkybės, ribojančios jos darbingumą. Nepaisant to ji prisiėmė prievolę įsipareigojimus vykdyti deklaruotomis sąlygomis, taigi prisiėmė ir visas rizikas, galinčias kilti dėl prievolių nevykdymo.
  • LVAT 2020-01-15 sprendimas a. b. A-2547-415/2019
    NMA laikė, kad avansinis mokėjimas buvo atliktas prieš išsiunčiant kvietimus dalyvauti apklausoje ir pasirašant sutartį. Įgyvendinimo taisyklėse numatyta, kad paramos lėšomis finansuojamos tik tinkamos finansuoti ir projektui įgyvendinti būtinos lėšos, padarytos laikantis pirkimo procedūrų, nurodytų Administravimo taisyklėse (Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 8 d. įsakymo Nr. 3D-265 redakcija). Administravimo taisyklėse nustatyta, kad pareiškėjai, siekdami, kad patirtos išlaidos būtų tinkamos finansuoti, prekes ir paslaugas įsigytų pagal Pirkimų taisykles (Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones prekių, paslaugų ar darbų pirkimų taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 3D-150 „Dėl Projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones, prekių, paslaugų ar darbų pirkimo taisyklių patvirtinimo“. Pirkimų taisyklių 4 punkte nustatyta, kad perkant konkurso būdu, pirkimas prasideda apie jį paskelbus; perkant apklausos būdu – kai pirkimo komisija, pirkimo vykdytojas ar pirkimo organizatorius kreipiasi į tiekėją, prašydamas pateikti perkamų prekių, paslaugų ar darbų kainas ir sąlygas. Pirkimo taisyklių 5.1 punkte nustatyta, kad pirkimas pasibaigia, kai sudaroma pirkimo sutartis. Sprendimo 31 punkte nurodyti avansiniai mokėjimai atlikti iki pirkimo sutarties sudarymo, nepasibaigus pirkimo procedūroms, nustatytoms Pirkimų taisyklėse, o tai, vadovaujantis Administravimo taisyklių 153.2 papunkčiu, yra teisinis pagrindas atsakovui pripažinti, kad tokios išlaidos yra netinkamos finansuoti. Ginčo teisinių santykių specifika lemia, jog pareiškėjos, kaip rangos teisinių santykių šalies, veiksmams esminę reikšmę turi prievoliniai teisiniai santykiai, kylantys iš pareiškėjos, kaip paramos iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšų siekiančio asmens teisinės padėties. Būtent tai suponuoja jos teisių rangos teisiniuose santykiuose įgyvendinimo apribojimus. Paramos sutartyje ir rangos sutartyje dėl avansinių mokėjimų teisės nebuvo susitarta. Pirkimo taisyklių 52 punkte nustatyta, kad pirkimo sutartis po konkurso ar apklausos gali būti keičiama tik paaiškėjus, jog jai tinkamai įvykdyti būtina daryti pirkimo sutarties pakeitimus, kurie iš esmės nekeis pirkimo objekto, jo tiesioginės paskirties, atitikties Europos Sąjungos standartams. Pirkimo sutarties pakeitimai turi būti suderinti su atitinkamu NMA teritoriniu paramos administravimo skyriumi (išskyrus atvejus, kai sutarties vertė neviršija 28 962 (dvidešimt aštuonių tūkstančių devynių šimtų šešiasdešimt dviejų) eurų, taip pat kai keičiamo pirkimo objekto dalies vertė neviršija 5 proc. visos pirkimo sutarties vertės). Šiuo atveju tai nebuvo padaryta. Taigi avansinis mokėjimas, kai tokia galimybė neįtvirtinta sutartyje ar sutarties pakeitimai nesuderinti Pirkimo taisyklių 52 punkte nustatyta tvarka, yra negalimas.
  • LVAT 2020-01-22 nutartis a. b. eA-149-822/2020
    Teismas nesutinka su argumentu, kad valstybinės žemės savininko sutikimas nėra reikalingas siekiant įregistruoti vieno iš partnerių nuomos pagrindu valdomus valstybinės žemės sklypus į žemės ūkio valdą, pirmiausiai atkreipė dėmesį į viešojoje teisėje galiojantį principą, jog yra leidžiama tik tai, kas tiesiogiai nurodyta. Teismas akcentavo Civilinio kodekso (6.553 str. 1, 3 d., 6.490 str., 6.491 str. 1, 2 d.) ir Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236 (18 p.), nuostatas, susijusias su tuo, kad nuomininkas gali subnuomoti išnuomotą žemės sklypą tik gavęs rašytinį nuomotojo sutikimą, išanalizavo Civilinio kodekso 6.969 straipsnio 1 dalies nuostatas ir priėjo prie išvados, kad teisės aktuose įtvirtintos imperatyvios nuostatos, draudžiančios be valstybinės žemės savininko sutikimo pagal nuomos sutartį įgytas teises ir pareigas perleisti kitam asmeniui ar įkeisti kaip turtinį įnašą. Kai tokio sutikimo nėra, priešingai, byloje yra Tarnybos pateikti raštai, patvirtinantys, kad pareiškėjas deklaravo žemės sklypus neturėdamas atitinkamo sutikimo. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nepateikė Agentūrai dokumentų, patvirtinančių, jog jis teisėtai valdė deklaruotą plotą, pritartina Agentūros padarytai išvadai, kad pareiškėjas deklaravo didesnį žemės naudmenų plotą negu teisėtai valdė, todėl parama už šiuos laukus jam negalėjo būti skiriama. Kadangi deklaruotas ir nustatytas faktinis plotas skiriasi daugiau nei 50 proc., pareiškėjui taikoma ilgalaikė sankcija pagal Taisyklių 81 punktą ir 2014 m. kovo 11 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 640/2014. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 20 straipsnio 5 dalyje expressis verbis (aiškiais žodžiais) įtvirtintas draudimas valstybės ir savivaldybių turtą perduoti kitiems juridiniams ar fiziniams asmenims ar kitaip susieti su turtu jungtinės veiklos sutarties pagrindu.
  • LVAT 2020-02-05 nutartis adm. b. Nr. eA-3045-415/2020
    LVAT pažymėjo, kad Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 3D-163, bei Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153, o taip pat ir Paramos sutartyje reguliarios projekto įgyvendinimo stebėsenos sampratos turinys neatskleistas, todėl aiškinant pareiškėjos pareigų apimtis įsipareigojimo vykdyti reguliarią projekto įgyvendinimo stebėseną kontekste būtina pažymėti, kad tokio įsipareigojimo turinys vertintinas akcentuojant bendrą iš paramos projektams įgyvendinti kylančių prievolinių teisinių santykių specifiką.
    Tai suponuoja, kad reguliarios projekto įgyvendinimo stebėsenos teisinis režimas aiškintinas kaip apimantis visas ir bet kurias protingas ir proporcingas priemones bei būdus, užtikrinančius projekto rezultatų ir pasiekimų išsaugojimą projektą įgyvendinančiam asmeniui taikant ne vidutinius, o aukštus atidumo ir rūpestingumo standartus. Todėl atsakovo argumentai, kad pareiškėja privalėjo rūpintis skulptūrų apsauga ir priežiūra, pvz., įrengiant stebėjimo kameras, signalizaciją ar tvirčiau pritvirtinti pačias skulptūras, yra pagrįsti ir teisėjų kolegijos pripažįstami, kaip atitinkantys paramos gavėjams keliamus reikalavimus.
  • LVAT 2020 m. vasario 19 d. nutartis a. b. Nr. eA-115-438/2020
    Trečiųjų asmenų nusikalstami veiksmai pareiškėjos atsakomybei, kylančiai paramos teisinių santykių pagrindu, turėtų esminę įtaką tik tuo atveju, jei minėtos protingos ir proporcingos priemonės būtų pritaikytos ir nepaisant jų projekto įgyvendinimo rezultatas nukentėtų - jam būtų padaryta žala. Šiuo atveju pareiškėja tinkamai nevykdė jai tenkančių pareigų taip, todėl nepaisant to, kad projekto rezultatas nukentėjo dėl trečiųjų asmenų nusikalstamų veiksmų, pareiškėjai teko pareiga savo sąskaita atkurti padėtį, buvusią iki žalos projekto rezultatams padarymo, o to nepadarius – pareiga grąžinti ginčo paramos sumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3045-415/2020).
    Pagal Reglamento (2006 m. gruodžio 15 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1974/2006, nustatantis išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai paramos kaimo plėtrai taikymo taisykles) 47 straipsnio nuostatas force majeure ar išimtinėms aplinkybėms priskiriama paramos gavėjo mirtis; ilgalaikis paramos gavėjo profesinis nedarbingumas; didelės valdos dalies konfiskavimas, jei to nebuvo įmanoma numatyti įsipareigojimo prisiėmimo dieną; didelė stichinė nelaimė, rimtai pakenkusi valdos žemei, epizootinė liga, paveikusi visą ar dalį ūkininko gyvulių. Reglamento 47 straipsnyje nurodytų force majeure ar išimtinių aplinkybių sąrašas yra baigtinis ir nacionaliniu teisiniu reglamentavimu negali būti plečiamas ar teismų praktikoje plečiamai aiškinamas.  Aplinkybė - vagystė, nepriskirtina Reglamento 47 straipsnyje nurodytų force majeure ar išimtinių aplinkybių kategorijai, dėl ko pareiškėjas šiuo pagrindu negali būti atleistas nuo atsakomybės už sutarties reikalavimų pažeidimus. Teisiniams santykiams, kurie yra reglamentuojami viešosios teisės normomis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normos, kaip taisyklė, yra netaikomos (CK1.1 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju teisiniai  santykiai yra visiškai  sureglamentuoti  viešosios teisės  normomis (Reglamentu, Administravimo, Įgyvendinimo taisyklėmis ir kt.), todėl taikyti civilinio kodekso nuostatų nėra teisinio pagrindo. Dėl šių priežasčių pareiškėjo argumentai, kurie siejami su kreditoriaus kalte, jo atsakomybe ir pan. pagal civilinio kodekso nuostatas yra nepagrįsti bei neteisingi, todėl atmetami.
  • Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartis c. B. e2A-109-538/200 Dėl teismingumo (administracinė ir civilinė tvarka) - Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja. Pažymėtina, kad Specialiosios teisėjų kolegijos, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys priimtos dėl ginčų, kuriuose buvo prašoma grąžinti paramą iš paramą gavusios asmens. Kai reikalavimas yra pareikštas dėl žalos, kurią lėmė Asociacijos vadovo neteisėti veiksmai, atlyginimo, ieškovės reikalavimas kildinamas iš civilinių teisinių santykių, todėl teismingas bendrosios kompetencijos teismui. Dėl likvidavimo - CK 2.112 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, priėmęs sprendimą likviduoti juridinį asmenį, juridinių asmenų steigimo dokumentų nustatyta tvarka turi apie tai paskelbti viešai tris kartus ne mažesniais kaip trisdešimt dienų intervalais arba paskelbti viešai vieną kartą ir pranešti raštu visiems kreditoriams. Atsakovas apie priimtą sprendimą likviduoti asociaciją įstatymo nustatyta tvarka viešai nepaskelbė ir nepranešė NMA, tokiu būdu užkirto NMA galimybę išsireikalauti nepagrįstai suteiktą paramą iš paramos gavėjos. Neteisėti atsakovo veiksmai pasireiškė ne tik neteisėtu paramos gavimu, bet ir neteisėtu neveikimu nepranešant kreditorei (NMA) apie Asociacijos likvidavimą. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas neteisėtais veiksmais padarė ieškovei žalą, kurią sudaro nepagrįstai išmokėta parama, ši suma yra susijusi su neteisėtais atsakovo veiksmais, todėl atsakovas šią žalą ieškovei turi atlyginti (CK 6.245-CK 6.249 straipsniai).
  • Teisėjų kolegija konstatavo, kad įrodymų naštos paskirstymo taisyklės suponuoja, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. Šios taisyklės administraciniame procese kyla iš Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 2 ir 4 dalyse įtvirtinto teisinio reglamentavimo. Šiuo atveju, Atsakovas (NMA) byloje įrodė visas reikšmingas aplinkybes, t. y. deklaruodama žemės plotus, pareiškėja nepateikė 0,18 ha žemės ploto valdymą patvirtinančių dokumentų, Atsakovo tai buvo nustatyta ir Taisyklėse numatyta tvarka bei terminais pareiškėja įpareigota tokius dokumentus pateikti, informacija pareiškėjai išsiųsta 2016 m. Paraiškoje pačios pareiškėjos pasirinktu būdu.
     
    Taigi, taikant nurodytas įrodymų naštos paskirstymo taisyklės darytina išvada, kad Atsakovas teisės aktuose nustatyta tvarka ir būdais konstatavo faktines aplinkybes, kad nesilaikyta nurodytų Taisyklių reikalavimų. Šios aplinkybės gali būti paneigiamos pareiškėjos visomis įrodinėjimo priemonėmis (ABTĮ 56 str. 1 d.). Šioje byloje pareiškėja neigdama Atsakovo nustatytas aplinkybes savo poziciją grindžia vien teiginiu, kad laukai nušienauti laikantis Taisyklių 8.1 punkte įtvirtintų reikalavimų, o augalijos būklė, nustatyta patikrų metu, atitinka situaciją, kuri natūraliai susiklosto po tokio ilgo laiko nuo nušienavimo. Tačiau šių savo argumentų ji nepagrindžia jokiais patikimais įrodymais, o tokiais galėtų būti laukų nušienavimo faktą, laikantis Taisyklių 8.1 punkto nuostatų, patvirtinantys dokumentai (pvz., technikos darbą laukuose liudijantys duomenys, specialiųjų žinių augalininkystės srityje turinčių fizinių ar juridinių asmenų išvados ir pan.). Pareiškėja neteikė tokių įrodymų, todėl teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo, taikydama įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias administracines proceso taisykles, konstatuoti, kad paneigtos atsakovo nustatytos pažeidimo aplinkybės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2106-415/2019).
  • Teisėjų kolegija konstatavo, kad pareiškėjas (juridinis asmuo) yra pelno siekiantis ūkio subjektas, kuriam keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra suformavęs nuoseklią praktiką dėl juridiniam asmeniui keliamą didesnių atidumo, apdairumo ir rūpestingumo reikalavimų ir jokių išimčių nėra nustatyta (žr., pvz., 2014 m. birželio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2014). Įmonė (verslininkas) yra pelno siekiantis asmuo, savo veikloje sudarantis komercinius sandorius, kurie pasižymi tam tikra rizika, dėl to tokia įmonė savo veikloje turi prisiimti neigiamų padarinių – nuostolių kitai sutarties šaliai – atsiradimo riziką ir tais atvejais, kai sutartinių prievolių tinkamas įvykdymas tampa suvaržytas ne dėl priežasčių, priklausančių nuo pačios įmonės. Kiekviena pelno siekianti įmonė, veikdama įprastoje verslo srityje, turi įvertinti rizikos veiksnius ir dėti pastangas, kad minimizuotų jų poveikį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-606/2004; 2007 m. spalio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2007; kt.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3-492/2019). Pareiškėjas turėjo ir galėjo įvertinti aplinkybę, kad rinka yra dinamiška, taip pat turėjo įvertinti su užsienio rinka susijusias rizikas.
  • Teisėjų kolegija konstatavo, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių gauti tokių lėšų Projektui finansuoti, kurios neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų ir dėl to yra netinkamos finansuoti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1096-858/2017; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A-492-857/2014, 2016 m. kovo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-398-492/2016). Nustačius, kad pareiškėjas pateikė Paraiškoje neteisingus duomenis ir dėl to jo Paraiška  nebūtų patekusi į atranką, t. y. iš viso nebūtų galėjusi pretenduoti į paramos skyrimą, pripažintina kad ginčijamas Agentūros sprendimas nepažeidė pareiškėjo teisėtų lūkesčių, o toks paramos sumos sumažinimas yra adekvatus padarytiems pažeidimams.
     
    ŽŪM, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą dėl NMA sprendimo,  paprašė Agentūrą peržiūrėti sprendimą dėl paramos pareiškėjui, tačiau šio sprendimo nepanaikino ir nedavė kitų imperatyvių nurodymų NMA. Kaip minėta, NMA sprendimo apskundimas ŽŪM nėra privaloma ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka, o Administravimo taisyklės vadovaujančiajai institucijai tiesiogiai nesuteikia diskrecijos panaikinti NMA sprendimą. Taigi ŽŪM sprendimas nagrinėjamu atveju gali būti vertinamas tik kaip rekomendacinio pobūdžio bei kaip vienas iš rašytinių įrodymų byloje, neturintis didesnės įrodomosios reikšmės prieš kitus įrodymus ir atspindintis tik ŽŪM poziciją nagrinėjamu klausimu.
  • LVAT 2017 m. vasario 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-31-602/2017 pareiškėja prašė įpareigoti NMA pareiškėjai kompensuoti visą prašomą kompensuoti paramos sumą pagal mokėjimo prašymą. Toks reikalavimas priskirtas viešojo administravimo subjekto kompetencijai, todėl negali būti tenkinamas ir turi būti atmestas.
     
    Pareiškėjas skundė NMA raštą, kuriuo buvo informuotas apie paramos neskyrimą ir ŽŪM potvarkį, kuriuo nuspręsta projektui paramos neskirti. Paraiška atmesta, atsižvelgiant į tai, kad Pareiškėjas yra ūkio subjektas, kuris užsiima žemės ūkio veikla ir prašė paramos paslaugų žemės ūkiui teikimo veiklai, nustatyta, kad Projektas neatitinka Įgyvendinimo taisyklių 17.3 papunkčio reikalavimo. Pareiškėjo planuojama vykdyti veikla – žemės frezavimas, Paraiškoje Pareiškėjas priskyrė veiklą kraštovaizdžio tvarkymui (EVRK kodas 81.30), bet NMA vertinimo metu nustatė, kad žemės frezavimas priskiriamas prie 01.61 klasės „Augalininkystei būdingų paslaugų teikimas“. Vadovaujantis Paslaugų žemės ūkiui sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 76 „Dėl Paslaugų žemės ūkiui sąrašo patvirtinimo“, 1 punktu, frezavimo paslauga yra priskiriama prie žemės ūkio paslaugų. Pareiškėjas kartu su skundu pateikė Statistikos departamento išaiškinimą, kad jo planuojama vykdyti veikla priskirtina 43.12 klasei „Statybvietės paruošimas“.
     
    Pareiškėjas kreipėsi į VAAT, Pareiškėjo skundą atmetė. Sprendime VAAT pasisakė, kad Paraiškoje duomenų, kad pareiškėjas planuoja atlikti statybvietės paruošimo darbus, nėra, priešingai, byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjo planuota vykdyti veikla buvo pagal EVRK 01.61 kodą ,,Augalininkystei būdingų paslaugų veikla“, kuri apima žemės ūkio paskirties žemės priežiūrą, t. y. žemės frezavimo darbus. Taip pat VAAT pasisakė, kad galiojantys teisės aktai nenustato reikalavimo NMA kreiptis į pareiškėją dėl papildomų dokumentų pateikimo atliekant Paraiškos vertinimo procedūrą, t. y. NMA neturi imperatyvios pareigos kreiptis į pareiškėją dėl papildomų dokumentų pateikimo. Kadangi NMA Paraiškos vertinimo metu nustatė neatitikimą Įgyvendinimo taisyklių 17.3 ir 17.6 punktų reikalavimams, todėl kreiptis į pareiškėją dėl kitų aplinkybių tikslinimo, pateikiant papildomus dokumentus, nebūtų užtikrintas VAĮ 3 str. 6 p. nustatytas efektyvumo principas (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 4 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-3496-809/2019).
     
    Kai pareiškėjui apskaičiuotos paramos negalima pervesti dėl pateiktų neteisingų atsiskaitomosios sąskaitos duomenų, pareiškėjo mirties, kai valdos perėmėjų pagal paveldėjimo teisę nėra, arba kai valdos perėmėjas neinformuoja NMA apie valdos perėmimą, NMA kreipiasi į savivaldybę (pareiškėjo mirties atveju), prašant patikslinti paraiškos duomenis. Jei duomenys nepatikslinami per vienerius metus po prašymo savivaldybei išsiuntimo, parama anuliuojama. Teisinis reglamentas suponuoja, kad tik valdos perėmėjui įvykdžius pareigą patikslinti paraiškos duomenis jam išlieka teisė į išmoką. Tai, jog asmuo yra mirusio pareiškėjo įpėdinis, nėra teisinis pagrindas sprendimui dėl paramos lėšų išmokėjimo įpėdiniui ir nepaneigia sprendimo dėl paramos lėšų anuliavimo. (LVAT 2019-11-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1822-415/2019).
     
  • LVAT 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2406-662/2019 Pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė nurodydamas, kad Reglamento (ES) Nr. 640/2014 13 str. 3 p., nustatyta, kad išskyrus dėl force majore aplinkybių, paraiškos pakeitimus pakeitus po galutinės jų pateikimo dienos, sumažinamos 1 proc. už kiekvieną darbo dieną, o vėlavimas pateikti paraiškos pakeitimus pakeitus po galutinės jų pateikimo dienos nereiškia atsisakymo priimti apskritai, tačiau reiškia sankcijos taikymą. Tokią sankciją LVAT įvardijo kaip bendrosios prevencijos priemonę, kad paramos gavėjai paraiškas teiktų laiku ir tokiu būdu netrukdytų veiksmingam nacionalinių institucijų darbui, susijusiam su parama. LVAT pažymėjo, kad tokia pati nuostata įtvirtinta ir Taisyklių 64.1 papunktyje. LVAT nurodė ir tai, kad galutinę duomenų pateikimo datą įtvirtina Reglamento (ES) 809/2014 13 str. 1 d., pažymėdamas, kad nei Reglamentu (ES) 809/2014, nei Reglamentu Nr. (ES) 2015/2333) nebuvo keičiama Reglamento (ES) Nr. 640/2014 13 str. 3 d., t. y. šio reglamento 13 str., numatantis sankcijų taikymą už vėlavimą, nebuvo panaikintas, tačiau valstybėms narėms Reglamentu Nr. (ES) 2015/2333 buvo suteikta prerogatyva nuspręsti, ar leisti keisti paraiškos turinį bei nustatyti galutinę tokio keitimo datą.
 
  • LVAT 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-852-492/2019 tenkino NMA apeliacinį skundą ir panaikino VAAT sprendimą dalyje dėl NMA sprendimo panaikinimo dalyje dėl sankcijos žalinimo išmokai. LVAT sutiko su NMA apeliacinio skundo argumentais, kad Reglamento Nr. 640/2014 19 straipsnio 1 punkto 1 pastraipa nustato, kad jeigu 17 straipsnio 1 dalyje nurodytos pasėlių grupės, plotas, deklaruojamas siekiant gauti išmokas pagal bet kurią su plotais susijusią pagalbos sistemą arba paramos priemonę, viršija pagal 18 straipsnį nustatytą plotą, pagalba apskaičiuojama pagal remiamą plotą, sumažintą dvigubu aptiktu skirtumu, jei tas skirtumas didesnis kaip 3 proc. arba du hektarai, bet ne didesnis kaip 20 proc. remiamo ploto. Atsižvelgdamas į minėtas Reglamento 17 straipsnio nuostatas, LVAT konstatavo, kad programa Žalinimo išmoka yra su plotais susijusi pagalbos sistema, ko neįvertino pirmosios instancijos teismas, o NMA apeliacinio skundo argumentas, kad ploto neteisingo deklaravimo atveju turi būti taikomos administracinės nuobaudos kaip tai nustatyta 19 straipsnio 1 dalies 1 punkte, laikytinas pagrįstu. LVAT pripažino ir tai, kad NMA taip pat pagrįstai nurodė, kad nepaisant to, jog Taisyklių 86 punktas, nukreipiantis į Reglamento 3 skirsnį, neturi nuorodos į 19 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nėra kliūtimi jas taikyti, nes Reglamento Nr. 640/2014 nuostatos taikomos tiesiogiai. Be to LVAT nurodė, kad VAAT iš esmės nevertino, kokio pobūdžio pažeidimai buvo nustatyti patikrinimo metu, ar jie buvo susiję su netinkamu plotų deklaravimu ir pateko į Reglamento 2 skirsnio taikymo sritį, ar susiję su reikalavimais žalinimo išmokai, įtvirtintais 3 skirsnio 24-27 straipsniuose, ar apskritai galėjo būti pagrindas taikyti administracines nuobaudas pagal 28 straipsnio 1 dalies nuostatas.
 
  • Administracinė byla Nr. eAS-343-1062/2019 nutartis, kur LVAT pasisakė, kad "Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, visų pirma pažymi, kad pareiškėjas apie skundžiamą Sprendimą galimai buvo informuotas dviem būdais – išsiunčiant jam Sprendimą paštu ir paskelbiant Sprendimą NMA informaciniame portale https://portal.nma.lt. Pasisakydama dėl informavimo per NMA informacinį portalą, teisėjų kolegija akcentuoja, kad pagal Taisyklių 79 punktą pareiškėjas laikomas informuotu apie paraiškoje esančias klaidas nuo informacijos apie jas atsiradimo Portale dienos. Teisėjų kolegija nurodo, kad Taisyklių 72.7 papunktyje nustatyta, jog pareiškėjas pildydamas paraišką gali nurodyti papildomą vieną iš siūlomų (raštu, elektroniniu paštu, trumpąja žinute mobiliuoju telefonu) jo informavimo būdų apie paraiškos administravimo eigą. Nepriklausomai nuo pareiškėjo pasirinkto papildomo būdo, informacija apie pareiškėjo pateiktą paraišką pateikiama NMA informaciniame portale (https://portal.nma.lt). Taisyklių 82.12 papunktyje nustatyta, kad NMA, baigusi administruoti paraišką, informaciją apie pareiškėjui apskaičiuotas išmokas bei pritaikytas sankcijas skelbia Portale, o jei pareiškėjas pateikė pageidavimą būti informuotas kitu būdu, NMA apie jam pritaikytas sankcijas jį taip pat informuoja vienu iš būdų, numatytų taisyklių 82.1 papunktyje. Taigi, iš nurodyto teisinio reguliavimo matyti, kad pagrindinis informavimo būdas apie klaidas paraiškoje yra paskelbimas NMA informaciniame portale. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokią pareigą atsakovas įvykdė, 3 kartus paskelbdamas pranešimus apie klaidas pareiškėjo paraiškoje NMA informaciniame portale. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas turėjo galimybę susipažinti su ginčijamu Sprendimu jau 2017 m. rugpjūčio 14 d t. y. nuo pirmojo paskelbimo NMA informaciniame portale. Pažymėtina, kad terminas skundui paduoti yra akivaizdžiai praleistas, pareiškėjo argumentai, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, susijusių su ginčijamo Sprendimo paskelbimo diena, vertinami kritiškai, nes iš bylos medžiagos aiškiai matyti, kad atsakovas pateikė visus reikiamus duomenis apie informacijos paskelbimą NMA informaciniame portale. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad konstatavus, jog pareiškėjas buvo tinkamai informuotas per NMA informacinį portalą, nėra pagrindo nagrinėti aplinkybių, susijusių su pareiškėjo informavimu paštu.
 
  • Administracinė byla Nr. eA-357-575/2019 sprendimas, kur LVAT pasisakė, kad „„<...> byloje neabejotinai įrodyta, kad tarp paraiškas pateikusių asmenų yra teisinis ir asmeninis ryšys, jie yra susiję asmenys. <...> pareiškėja ir kiti paminėti asmenys yra betarpiškai susiję, juos sieja tamprūs ekonominiai ryšiai, jie kaip atskiri ekonominiai vienetai neveikia, jie nėra savarankiški ūkio subjektai. M. K., R. K., Ž. K. ir R. K. pateiktas paraiškas sieja geografinis, ekonominis, funkcinis, teisinis ir asmeninis ryšys. <...> Byloje įrodyta, kad iš esmės vienas projektas dirbtinai suskaidytas, tokiu būdu siekiant gauti didesnę paramos sumą. Neteisėta didelių paramos lėšų koncentracija „vienose rankose“ reikštų neefektyvų paramos panaudojimą, neatitinkantį Programos priemonės tikslų. <...> Byloje įrodyta, kad asmenys, žinodami ES ilgalaikius smulkių ūkių finansavimo principus, per keletą metų sąmoningais veiksmais sukūrė teisinę–ūkinę struktūrą, kurios tikslas yra piktnaudžiaujant gauti neteisėtą paramą“.“
 
  • Administracinė byla Nr. eA-812-261/2018) sprendimas, kur LVAT pasisakė, kad „<...> tik nurodytu būdu užpildžius paraišką paramai gauti asmuo gali tikėtis, kad jo paraiška bus įvertinta ir dėl teisės į susietąją paramą už plotą. Neužpildžius paraiškos nurodytu būdu atsakovas pagrįstai įvertino pareiškėjos paraišką dėl kitų išmokų ir nevertino pareiškėjos teisės į papildomą paramą – susietosios paramos už plotą, kadangi toks paraiškos pildymas, kurį pateikė pareiškėja, iš esmės nepaneigė paraiškos turinio dėl kitų išmokų. Todėl atsakovas neturėjo pagrindo spręsti, kad paraiška užpildyta neteisingai ar su klaidomis.“
Paskutinio atnaujinimo data: 2020 m. gegužės 7 d. 15:36