D.U.K.

Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Pagrindinės paslaugos ir kaimų atnaujinimas kaimo vietovėse“ veiklos srities „Parama investicijoms į visų rūšių mažos apimties infrastruktūrą“ veiklą „Asbestinių stogų dangos keitimas“ (toliau – Priemonė) parama skiriama kaimo vietovėje esančio gyvenamojo namo, priklausančio fiziniam asmeniui (-ims), kurio visas stogas dengtas asbestine danga, visai asbestinei stogo dangai pakeisti.

 

Pažymėtina, kad kaimo vietovė – viensėdis, kaimas, miestelis, miestas ar kita gyvenamoji vietovė, kurios gyventojų skaičius neviršija 6 tūkst. Savivaldybių centrai, nepriklausomai nuo gyventojų skaičiaus, taip pat sodininkų bendrijos teritorija, kurortas nelaikomi kaimo vietovėmis.

 

Taigi, parama projektui neteikiama, jeigu jo įgyvendinimo vieta yra sodininkų bendrija.

Informuojame, kad Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Pagrindinės paslaugos ir kaimų atnaujinimas kaimo vietovėse“ veiklos srities „Parama investicijoms į visų rūšių mažos apimties infrastruktūrą“ veiklos „Asbestinių stogų dangos keitimas“ įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2020 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. 3D-50 (toliau – Taisyklės), nurodyta, kad tinkamomis finansuoti pripažįstamos išlaidos, kurios faktiškai patirtos ir apmokėtos (prekės įsigytos ir apmokėtos) po paramos paraiškos pateikimo dienos, pagrįstos išlaidų pagrindimo ir apmokėjimo įrodymo dokumentų originalais arba kopijomis (jei nenustatyti fiksuotieji įkainiai), patvirtintomis pareiškėjo parašu arba notaro Lietuvos Respublikos notariato įstatymo nustatyta tvarka. Tačiau šios išlaidos nefinansuojamos, jeigu parama projektui neskiriama arba išlaidos nėra nurodytos tinkamų finansuoti išlaidų sąraše pagal Taisyklių 20 punktą, arba jei jos patirtos nesilaikant pirkimo procedūrų (jei nenustatyti fiksuotieji įkainiai), nustatytų teisės aktuose.

 

Taigi po paraiškos pateikimo galima vykdyti pirkimus ir keisti stogo dangą nelaukiant sprendimo dėl paramos skyrimo. Pažymime, kad pareiškėjo atsiskaitymai turi vykti tik per finansines institucijas.

Informuojame, kad Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Pagrindinės paslaugos ir kaimų atnaujinimas kaimo vietovėse“ veiklos srities „Parama investicijoms į visų rūšių mažos apimties infrastruktūrą“ veiklos „Asbestinių stogų dangos keitimas“ įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2020 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. 3D-50 (toliau – Taisyklės), nurodyta, kad pareiškėjo teisė į turtą (namą), į kurį investuojama paramos lėšomis, negali būti apribota, pvz., turtas areštuotas.

 

Taisyklėse yra įtvirtintas ribojimas investuoti į turtą, kuris areštuotas, tačiau nėra ribojimo investuoti į įkeistą turtą (hipoteka). Taigi, investuoti į turtą, kuris įkeistas bankui galima, tačiau svarbu, jog jis pareiškėjui priklausytų asmeninės nuosavybės pagrindais, kaip tai nurodyta Taisyklėse.

Vadovaujantis Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės 2012 m. taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 3D-171 nuostatomis,  pareiškėjas, siekiantis gauti „žalinimo“ išmoką, privalo atitikti „žalinimo“ išmokos reikalavimus, t. y. įvairinti pasėlius, išlaikyti esamas daugiametes ganyklas arba pievas, naudmenose deklaruoti ekologiniu atžvilgiu svarbią vietovę (EASV).

 

Pareiškėjų deklaruoti laukai, kurie yra sertifikuoti pagal ekologinio ūkininkavimo taisyklių nuostatas, atitinka „žalinimo“ išmokos reikalavimus ir jiems skiriama „žalinimo“ išmoka.

 

Kai pareiškėjas paraiškoje deklaruoja ne tik ekologinei gamybai sertifikuotus laukus, paraiškos dalis be sertifikuotų laukų privalo atitikti „žalinimo“ išmokos reikalavimus. Jei pareiškėjas visa paraiška siekia atitikti „žalinimo“ išmokos reikalavimus, tai privalo nurodyti 1 priedo 11 lentelėje, bet tokiu atveju jo deklaruoti sertifikuoti laukai nebus vertinami atskirai kaip atitinkantys „žalinimo“ išmokos reikalavimus.

Vadovaujantis žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 20 įsakymu Nr. 3D-286 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisyklių 31 punktu, pareiškėjai negali deklaruoti tų pačių plotų pagal priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklas, kuriuos įsipareigojo tvarkyti pagal priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ veiklas, išskyrus veiklą „Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimas“.

 

Pareiškėjas žemės plotų, su kuriais dalyvauja priemonėje „Ekologinis ūkininkavimas“, negali deklaruoti pagal priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklas.

 

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 20 įsakymu Nr. 3D-286 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisyklių:

 

47 punkte nustatyta, kad už laukus, kuriuose įgyvendinama Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ (toliau – Priemonė) veikla „Parama ekologiniam ūkininkavimui“, kompensacinė išmoka mokama kiekvienais metais per įsipareigojimų laikotarpį ir skiriama už:

47.1. javus – 218 Eur už 1 ha;

47.2. javus pašarams ‒ 232 Eur už 1 ha;

47.3. javus, daugiametes žoles sėklai – 273 Eur už 1 ha;

47.4. daugiamečių žolių įsėlį ‒ 59 Eur už 1 ha;

47.5. daugiametes žoles – 176 Eur už 1 ha;

47.6. daržoves, bulves – 525 Eur už 1 ha;

47.7. vaistažoles, aromatinius ir prieskoninius augalus – 487 Eur už 1 ha;

47.8. uogynus ir sodus – 518 Eur už 1 ha.

48 punkte nustatyta, kad už laukus, kuriuose įgyvendinama Priemonės veikla „Parama perėjimui prie ekologinio ūkininkavimo“, kompensacinė išmoka mokama kiekvienais metais per įsipareigojimų laikotarpį ir skiriama už:

48.1. javus – 238 Eur už 1 ha;

48.2. javus pašarams ‒ 247 Eur už 1 ha;

48.3. javus, daugiametes žoles sėklai – 298 Eur už 1 ha;

48.4. daugiamečių žolių įsėlį ‒ 59 Eur už 1 ha;

48.5. daugiametes žoles – 182 Eur už 1 ha;

48.6. daržoves, bulves – 525 Eur už 1 ha;

48.7. vaistažoles, aromatinius ir prieskoninius augalus – 516 Eur už 1 ha;

48.8. uogynus ir sodus – 534 Eur už 1 ha.

 

Jei Priemonės įgyvendinimo laikotarpiu visa prašoma paramos suma viršija visą Priemonei skirtą sumą, išmokų dydžiai, nustatyti taisyklių 47–48 punktuose, gali būti mažinami visiems pareiškėjams, nuo 2016 m. prisiėmusiems įsipareigojimus pagal Priemonę 2016 m. įsipareigotiems plotams.

 

Tais atvejais, kai pareiškėjas pagal Priemonę prašo paramos daugiau nei už 200 ha, − plotas iki 200 ha, laikantis paramos paraiškoje deklaruotų pasėlių proporcijos pagal atitinkamas augalų grupes (pasėlius), yra remiamas 100 proc., o plotas, viršijantis 200 ha, laikantis paramos paraiškoje deklaruotų pasėlių proporcijos pagal atitinkamas augalų grupes (pasėlius), yra remiamas 70 proc.

Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos srities „Investicijos į miškininkystės technologijas“  įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų žemės ūkio ministro 2015 m. rugpjūčio 21 d. įsakymu Nr. 3D-659 (suvestinė redakcija nuo 2021 m. liepos 10 d.), 28 punkte nustatyta, kad „Perkamos prekės turi būti naujos, nenaudotos, atitinkančios Lietuvos Respublikos ir ES teisės aktų nustatytus reikalavimus“.

 

Jūsų klausime nurodytu atveju (technika buvo registruota technikos pardavėjo (oficialaus atstovo) vardu, tačiau nebuvo naudota) technika galėtų būti laikoma nauja, jeigu jos pardavėjas pateiktų rašytinį patvirtinimą, kad parduodama miško technika nebuvo eksploatuota.

 

Jūsų aprašytuoju atveju (pareiškėjas per 2014–2020 metų programos laikotarpį jau gavo 100 000 Eur paramos, projektą įgyvendino, t. y. pateikė paskutinį mokėjimo prašymą ir galutinę ataskaitą) pareiškėjas gali teikti naują paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos srities „Investicijos į miškininkystės technologijas“ įgyvendinimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. rugpjūčio 21 d. įsakymu Nr. 3D-659 (suvestinė redakcija nuo 2021 m. liepos 10 d.) (toliau – Taisyklės), ir prašyti maksimalios 100 000 Eur (vieno šimto tūkstančių eurų) paramos sumos.

 

Svarbu, kad bendra pagalbos suma, suteikiama tai pačiai įmonei, neviršytų 200 000 Eur (du šimtai tūkstančių eurų) sumos per trejų fiskalinių metų laikotarpį, kaip nustatyta Taisyklių 24 punkte.

 

Norėtume atkreipti dėmesį, kad Taisyklių 18.2 papunktis neteko galios, t. y. nebeliko ribojimo, kad didžiausia paramos suma vienam paramos gavėjui „2014–2020 metų laikotarpiu negali viršyti 200 000 Eur (du šimtai tūkstančių eurų) sumos“.

 

Taip pat norėtume atkreipti Jūsų dėmesį ir į Taisyklių 34 punktą, kurio 34.11 papunktyje prie netinkamų finansuoti išlaidų nurodyta: „kai vykdoma 8.2 papunktyje nurodyta veikla plote, kuriam buvo suteikta parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“, kai teikiama parama jaunuolynų ugdymui ir pagal priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miškams padarytos žalos prevencija ir atlyginimas“, kai teikiama parama pažeistam miškui atkurti.“

 

Jei pareiškėjas, maža arba labai maža įmonė, planuoja teikti paslaugas kitiems miškų valdytojams, tačiau savo vardu neturi miško, tai nei valdos registruoti,  nei vidinės miškotvarkos projektų teikti neturi.

 

Tačiau norėtume atkreipti dėmesį, kad pareiškėjas  turi pateikti  preliminarias paslaugų teikimo sutartis, kurios galiotų visą projekto kontrolės laikotarpį, kaip tai nustatyta  Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos srities „Investicijos į miškininkystės technologijas“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos  Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. rugpjūčio 21 d. įsakymu Nr. 3D-659, 15.2.7 papunktyje.

Norėtume informuoti, kad Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos srities „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų žemės ūkio ministro 2015 m. gegužės 27 d. įsakymu  Nr.3D-418 (toliau – Taisyklės),  14.11 p. nustatyta, kad  „nekilnojamasis turtas (miškas (miško žemė) ir (ar) statiniai), į kurį investuojama, turi priklausyti pareiškėjui nuosavybės teise, bendrosios dalinės arba jungtinės nuosavybės teise, būti valdomas panaudos ar kitais pagrindais ir (arba) nuomojamas nuo paramos paraiškos pateikimo dienos ne trumpesniam kaip 10 metų laikotarpiui). Jei nekilnojamasis turtas (miškas (miško žemė) ir (ar) statiniai) yra valdomas nuomos, panaudos ar kitais pagrindais, nuomos, panaudos sutartys iki paramos paraiškos pateikimo turi būti įregistruotos VĮ Registrų centre.“

 

Norėtume atkreipti dėmesį, kad parama teikiama  miškų valdytojams, o ne miškų savininkams (Taisyklių 9 punktas). Tačiau, jeigu pareiškėjas yra miško savininkas, tai jam yra  suteikiami papildomi atrankos balai (Taisyklių  43.1 papunktis). Atitiktis šiam atrankos kriterijui tikrinama Nekilnojamo turto registre (toliau – NTR). Taigi, jei pareiškėjas nėra miško savininkas, bet valdo jį nuomos, panaudos ar kitais pagrindais, jis gali kreiptis paramos, tačiau jam nebus suteikti 25 pirmumo balai.

 

Taip pat norėtume paaiškinti, kad tuo atveju, kai  NTR  būna parašyta, kad sklypo paskirtis – žemės ūkio žemė, tačiau tame sklype išskirtas miško žemės plotas, laikoma, kad pareiškėjas yra miško savininkas.

 

NMA, vertindama paraišką pagal Taisykles, Miškų valstybės kadastre tikrina,  ar žemės sklypas, kuriam prašoma paramos jaunuolynų ugdymui, yra miško žemės plotas (Taisyklių  14.19 papunktis).

 

Taigi, jeigu Miškų valstybės kadastre parašyta, kad sklypas yra miško žemės plotas, tokiu atveju jis tinkamas jaunuolynų ugdymui, tačiau, ar miškas / miško žemė priklauso  pareiškėjui  nuosavybės teise, tikrinama NTR.

 

 

 

Norėtume informuoti, kad, siekdami paramos pagal šiuo metu galiojančias Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos srities „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“ įgyvendinimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. 3D-418 (aktuali suvestinė redakcija, galiojanti nuo 2021 m. birželio 4 d.) (toliau–Taisyklės), turėtumėte atitikti 14 punkte išvardytas tinkamumo gauti paramą sąlygas ir reikalavimus.

 

Norėtume pažymėti, kad Taisyklėse nenustatytas mažiausio pareiškėjo valdomo miško ploto reikalavimas ir miško priklausymo pareiškėjui terminas.

 

Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (toliau – Programa) priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos srities „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. 3D-418 (aktuali suvestinė redakcija, galiojanti nuo 2021 m. birželio 4 d.) (toliau – Taisyklės), 14.19 papunktyje nustatyta, kad tame pačiame plote parama jaunuolynų ugdymui gali būti teikiama tik du kartus per Programos įgyvendinimo laikotarpį. Antrą kartą parama jaunuolynų ugdymui tame pačiame plote gali būti teikiama, jei pakartotinis jaunuolynų ugdymas vykdomas praėjus ne mažiau kaip trims metams po ankstesnio jaunuolynų ugdymo.

 

Norėtume atkreipti Jūsų dėmesį, kad, jei parama jaunuolynų ugdymui vieną kartą jau buvo skirta, trijų metų laikotarpis pradedamas skaičiuoti nuo pareiškėjui išmokėtos galutinės paramos sumos pagal veiklą, nurodytą Taisyklių 8.5 papunktyje.

Informuojame, kad Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos srities „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. 3D-418 (aktuali suvestinė redakcija, galiojanti nuo 2021 m. birželio 4 d.),  (toliau – Taisyklės), 14.11 papunktyje nustatyta, kad nekilnojamasis turtas (miškas (miško žemė) ir (ar) statiniai), į kurį investuojama, turi priklausyti pareiškėjui nuosavybės teise, bendrosios dalinės arba jungtinės nuosavybės teise, būti valdomas panaudos ar kitais pagrindais ir (arba) nuomojamas nuo paramos paraiškos pateikimo dienos ne trumpesniam kaip 10 metų laikotarpiui. Kai nekilnojamasis turtas (miškas (miško žemė) ir (ar) statiniai), į kurį investuojama, valdomas bendrosios dalinės arba jungtinės nuosavybės teise, vienas iš bendraturčių, teikdamas paramos paraišką, turi pateikti bendraturčių sutikimą, kuriame išdėstomas sutikimas numatytai veiklai jų nekilnojamojo turto (miško (miško žemės) ir ar statinio) dalyje vykdyti. Jei nekilnojamasis turtas (miškas (miško žemė) ir (ar) statiniai) yra valdomas nuomos, panaudos ar kitais pagrindais, nuomos, panaudos sutartys iki paramos paraiškos pateikimo turi būti įregistruotos VĮ Registrų centre. Nuomos, panaudos sutartyje ar kituose valdymo teisę suteikiančiuose dokumentuose turi būti aptartos miškų ūkinės veiklos galimybės.

 

Taisyklėse nenumatytos išimtys, kokiais atvejais bendraturčių sutikimas nėra būtinas ar nereikalingas, todėl tuo atveju, jei sklypas valdomas bendrosios dalinės arba jungtinės nuosavybės teise, reikalingas visų bendraturčių sutikimas, kuris gali būti laisvos formos.