DUK

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 3D-245 patvirtintose Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ įgyvendinimo taisyklėse nustatyta, kad pareiškėjas, norintis gauti paramą pagal priemonę už deklaruotas pievas ir (ar) ganyklas, privalo turėti taisyklių 1 priede pateikiamų bent 0,25 SG/ha pievų ir (ar) ganyklų (skaičiuojamas 12 mėnesių (nuo praėjusių metų rugpjūčio 1 d. iki einamųjų metų liepos 31 d.) vidutinio ūkinių gyvūnų skaičiaus pagal Ūkinių gyvūnų registre valdytojo ir (ar) partnerio vardu esančius duomenis ir visų deklaruojamų pievų ir (ar) ganyklų, už kurias prašoma paramos pagal taisykles, plotų santykis). Ūkinių gyvūnų laikymo vieta turi būti registruota gamtinių / kitų specifinių kliūčių turinčioje vietovėje ar vietovėje, kuri neteko mažiau palankių ūkininkauti vietovių statuso, arba besiribojančioje su šiomis vietovėmis teritorijoje. 

 

Šis reikalavimas taikomas tik deklaruojantiems ganyklas ar pievas.

Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 3D-245 (toliau – MPŪT taisyklės),  15 punkte yra nustatyta, kad  pareiškėjas įsipareigoja ir privalo ūkininkauti ar užsiimti žemės ūkio veikla deklaruotame plote, už kurį teikiama parama, ne trumpiau, kaip iki kitų metų paraiškų teikimo pagal priemonę pradžios. Žemės ūkio valdos išregistravimo atveju, kai valda išregistruojama iki kitų metų paraiškų teikimo pagal priemonę pradžios, laikoma, kad pareiškėjas įsipareigojimo nevykdo, todėl nebetenka teisės į jam priklausiusią paramą, o tais atvejais, kai parama ar jos dalis iki šios datos pareiškėjui jau išmokėta, jis privalo paramą grąžinti. Pažeidimu nelaikomi atvejai, kai ūkininkaujama ar užsiimama žemės ūkio veikla plote, kuris nebepatenka į vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių. 

 

Dėl paramos gavėjų, kurie nevykdo įsipareigojimo ūkininkauti ar užsiimti žemės ūkio veikla deklaruotame plote, už kurį teikiama parama, iki kitų metų paraiškų teikimo pagal priemonę pradžios, ir (arba) ūkininkauja ar užsiima žemės ūkio veikla plote, kuris nebepatenka į vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių, Agentūra gali priimti sprendimą administraciniu būdu patikrinti ūkininkavimo faktą. 

Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ įgyvendinimo taisyklių, taikomų nuo 2019 metų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2019 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. 3D-309 (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2022 m. gegužės 13 d.) (toliau – Taisyklės), 30.6 papunktyje numatyta, kad, kai verslo planas įgyvendinamas vietovėse, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių (pareiškėjo ūkis laikomas esančiu vietovėse, kuriose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių, jei šiose vietovėse yra ne mažiau kaip 50 proc. jo ŽŪN ploto (vietovės, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių, yra nurodytos Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 3D-245 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“), kai kuriamas gyvulininkystės (kai planuojamos pajamos iš gyvulininkystės, įgyvendinus verslo planą ir visu verslo plano kontrolės laikotarpiu, sudaro ne mažiau kaip 50 proc. visų veiklos pajamų) arba mišrusis ūkis, kuriame viena iš veiklų yra gyvulininkystė, – suteikiama 10 balų (vertinama pagal paramos paraiškos pateikimo dienos duomenis).

 

Taigi vietovės, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių, yra nurodytos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 3D-245 patvirtintose, Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ įgyvendinimo taisyklėse (toliau – MPŪV taisyklės).

 

Norėtume atkreipti dėmesį, kad MPŪV taisyklėse, kurios galioja nuo 2022 m. birželio 4 d., nėra nurodytos vietovės, kurioms taikomas pereinamasis laikotarpis. Taigi, atrankos balai už šias vietoves taip pat nėra skiriami.

Informuojame, kad šiuo metu galiojančios Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo“ veiklos srities „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ įgyvendinimo taisyklės, taikomos nuo 2019 metų, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2019 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. 3D-309 (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2022 m. gegužės 13 d.), nedraudžia tuo pačiu metu kreiptis paramos į kitą agentūrą.

 

Pažymime, kad parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo“ veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ nebūtų teikiama, jeigu paramos būtų prašoma toms pačioms investicijoms įsigyti.

Projektas turi būti įgyvendintas ne vėliau kaip iki 2024 m. gruodžio 31 d.

Valdos ekonominis dydis nuo verslo plano įgyvendinimo pabaigos iki verslo plano kontrolės laikotarpio pabaigos turi būti ne mažesnis kaip 8 000 Eur, o jeigu kreipiamasi paramos pieninei galvijininkystei, registruotas pieninių veislių melžiamų karvių vidutinis metinis skaičius – ne mažesnis kaip 10.

 

Informuojame, kad šiuo metu galiojančių Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ įgyvendinimo taisyklių, taikomų nuo 2019 metų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2019 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. 3D-309 (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2022 m. gegužės 3 d.) (toliau – Taisyklės), 30.6 papunktyje nurodyta, kad jeigu verslo planas įgyvendinamas vietovėse, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių (pareiškėjo ūkis laikomas esančiu vietovėse, kuriose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių, jei šiose vietovėse yra ne mažiau kaip 50 proc. jo žemės ūkio naudmenų (ŽŪN) ploto (vietovės, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių, yra nurodytos Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 3D-245 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“), kai kuriamas gyvulininkystės (kai planuojamos pajamos iš gyvulininkystės, įgyvendinus verslo planą ir visu verslo plano kontrolės laikotarpiu, sudaro ne mažiau kaip 50 proc. visų veiklos pajamų) arba mišrusis ūkis, kuriame viena iš veiklų yra gyvulininkystė, suteikiama 10 balų (vertinama pagal paramos paraiškos pateikimo dienos duomenis).

 

Taigi, jei planuojamos pajamos iš gyvulininkystės, įgyvendinus verslo planą ir visu verslo plano kontrolės laikotarpiu, sudarytų 49,99 proc. visų veiklos pajamų, o iš daržininkystės 50,01 proc. visų veiklos pajamų, pareiškėjas negalėtų pretenduoti į Taisyklių 30.6 papunktyje nurodytus atrankos balus, kadangi būtų laikoma, kad kuriamas daržininkystės ūkis.

 

Informuojame, kad Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ įgyvendinimo taisyklėse, taikomose nuo 2019 metų, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2019 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. 3D-309, nurodyta, kad paramos gavėjų atsiskaitymai su tiekėjais turi vykti tik per finansų įstaigas. Taip pat paramos gavėjai įsipareigoja saugoti patirtų išlaidų ir jų apmokėjimo įrodymo dokumentus.

 

Taigi atsiskaitymai su tiekėjais turi vykti tik per finansų įstaigas. Grynaisiais pinigais atsiskaitymai nėra leidžiami.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. 3D-166 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos „Meldinių nendrinukių buveinių išsaugojimas“ įgyvendinimo taisyklių nuostatomis pareiškėjas, siekiantis dalyvauti įgyvendinant veiklą, deklaruoja ir įsipareigoja sutvarkyti:

Privalomas mažiausias atrankos balų skaičius – 40 privalomų balų. Jei atrankos vertinimo metu nustatoma, kad nėra surinkta privalomo mažiausio 40 balų skaičiaus, paramos paraiška atmetama.

Pareiškėjas įsipareigoja pagal veiklą „Meldinių nendrinukių buveinių išsaugojimas“ natūralių ir pusiau natūralių pievų ir (arba) ekstensyviai naudojamų šlapynių plotų tvarkymo darbus pradėti einamaisiais metais nuo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos sprendimo finansuoti projekte išvardytus darbus ir užbaigti ne vėliau kaip iki einamųjų metų lapkričio 1 d.

 

Informuojame, kad pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos srities „Miškams padarytos žalos prevencija ir atlyginimas“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. 3D-598 (suvestinė redakcija nuo 2022 m. vasario 18 d.), 3.5 papunktyje nurodyta, kad stichinės nelaimės pažeistas miškas – ne mažesnis kaip 0,5 ha miško plotas, kuriame dėl abiotinių veiksnių (sausros, vėjo, sniego, lijundros, potvynio ir kt.), gaisrų, ligų ir miško kenkėjų sunaikinta, labai pažeista arba džiūsta ne mažiau kaip 20 proc. medžių (medžiai negali augti) ir šiame plote reikalingas miško atkūrimas. Taigi Jūs galite kreiptis paramos dėl gaisro sunaikinto miško atkūrimo.

 

Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos srities „Miškams padarytos žalos prevencija ir atlyginimas“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. 3D-598 (toliau – Taisyklės), 14.19 papunktyje nurodyta, kad parama pažeistam miškui atkurti skiriama su sąlyga, kad pažeistas ne mažesnis nei 0,5 ha miško plotas ir kad dėl šios nelaimės buvo pažeista daugiau kaip 20 proc. medžių.

 

Pagal šią priemonę parama teikiama, kai pažeistas ne mažesnis nei 0,5 ha miško plotas (arba mažesni pažeisto miško plotai ribojasi). Jūsų turimi 20 arų ir 33 arų pažeisto miško plotai neatitinka Taisyklėse nustatyto mažiausio ploto, už kurį būtų suteikta parama atkurti stichinės nelaimės pažeistą miško plotą, reikalavimo.

Paramos paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklą „Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimas“ priimamos kasmet kartu su tiesioginių išmokų paraiškomis.

 

2021 metais pirmą kartą naujiems pareiškėjams Tiesioginių išmokų paraiškoje bus galima prašyti paramos ir pagal KPP priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklą „Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimas“.

Vadovaujantis Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklos „Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimas“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. kovo 18 d. įsakymu, nuostatomis, parama teikiama už šiuos nykstančių Lietuvos senųjų gyvulių ir naminių paukščių veislių laikomus ūkinius gyvūnus (skirtingų rūšių ūkinių gyvūnų vieneto atitikties sutartiniam gyvuliui (toliau – SG) perskaičiavimas yra pateikiamas Taisyklių 3 priede):

 

Norėtume informuoti, kad, vadovaujantis LR žemės ūkio ministro 2015 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. 3D-190 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklos „Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimas“ įgyvendinimo taisyklių 19.11 p.,  keičiant bent vieną paramos paraiškoje deklaruotą arklį, galviją, kiaulę, avį į tokios pat kilmės kitą, užpildyti Taisyklių 5 priede nustatytos formos prašymą ir Agentūrai pareiškėjui / paramos gavėjui patogiu informavimo būdu (paštu, el. paštu) per 30 kalendorinių dienų nurodyti paramos paraiškoje deklaruotų arklio, galvijo, kiaulės arba avies tapatybės nustatymo numerį ir pateikti naujai deklaruojamų paramai pagal šią veiklą arklio, galvijo, kiaulės arba avies tapatybės nustatymo numerį ir atnaujinti duomenis apie ūkinių gyvūnų pokyčius valdoje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. birželio 16 d. įsakymo Nr. 3D-234 nustatyta tvarka. Tokiu atveju SG vidurkis apskaičiuojamas nuo prašymo pateikimo dienos.

 

Taigi,  galite  keisti vieną paramos paraiškoje deklaruotą stambių žemaitukų veislės arklį tik į kitą tos pačios kilmės arklį, tai yra į stambiųjų žemaitukų veislės arklį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. 3D-190 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklos „Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimas“ įgyvendinimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 16 punktu, pareiškėjas turi laikyti bent 1 arklį (arba) galviją, (arba) 2 kiaules, (arba) 5 avis, (arba) 10 naminių paukščių, priklausančių Lietuvos senosioms veislėms, kurioms gresia išnykimas.

 

Taigi, jeigu pareiškėjas atitiks visus reikalavimus, keliamus Taisyklėse, tai galės pretenduoti gauti paramą laikydamas ir 1 galviją.