D.U.K.

Informuojame, jog pareiškėjai, dalyvaujantys veikloje „Tarpinių pasėlių auginimas ariamojoje žemėje“, turėtų vadovautis Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. 3D-254, nuostatomis (toliau – AGRO taisyklės).

 

AGRO taisykles galite rasti Nacionalinės mokėjimo agentūros (toliau – NMA) internetinėje svetainėje www.nma.lt/parama/informacija apie programas/administravimo ir įgyvendinimo taisyklės/agrarinė aplinkosauga ir klimatas.

 

AGRO taisyklių 30(1) punkte nurodyta, kad vykdydami veiklą „Tarpinių pasėlių auginimas ariamojoje žemėje“ (tarpinių augalų sąrašas pateikiamas AGRO taisyklių 9 priede) pareiškėjai ir (arba) paramos gavėjai įsipareigoja:

 

30(1).1. po pagrindinio derliaus nuėmimo tarpinius pasėlius rekomenduojama pasėti per savaitę, bet ne vėliau kaip iki rugsėjo 15 d.;

30(1).2. išlaikyti tarpinius pasėlius ant dirvos paviršiaus iki kovo 1 d.;

30(1).3. įterpti tarpinius augalus į dirvą prieš pagrindinės kultūros sėją;

30(1).4. neganyti gyvulių, neruošti pašaro, nešienauti ir nesmulkinti tarpinių pasėlių auginimo laikotarpiu pagal veiklą deklaruotuose plotuose, išskyrus tarpinių pasėlių augalų suvolavimą;

30(1).5. nenaudoti augalų apsaugos produktų, mineralinių trąšų ir srutų tarpinių pasėlių auginimo laikotarpiu pagal veiklą deklaruotuose plotuose.

 

Taigi AGRO taisyklėse pagal veiklą „Tarpinių pasėlių auginimas ariamojoje žemėje“ draudimo kalkinti auginamus tarpinius pasėlius žiemos metu nėra.

 

Žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. 3D-254 patvirtintose Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“  įgyvendinimo taisyklėse yra nustatyta, kad vykdydami veiklą „Ekstensyvus pievų tvarkymas ganant gyvulius“ (toliau – Priemonė) pareiškėjai ir (arba) paramos gavėjai įsipareigoja:

 

Taigi deklaruotuose plotuose pagal veiklą „Ekstensyvus pievų tvarkymas ganant gyvulius“ ganyti gyvulius po spalio 30 d. yra draudžiama.

 

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. 3D-254 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“  įgyvendinimo taisyklių (toliau – AGRO taisyklės) 18 punkte nustatyta, kad pareiškėjas ir (arba) paramos gavėjas, norintis dalyvauti atitinkamose priemonės veiklose ir prašyti kompensacinių išmokų už papildomą plotą, kitais metais turi teikti naują paramos paraišką pagal AGRO taisyklių VI, VII skyriuose nustatytus reikalavimus, įbraižydamas deklaruotus pagal veiklą papildomus laukų plotus atskirai. Šiuo atveju pareiškėjui ir (arba) paramos gavėjui įsipareigojimų laikotarpis skaičiuojamas naujai deklaruotiems pagal veiklą (-as) plotams, o anksčiau pateiktos paramos paraiškos (paraiškų) įsipareigojimų laikotarpis nekinta.

 

Taigi, vadovaujantis nurodytu AGRO taisyklių punktu, didinti plotą pagal veiklą „Ražienų laukai per žiemą“ neprisiimant naujų įsipareigojimų nėra galimybės.

 

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. 3D-254 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ įgyvendinimo taisyklių 30.1 papunktyje nurodoma, kad vykdydami veiklą „Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“ pareiškėjai ir (arba) paramos gavėjai įsipareigoja: vykdyti veiklą tik Aplinkos ministerijos ar jos įgaliotos institucijos nustatytuose „Rizikos“ vandens telkinių plotuose. Šie plotai skelbiami PPIS elektroniniame žemėlapyje, sluoksnių sąraše pažymėjus varnelę prie „Rizikos“ vandens telkinių teritorijos. Vykdydami veiklą „Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“ pareiškėjai ir (arba) paramos gavėjai įsipareigoja pirmaisiais veiklos įgyvendinimo metais iki liepos 1 d. ariamojoje žemėje įsėti daugiametes žoles. Tuo atveju, jeigu ankstesniais metais laukas buvo deklaruojamas Tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių Žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų klasifikatoriuje nurodytais „GPŽ“ ir „GPA“ kodais, pirmaisiais metais daugiamečių žolių įsėti nereikia, šienaujama jau pirmais dalyvavimo veikloje metais.

 

Taigi ūkininkai, kurie ne vienus metus deklaravo pievas kodu GPŽ, pradėti dalyvauti veikloje „Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“ gali, tačiau šienauti turi jau pirmais dalyvavimo veikloje metais.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. 3D-190 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklos „Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimas“ įgyvendinimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 16 punktu, pareiškėjas turi laikyti bent 1 arklį (arba) galviją, (arba) 2 kiaules, (arba) 5 avis, (arba) 10 naminių paukščių, priklausančių Lietuvos senosioms veislėms, kurioms gresia išnykimas.

 

Taigi, jeigu pareiškėjas atitiks visus reikalavimus, keliamus Taisyklėse, tai galės pretenduoti gauti paramą laikydamas ir 1 galviją.

 

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 3D-286 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisyklių (toliau – EKO taisyklės) 26 punkte nurodyta, kad pareiškėjai, kurių laukuose bent metus auginami prie javų arba javų pašaro grupių priskiriami augalai, per 5 metų įsipareigojimų laikotarpį ne trumpiau nei 1 metus, bet ne ilgiau nei 2 metus, nurodytuose laukuose privalo įsėti daugiamečių žolių įsėlį. Parama už daugiamečių žolių įsėlį bus mokama tais metais, kai bus auginamos daugiametės žolės. Daugiametes žoles galima įsėti į pasėlį arba sėti einamaisiais metais, tačiau tokiu atveju sėja turi būti atliekama ne vėliau kaip iki liepos 10 d. Šio punkto reikalavimai laikomi įgyvendintais tais atvejais, kai atitinkamuose laukuose yra auginamos daugiametės žolės sėklai arba įsėjamos daugiametės žolės ar jų mišiniai gyvulių pašarui. Kompensacinė išmoka už daugiamečių žolių įsėlį mokama už tuos laukus, kuriuose auginami prie šios grupės priskirti augalai, nurodyti 2 priede, arba daugiamečių žolių mišiniai su vyraujančiais 2 priede nurodytais augalais.

 

Pažymime, jog EKO taisyklių 54.4 papunktyje nurodoma, kad kai nesilaikoma 26 punkte nurodyto reikalavimo, parama einamaisiais metais už tuos laukus neskiriama.

 

Norėtume informuoti, kad pareiškėjas, kuris yra fizinis asmuo ir paraiškoje prašo paramos pagal bent vieną iš Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonių „Su „Natura 2000“ ir Vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos“, „Išmokos už vietovėse, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“, „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“, „Ekologinis ūkininkavimas“, privalo neturėti įsiskolinimų Valstybiniam socialinio draudimo fondui prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Sodra).

 

Atitiktis šiam kriterijui vertinama nuo paramos paraiškos pateikimo dienos iki kitų kalendorinių metų birželio 1 d. Nacionalinės mokėjimo agentūros (toliau – NMA) darbuotojai paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškų vertinimo metu sutikrina duomenis, esančius Sodros duomenų bazėje ir nustato, ar pareiškėjas turi įsiskolinimų ar neturi.

 

Norėtume informuoti, kad bendruoju atveju, jei esate sumokėję įsiskolinimą Sodrai, tai papildomai NMA informuoti nereikia.

Pareiškėjai, ekologiškai ūkininkaujantys bei siekiantys gauti paramą, turi atitikti visus keliamus reikalavimus, nurodytus Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 3D-286 patvirtintose Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisyklėse (toliau – EKO taisyklės).

 

Vadovaujantis šiuo metu galiojančių EKO taisyklių 55.1 papunkčiu, reikalavimas grąžinti visą sumokėtą paramą taikomas, jei nutraukiamas įsipareigojimų pagal priemonę vykdymas, nepasibaigus įsipareigojimų laikotarpiui, tačiau šio papunkčio nuostata netaikoma, kai nuomojamos ar panaudos sutarties pagrindu valdomos privačios žemės nuomos ar panaudos sutartis nutraukiama nuomotojo reikalavimu / iniciatyva arba nepratęsiama, suėjus nuomos terminui.

 

Taigi reikalavimas grąžinti visą sumokėtą paramą, jeigu sumažintas nuo pirmos paraiškos pateikimo datos pagal priemonę įsipareigotas plotas, netaikomas, kai nuomojamos ar panaudos sutarties pagrindu valdomos privačios žemės nuomos ar panaudos sutartis nutraukiama nuomotojo reikalavimu / iniciatyva arba nepratęsiama suėjus nuomos terminui.

 

Norėtume atkreipti dėmesį, kad pareiškėjai, kurie tai žino, jau dabar turėtų atsiųsti Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NMA) dokumentus (pvz., nuomos ar panaudos sutarties nuraukimo / nepratęsimo, nuomos termino pasibaigimo ir pan.) dėl sumažėjusio ploto. Kitu atveju, kai vertintojas vertins paraiškas ir norės nustatyti sumažėjusio ploto priežastį, dokumentus jis turės pateikti NMA per pranešime nurodytą terminą.

 

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 3D-286 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisyklių 43 punktu, parama pareiškėjams mokama taip:

 

- kompensacinė išmoka pagal priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ veiklą „Parama ekologiniam ūkininkavimui“ mokama 100 proc., įvertinus paraišką (nenustačius neatitikčių, vėliausiai iki kitų metų balandžio 30 d.), o jeigu buvo nustatyta neatitikčių, išmoka mokama vėliausiai iki kitų metų birželio 30 d.;

 

- kompensacinė išmoka pagal priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ veiklą „Parama perėjimui prie ekologinio ūkininkavimo“ mokama 100 proc., įvertinus paraišką (nenustačius neatitikčių, vėliausiai iki kitų metų balandžio 30 d.), o jeigu buvo nustatyta neatitikčių, išmoka mokama vėliausiai iki kitų metų birželio 30 d. 

Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 3D-286, 2 priede esančiame pagal priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“ remiamų augalų rūšių sąraše nėra nurodomi lazdynų riešutmedžiai.

 

Taigi, ekologinės išmokos auginant lazdynų riešutmedžius nebūtų mokamos.

Norėtume informuoti, kad asociacija yra viešasis juridinis asmuo, tačiau nėra įmonė, todėl neatitiktų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Gamintojų grupių ir organizacijų įsisteigimas“ veiklos srities „Gamintojų grupių ir organizacijų įsisteigimas žemės ūkio sektoriuje“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2017 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. 3D-168 (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2017 m. liepos 14 d. įsakymo Nr. 3D-474 redakcija), 10.2 papunktyje nustatyto pareiškėjo tinkamumo reikalavimo – „pareiškėjas yra labai maža, maža arba vidutinė įmonė, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme“.

Norėtume informuoti, kad pareiškėjas, juridinis asmuo, negali jungtis pagal jungtinės veiklos sutartį. Juridinio asmens dalyviai turėtų būti pajininkai arba akcininkai, kurie turi būti užregistruoti Juridinių asmenų dalyvių informacinėje sistemoje (toliau – JADIS). Kadangi pajininkai nėra registruojami JADIS, tai pareiškėjas kartu su paraiška pateikia pajininkų sąrašą.

Informuojame, kad šiuo metu galiojančių Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos srities „Investicijos į miškininkystės technologijas“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. rugpjūčio 21 d. įsakymu Nr. 3D-659 (toliau – Taisyklės), 33.1 papunktyje nurodyta, jog, įgyvendinant projektus pagal Taisyklių 8.1 papunktyje nurodytą veiklą, tinkamų finansuoti išlaidų kategorijai priskiriama nauja miško kirtimo, apvaliosios medienos ir biokuro ruošos technika ir įranga, todėl būtų galima įsigyti tik naują biokuro ruošos techniką ir įrangą.

Informuojame, kad pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos srities „Investicijos į miškininkystės technologijas“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. rugpjūčio 21 d. įsakymu Nr. 3D-659 (suvestinė redakcija nuo 2020 m. gegužės 22 d.), 9 punktą, galimais pareiškėjais gali būti  privačių miškų valdytojai, savivaldybės ir labai mažos bei mažos įmonės. Kai pareiškėjas yra fizinis arba juridinis asmuo (išskyrus savivaldybes), jis turi atitikti labai mažos arba mažos įmonės statusą, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme, ir kartu su paramos paraiška pateikti Smulkiojo ir vidutinio verslo subjekto statuso deklaraciją.

 

Taigi privataus miško valdytojas – fizinis asmuo – kartu su paramos paraiška turi pateikti Smulkiojo ir vidutinio verslo subjekto statuso deklaraciją.

 

Informuojame, kad Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į miškų plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos srities „Investicijos į miškininkystės technologijas“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. rugpjūčio 21 d. įsakymu Nr. 3D-659 (suvestinė redakcija, galiojanti nuo 2020 m. kovo 27 d.) (toliau – Taisyklės), 9 punkte nurodyta, kad paramos gali kreiptis privačių miškų valdytojai, savivaldybės ir labai mažos bei mažos įmonės. Kai pareiškėjas yra fizinis arba juridinis asmuo (išskyrus savivaldybes), jis turi atitikti labai mažos arba mažos įmonės statusą, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme (toliau – Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymas), ir kartu su paramos paraiška pateikti Smulkiojo ir vidutinio verslo subjekto statuso deklaraciją.

 

Norėtume paaiškinti, kad nei Taisyklėse, nei Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme nėra numatyta išimties, kad fizinis asmuo – verslininkas, besiverčiantis miškininkystės ekonomine veikla, ją gali vykdyti kokiu nors kitokiu teisėtu pagrindu, o ne pagal individualios veiklos pažymą arba verslo liudijimą.

 

Taigi Jūsų klausime minimas fizinis asmuo nebūtų tinkamas pareiškėjas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į miškų plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Investicijos į miškininkystės technologijas“.

Aprašytuoju atveju neatitinkamiLietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos srities „Investicijos į miškininkystės technologijas“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. rugpjūčio 21 d. įsakymu Nr. 3D-659, 15.2.1 papunktyje nustatyti reikalavimai, taikomi siekiant paramos miškų ūkiui modernizuoti, miško kirtimo, apvaliosios medienos ir medienos biokuro ruošos technologijoms diegti, paslaugoms miškų sektoriuje teikti (Taisyklių 8.1 papunktis).

 

Informuojame, kad Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos srities „Investicijos į miškininkystės technologijas“ įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose žemės ūkio ministro 2015 m. rugpjūčio 21 d. d. įsakymu Nr. 3D-659 (toliau – Taisyklės), nurodyta, jog turi būti pateikiamas miško valdos (miško žemė), į kurią investuojama, vidinės miškotvarkos projektas. Pažymime, kad Taisyklėse nenumatyta išlyga miško valdos, į kurią investuojama, dydžio reikalavimui – jose nenumatyta, kad tuo atveju, kai valda yra iki 3 ha dydžio, jos vidinės miškotvarkos projekto pateikti nereikia. 

 

Informuojame, kad Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos srities „Investicijos į miškininkystės technologijas“ įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose žemės ūkio ministro 2015 m. rugpjūčio 21 d. d. įsakymu Nr. 3D-659 (toliau – Taisyklės), nurodyta, jog turi būti pateikiamas miško valdos (miško žemė), į kurią investuojama, vidinės miškotvarkos projektas. Pažymime, kad Taisyklėse nenumatyta išlyga miško valdos, į kurią investuojama, dydžio reikalavimui – jose nenumatyta, kad tuo atveju, kai valda yra iki 3 ha dydžio, jos vidinės miškotvarkos projekto pateikti nereikia. 

 

Taigi pareiškėjas turi pateikti visų miško valdų, į kurias investuoja, vidinės miškotvarkos projektus, nepriklausomai nuo jų dydžio.

Informuojame, kad Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos srities „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų žemės ūkio ministro 2015 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. 3D-418 (suvestinė redakcija nuo 2020 m. liepos 18 d.) (toliau – Taisyklės), 15¹ punkte nustatyta, kad „2014–2020 metų laikotarpiu priimtoms ir administruojamoms paramos paraiškoms pagal Taisyklių 8.2–8.6 papunkčiuose nurodytas veiklas kontrolės laikotarpis netaikomas.“

 

Tai reiškia, kad paraiškoms, pateiktoms 2014–2020 metų laikotarpiu, taip pat ir 2018 m. teiktoms paraiškoms, netaikomas projekto kontrolės laikotarpis, kai paramos buvo kreipiamasi dėl pamiškių formavimo, miškuose esančių saugomų natūralių buveinių ar saugomų rūšių buveinių atkūrimo arba būdingos miško struktūros palaikymo, nevietinių medžių rūšių medynų (kai nevietinės medžių rūšys medyne yra vyraujančios) pertvarkymo, vidinės miškotvarkos ir miško želdinimo ir žėlimo projektų, kaip savarankiškos investicijos, rengimo, taip pat ir jaunuolynų (iki 20 metų amžiaus) ugdymo.

 

Taigi paramos gavėjas gali parduoti miško plotus, kuriuose pasinaudojus Europos Sąjungos parama buvo ugdomi jaunuolynai, jeigu paramos suma pagal paraišką jaunuolynų ugdymui jau yra išmokėta.

 

Informuojame, kad Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos srities „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“ įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. 3D-418 (aktuali suvestinė redakcija, galiojanti nuo 2020 m. liepos 18 d.) (toliau – Taisyklės), nustatyta, kad kai vykdoma Taisyklių 8.5 papunktyje nurodyta veikla, parama skiriama mokant vienkartinę nustatyto dydžio kompensacinę išmoką už planuojamą išugdyti jaunuolyno hektarą – 343 Eur.

 

Informuojame, kad Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos srities „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“ įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. 3D-418 (toliau – Taisyklės), nustatyta, kad įvykdyti jaunuolynų ugdymo kirtimus ir pateikti mokėjimo prašymą privaloma per 12 mėnesių nuo sprendimo skirti paramą priėmimo (darbai turi būti vykdomi po paraiškos pateikimo).

 

Paraiškos, pateiktos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“ (toliau – Priemonė), vertinamos Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų žemės ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 3D-507 (žemės ūkio ministro 2018 m. gegužės 7 d. įsakymo Nr. 3D-281 redakcija), 39 punkte nustatyta tvarka. Paramos paraiškos turi būti pradėtos vertinti nelaukiant paramos paraiškų priėmimo termino pabaigos. Jeigu taikomas tęstinis kvietimas teikti paramos paraiškas, paramos paraiškos vertinimas negali trukti ilgiau kaip 4 mėnesius nuo jos užregistravimo Nacionalinėje mokėjimo agentūroje (toliau – NMA) dienos. Jeigu taikomas ribotos trukmės kvietimas teikti paramos paraiškas, paramos paraiškos vertinimas negali trukti ilgiau kaip 4 mėnesius nuo paramos paraiškų priėmimo laikotarpio pabaigos. Į paramos paraiškų vertinimo terminą įskaičiuojami paklausimų pareiškėjui, patikrų vietoje atlikimo, prašymo dėl papildomos informacijos kitoms institucijoms pateikimo ir atsakymo gavimo bei ekspertizės atlikimo terminai. NMA turi teisę kreiptis į Žemės ūkio ministeriją dėl paramos paraiškų vertinimo termino pratęsimo.

 

Kadangi paraiškos pagal priemonę buvo renkamos taikant ribotos trukmės kvietimą (teikti paramos paraiškas buvo galima nuo 2020 m. liepos 15 d. iki 2020 m. rugsėjo 14 d.), tai paramos paraiškos vertinimas negali trukti ilgiau kaip 4 mėnesius nuo paramos paraiškų priėmimo laikotarpio pabaigos.

 

Norėtume informuoti, kad Jūsų klausime aprašytuoju atveju, kai nespėsite išugdyti jaunuolyno kai kuriuose plotuose, kurie buvo nurodyti  2019 m. teiktoje paraiškoje pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“, galėtumėte teikti paraišką 2020 m. paraiškų surinkimo laikotarpiu (paraiškos renkamos nuo liepos 15 d. iki rugsėjo 14 d.) ir prašyti paramos pagal 2019 m. teiktą paraišką likusiems neišugdytiems jaunuolyno plotams.

 

Norėtume pažymėti, kad 2020 m. paraiškoje prašomiems finansuoti jaunuolyno ugdymo plotams turi būti pateikta nauja Valstybinėje miškų tarnyboje registruoto specialisto, turinčio teisę rengti vidinės miškotvarkos projektus, išvada.

 

Taip pat norėtume informuoti, kad šiuos ir kitus su 2019 m. teikta paraiška susijusius klausimus bei susiklosčiusias aplinkybes paramos gavėjas iki naujos paraiškos pateikimo 2020 m.  turėtų aptarti su jo paraišką administruojančiu Nacionalinės mokėjimo agentūros darbuotoju, kad paraiška nebūtų atmesta, nes joje bus nurodyta, kad ugdomi tie patys jaunuolynų plotai, kurie buvo numatyti išugdyti 2019 m. teiktoje paraiškoje.

 

Informuojame, kad pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos srities „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“ įgyvendinimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. 3D-418 (toliau – Taisyklės), viena iš remiamų veiklų – miškuose esančių saugomų natūralių buveinių ar saugomų rūšių buveinių atkūrimas arba būdingos miško struktūros palaikymas.

 

Pažymime, jog Taisyklių 14.12 papunktyje nurodyta, kad kartu su paramos paraiška turi būti pateikiamas vidinės miškotvarkos projektas su suprojektuotomis priemonėmis, kurioms prašoma paramos, neatsižvelgiant į valdos dydį.

 

Taisyklių 14.14 papunktyje nurodyta, jog miškuose esančių saugomų natūralių buveinių ar saugomų rūšių buveinių atkūrimo arba būdingos miško struktūros palaikymo darbai remiami, tik jeigu jie numatyti vidinės miškotvarkos projekte pagal nustatyta tvarka patvirtintą gamtotvarkos planą (Saugomų teritorijų strateginio planavimo dokumentų rengimo ir tvirtinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 709 „Dėl Saugomų teritorijų strateginio planavimo dokumentų rengimo ir tvirtinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“).

 

Taigi pareiškėjas kartu su paramos paraiška turi pateikti tik vidinės miškotvarkos projektą, kuris patvirtintas pagal gamtotvarkos planą. Atkreiptinas dėmesys, kad miškotvarkos projektą parengti gali tik Valstybinėje miškų tarnyboje registruoti specialistai, kurie turi teisę rengti tokius projektus.