Dažniausiai užduodami klausimai

Po paraiškos pateikimo paramos gavėjas negali keisti savo teisinio statuso. Jeigu jis paraišką pateikė kaip fizinis asmuo, tai šį statusą turi išlaikyti iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos.

 

Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ įgyvendinimo nuo 2018 m. taisykles, kai verslo planui yra mokama išmoka, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2018 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 3D-773 (toliau – Taisyklės), pareiškėjas ir paramos gavėjas įsipareigoja iki verslo plano įgyvendinimo pabaigos sukurti ne mažiau kaip 1 (vieną) darbo vietą (etatą), kai prašoma paramos suma ne didesnė nei 18 800 Eur (aštuoniolika tūkstančių aštuoni šimtai eurų) arba sukurti ne mažiau kaip 2 (dvi ) darbo vietas (etatus), kai prašoma paramos suma ne didesnė nei 37 600 Eur (trisdešimt septyni tūkstančiai šeši šimtai eurų), susijusią (-ias) su ekonomine veikla, kuriai prašoma paramos, ir išlaikyti ją (-as) iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos (turi būti vadovaujamasi Projektų, įgyvendinamų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones, rodiklio „Naujos darbo vietos sukūrimas ir išlaikymas“ pasiekimo vertinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2017 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. 3D-718 „Dėl Projektų, įgyvendinamų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones, rodiklio „Naujos darbo vietos sukūrimas ir išlaikymas“ pasiekimo vertinimo metodikos patvirtinimo“).

 

Vadovaujantis Taisyklėmis, nauja darbo vieta (naujas etatas) – paramos gavėjo pagal darbo sutartį, individualios veiklos pažymą, verslo liudijimą, civilinę (paslaugų) sutartį naujai sukurta ir projekto kontrolės laikotarpiu išlaikyta darbo vieta, tiesiogiai susijusi su projekte numatytos ekonominės veiklos vykdymu. Vieną darbo vietą atitinka vienas etatas. Taip pat viena darbo vieta laikoma tuo atveju, jei asmens darbo užmokesčio arba savarankiška veikla užsiimančio asmens grynųjų pajamų dydis per ataskaitinius metus yra ne mažesnis negu 12 (dvylika) minimalių mėnesinių algų (toliau – MMA), nustatytų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu.

 

Taigi Taisyklėse nėra numatyta draudimo, kad vienos darbo vietos (vieno etato) nebūtų galima sukurti keliems asmenims, kurie dirbtų ne visu etatu.

 

Pareiškėjas įgyvendindamas vieną projektą gali vykdyti pagal priemonę remiamą ir neremiamą veiklą, svarbu, kad investicijos, įsigytos iš paramos lėšų, būtų naudojamos tik remiamai veiklai vykdyti.

 

Mažosios bendrijos atveju yra vertinamas ir papildomi atrankos balai skiriami jos vadovui.

 

Vadovaujantis Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ įgyvendinimo nuo 2018 m. taisyklėmis, kai verslo planui įgyvendinti yra mokama išmoka, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2018 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 3D-773, paramos gavėjų atsiskaitymai su tiekėjais turi vykti tik per finansų įstaigas. Taigi atsiskaityti grynaisiais pinigais net ir tuo atveju, kai perkama iš fizinio asmens, nėra galima. Paramos gavėjas atsiskaitymus už paramos lėšomis įsigyjamas investicijas turi atlikti bankiniu pavedimu ar banko kortele.

 

Pažymėtina, kad jeigu paramos gavėjas investicijas įsigyja iš fizinio asmens, kuris nėra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojas, ir negali išrašyti sąskaitos faktūros, tai tokiu atveju privaloma turėti pirkimo–pardavimo sutartį, prekių perdavimo–priėmimo aktą bei apmokėjimą pagrindžiančius dokumentus.

 

Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ įgyvendinimo nuo 2018 m. taisykles, kai verslo planui yra mokama išmoka, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2018 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 3D-773 (toliau – Taisyklės), nekilnojamasis turtas, į kurį investuojama ir kuriame numatyta įgyvendinti projektą, pareiškėjo turi būti valdomas teisėtais pagrindais: statiniai ir (arba) patalpos, žemės sklypai, kurie bus tiesiogiai naudojami projekte numatytoms veikloms vykdyti, nuosavybės, nuomos, panaudos ar kito teisėto naudojimosi pagrindais turi priklausyti pareiškėjui. Žemė po rekonstruojamais statiniais arba po statiniais, kuriuose atliekamas kapitalinis remontas, į kuriuos investuojama ir kur numatyta įgyvendinti projektą, pareiškėjui turi priklausyti nuosavybės, nuomos, panaudos ar kito teisėto naudojimosi pagrindais. Pirkimo–pardavimo, nuomos, panaudos ar kito teisėto naudojimosi nekilnojamuoju turtu sutartis, turi būti sudaryta ne trumpesniam terminui kaip iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos, VĮ Registrų centre turi būti įregistruota iki sprendimo skirti paramą priėmimo dienos. Nuomos, panaudos sutartyje ar kitais pagrindais naudojamų statinių ir (arba) patalpų valdymo ir naudojimo teisę suteikiančiuose dokumentuose turi būti numatyta rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto galimybė (atitiktis šiai tinkamumo sąlygai gali būti tikslinama paramos paraiškos vertinimo metu).

 

Žemė po naujai statomais statiniais ne vėliau kaip nuo sprendimo skirti paramą priėmimo dienos pareiškėjui turi priklausyti nuosavybės teise. Jeigu nekilnojamojo turto, į kurį investuojama ir (arba) kuriame numatyta vykdyti ekonominę veiklą, nuosavybės, nuomos, panaudos ar kito teisėto naudojimosi pagrindai VĮ Registrų centre įregistruojami po paramos paraiškos pateikimo, kartu su paramos paraiška turi būti pateikta (-os) rašytinė (-ės) sutartis (-ys) dėl nekilnojamojo turto planuojamo perleidimo pareiškėjo nuosavybėn, planuojamos nuomos ar panaudos, ar kito teisėto naudojimosi, sudaryta (-os) tarp pareiškėjo ir nekilnojamojo turto savininko.

 

Taigi, jei investuojama į naujų statinių statybą, žemė po naujai statomais statiniais ne vėliau kaip nuo sprendimo skirti paramą priėmimo dienos pareiškėjui turi priklausyti nuosavybės teise. Taisyklės išimčių pagal statinių tipą nenumato. Esant kitokio pobūdžio statyboms (kai nėra naujai statomi statiniai), žemė pareiškėjui gali priklausyti ir kitais teisėtais pagrindais.

 

Vadovaujantis Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Parama investicijoms į prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti galimų gaivalinių nelaimių, nepalankių klimato reiškinių ir katastrofinių įvykių padarinius“ veiklos srities ,,Parama investicijoms į prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti pavojingų ligų grėsmes ir su jomis susijusias pasekmes“ įgyvendinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2020 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. 3D-45, pareiškėjas gali teikti atskiras paraiškas dėl kiekvienos gyvūnų laikymo vietos, kiekvienai paraiškai suteikiamas atskiras registracijos numeris, taigi kiekviena paraiška laikoma atskiru projektu.

 

Vadovaujantis Suteiktos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programą viešinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. 3D-925 (toliau – Viešinimo taisyklės), paramos gavėjas turi užtikrinti, kad visuomenė ir projekto dalyviai (projektą vykdantys asmenys, projekto tikslinės grupės, projekto rezultatus naudojantys asmenys) būtų informuoti apie tai, jog projektas finansuojamas iš EŽŪFKP ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų.

 

Kadangi Viešinimo taisyklės reglamentuoja projekto viešinimą, kiekvienas atskiras projektas turi būti viešinamas atskirai.

 

Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą“ įgyvendinimo taisyklėse, taikomose nuo 2019 metų, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2019 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 3D-356, nurodyta, kad pareiškėjas kartu su paraiška turi pateikti sąskaitas faktūras arba pasirašytas sąskaitų faktūrų suvestines.

 

Vadovaujantis šiuo metu galiojančių Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ įgyvendinimo taisyklių, taikomų nuo 2022 metų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2022 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 3D-420 (toliau – Taisyklės), 48.2 papunkčiu, kai pareiškėjas įsipareigoja padidinti gamybą pagal remiamas veiklas (pagal žemės ūkio naudmenų plotą arba pagal produkcijos kiekį, arba pagal prekių pardavimą (pasirenkamas vienas iš variantų) po projekto įgyvendinimo pabaigos, ketvirtaisiais projekto kontrolės metais, kai vykdoma sodininkystės ar uogininkystės (išskyrus braškes) veikla, arba antraisiais projekto kontrolės metais, kai vykdoma daržininkystės (įskaitant braškes) ar kitų augalininkystės sektorių veikla, ir iki projekto kontrolės pabaigos išlaikyti gamybos padidėjimą daugiau kaip 1 proc., lyginant su ataskaitiniais metais, už kiekvieną gamybos padidinimą 1 procentiniu punktu (skaičiuojama sveikaisiais skaičiais, neapvalinant pagal matematines apvalinimo taisykles) suteikiamas 1 balas, bet ne daugiau kaip 15 balų.

 

Norėtume paaiškinti, kad gamybos padidėjimas pagal produkcijos kiekį yra visas produkcijos kiekis, kurį pareiškėjas pagamina ar užaugina.

 

Taip pat norėtume informuoti, kad gamybos padidėjimas pagal prekių pardavimą bus tikrinamas pagal konkretaus žemės ūkio sektoriaus produkcijos pardavimo pajamas, skaičiuojamas eurais. 

 

 

Norėtume informuoti, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2023 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. 3D-14 buvo pakeistos Ūkio subjektų, siekiančių pasinaudoti parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos ir Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano priemones, ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklės.

 

Pažymime, kad šiuo įsakymu patvirtintos naujos ekonominio gyvybingumo rodiklių reikšmės taikomos projektams, kuriems įgyvendinti paraiškos bus priimamos nuo 2023 m.

 

Informuojame, kad Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ įgyvendinimo taisyklių, taikomų nuo 2022 metų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2022 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 3D-420 (galiojanti suvestinė redakcija  nuo 2023 m. vasario 8 d.) (toliau – Taisyklės), 35.2 papunktyje nurodyta, kad tuo atveju, kai pareiškėjas paramos paraiškoje nurodo, kad projekte numato investuoti į naujo (-ų) plokščiadugnio (-ų) grūdų saugojimo bokšto (-ų) statybą, šių investicijų tinkamų finansuoti išlaidų vertė apskaičiuojama tik pagal fiksuotuosius įkainius (netaikoma naujo (-ų) plokščiadugnio (-ų) grūdų saugojimo bokšto (-ų) pamatų statybai).

 

Taigi, jeigu paramos būtų prašoma plokščiadugnio (-ų) grūdų saugojimo bokšto (-ų) statybai, investicijų tinkamų finansuoti išlaidų vertė apskaičiuojama tik pagal fiksuotuosius įkainius. Taisyklėse nenumatyta galimybė prašyti paramos šiai investicijai su paraiška pateikiant komercinius pasiūlymus. Norėtume pažymėti, kad paramos gavėjas turi įsigyti plokščiadugnį grūdų saugojimo bokštą tokios komplektacijos, kokia numatyta Taisyklėse.

 

Pareiškėjas gali vykdyti ne tik žemės ūkio veiklą, bet ir užsiimti kita veikla, tačiau svarbu, kad pareiškėjo pajamos iš žemės ūkio veiklos nuo paramos paraiškos pateikimo dienos iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos kasmet turi sudaryti ne mažiau kaip 50 proc. visų pareiškėjo veiklos pajamų.

 

Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ (toliau – Priemonė) leidimą įkeisti turtą finansų įmonėms arba kredito įstaigoms NMA gali suteikti tik tiems paramos gavėjams, kurie paramos paraiškoje finansų įmonės arba kredito įstaigos paskolą įvardijo kaip vieną iš projekto finansavimo šaltinių. NMA sprendimu pareiškėjui gali būti leista įkeisti paramos lėšomis įsigytą turtą tik tai finansų įmonei arba kredito įstaigai, kuri suteikė paskolą projektui įgyvendinti. Įkeičiamas turtas turi būti skirtas paskolos, kuria finansuojamas projekto įgyvendinimas, grąžinimui užtikrinti.

 

Taigi įkeisti NMA leidimu galima tik įsigytą turtą, t. y. jau turimą. NMA negali leisti įkeisti dar nepastatyto statinio.

 

Informuojame, jog Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ įgyvendinimo taisyklių, taikomų nuo 2022 metų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2022 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 3D-420, 21.1 papunktyje nustatyta, kad pareiškėjas privalo apdrausti turtą, kuriam pagal teisės aktus nustatyta privaloma teisinė registracija ir kuriam įsigyti ar sukurti bus panaudota parama, nuo mokėjimo prašymo, kuriame prašoma paramos kompensuoti įsigytą ar sukurtą turtą, pateikimo dienos iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos (didžiausiu turto atkuriamosios vertės draudimu nuo visų galimų rizikos atvejų projekto įgyvendinimo laikotarpiu, o įgyvendinus projektą – likutine verte, atsižvelgiant į atitinkamos rūšies turto naudojimo laiką ir taikomas turto nusidėvėjimo normas). Įvykus įvykiui, kurio metu buvo sugadintas ar sunaikintas paramos lėšomis įsigytas ar sukurtas turtas, paramos gavėjas įsipareigoja atkurti apdraustą ir neapdraustą turtą ne mažesne negu atkuriamąja verte ir ne blogesnių techninių parametrų.

 

Informuojame, kad Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Žinių perdavimas ir informavimo veikla“ veiklos srities „Parama profesiniam mokymui ir įgūdžiams įgyti“ įgyvendinimo taisyklių, taikomų nuo 2022 metų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2022 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. 3D-434, 11 punkte nurodyta, kad mokymai turi būti organizuoti tiesioginio kontakto su paramos gavėjais būdu (mokymo klasėse, auditorijose ir pan.). Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto karantino, ekstremaliosios situacijos ar nenugalimos jėgos (force majeure) atvejais mokymai gali būti organizuoti įvairiais  nuotoliniais būdais (interneto telefonijos tinklo ir per kompiuterines programas „Skype“, „Viber“ ir kt. programas), užtikrinant stebėsenos galimybę atsakingoms institucijoms. Daryti mokymų įrašus bei tinkamai juos saugoti, jei prireikus Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atstovai paprašytų juos parodyti.

 

Kadangi pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama smulkiems ūkiams“ nėra reglamentuotas investicijų tinkamumas, galima įsigyti bet kokias investicijas, susijusias su remiama veikla ir būtinas verslo planui įgyvendinti bei numatytai veiklai vykdyti, taip pat ir naudotus traktorius bei naudotus padargus.

 

Informuojame, jog pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama smulkiesiems ūkiams“ tik paraiškoms, pateiktoms nuo 2019 metų, nėra reikalavimo apdrausti paramos lėšomis įgyto turto.

 

Pagal priemonę „Parama smulkiems ūkiams“ nėra reikalavimo kartu su paramos paraiška teikti po tris komercinius pasiūlymus investicijų vertei pagrįsti.

 

Informuojame, jog pareiškėjas, siekiantis paramos pagal priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama smulkiems ūkiams“, pats asmeniškai turi nuspręsti, ar paramos tinkamai įgyvendinti verslo planą prašys su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM) ar be jo.

 

Pažymėtina, kad priemonės veiklos srities įgyvendinimo taisyklėse nėra išskirta tinkamų ar netinkamų finansuoti išlaidų kategorijų, todėl PVM galėtų būti tinkama finansuota išlaida.

 

Tačiau PVM nekompensuojamas, jei pareiškėjas/paramos gavėjas yra PVM mokėtojas ir pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymą turi galimybę jį įtraukti į PVM atskaitą.

 

Taip pat atkreipiame dėmesį, kad parama skiriama ir išmoka mokama, jeigu verslo plane suplanuotos išlaidos yra būtinos ir naudojamos verslo planui įgyvendinti ir pagal priemonę remiamai veiklai vykdyti. Pareiškėjas turi užtikrinti investicijų tiesioginę sąsaja su projektu, taip pat užtikrinti, kad toms pačioms investicijoms nebus taikomas dvigubas finansavimas iš kitų fondų ar viešųjų lėšų. 

 

Jeigu pareiškėjas paramos prašys paramos  statybinėms medžiagoms ir statys statinį, teikiant mokėjimo prašymą, visos statybinės medžiagos turi būti panaudotos, o statinys turi būti tinkamas numatytai veiklai vykdyti, t. y. turi būti užbaigtas.

 

Verslo planas bus laikomas tinkamai įgyvendintu, kai bus įsigytos visos verslo plane numatytos investicijos (apmokėtos, pristatytos į ūkį, įregistruotos viešuosiuose registruose (jei registracija privaloma) bei naudojamos verslo plane numatytai veiklai vykdyti), VED (produkcijos standartine verte išreikštas valdos ekonominis dydis) bus padidintas ne mažiau kaip 20 proc. ir pasiekti visi numatyti tikslai bei veikla bus pelninga, t. y. išlaidos negalės viršyti pajamų.