D.U.K.

Vadovaujantis Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 (toliau – Taisyklės), išmoką jaunajam ūkininkui gali gauti pareiškėjas, fizinis asmuo, kuris teikdamas paraišką, kuria pirmą kartą siekia gauti išmoką jaunajam ūkininkui, yra ne vyresnis kaip 40 metų (tais metais jam nesueis 41 metai) ir valdą, kaip valdos valdytojas, kuria pirmą kartą arba jau yra įkūręs ne anksčiau kaip prieš 5 metus iki teikiamos paraiškos, kuria pirmą kartą siekia gauti išmoką jaunajam ūkininkui, pateikimo dienos.

 

Pažymime, jog pareiškėjai, kurie valdą kaip valdos valdytojai pirmą kartą įkūrė jau esamos valdos pagrindu, laikomi atitinkančiais Taisyklių 15.1.2 papunkčio reikalavimus, jeigu valdos įkūrimas (po valdos perėmimo) įvyko ne anksčiau kaip prieš penkerius metus iki pirmą kartą pateiktos paraiškos gauti tiesiogines išmokas.

 

Norėtume informuoti, jog, vadovaujantis Taisyklių 108 punktu, valdos perdavimo atveju išmoka jaunajam ūkininkui skiriama, kai:

 

- valdą perduoda perleidėjas, kuris pretenduoja gauti išmoką jaunajam ūkininkui, o perima perėmėjas, kuris taip pat pretenduoja gauti išmoką jaunajam ūkininkui, išmoka jaunajam ūkininkui gali būti skiriama už visą abiejose paraiškose nurodytą tinkamą paramai plotą, nepažeidžiant Taisyklių 23 punkte numatytos tvarkos;

- valdą perduoda perleidėjas, kuris nepretenduoja gauti išmokos jaunajam ūkininkui, o perima perėmėjas, kuris pretenduoja gauti išmoką jaunajam ūkininkui, išmoka jaunajam ūkininkui gali būti skiriama tik už perėmėjo paraiškoje nurodytą tinkamą paramai plotą;

- valdą perduoda perleidėjas, kuris pretenduoja gauti išmoką jaunajam ūkininkui, o perima perėmėjas, kuris nepretenduoja gauti išmokos jaunajam ūkininkui, teisės į išmoką jaunajam ūkininkui neperimamos.

 

Taigi tuo atveju, jeigu valdą perduoda perleidėjas, kuris nepretenduoja gauti išmokos jaunajam ūkininkui, o perima perėmėjas, kuris pretenduoja gauti išmoką jaunajam ūkininkui, išmoka jaunajam ūkininkui perėmimo metais negali būti skiriama.

 

Pareiškėjai, deklaravę žemės ūkio naudmenas, turi vadovautis Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 (toliau – Taisyklės).

 

Pagal Taisyklių nuostatas, pareiškėjas privalo laikytis kompleksinės paramos reikalavimų, kurie apima valdymo reikalavimus ir trąšų bei augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimus, nurodytus Žemės ūkio veiklos valdymo reikalavimų ir trąšų bei augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimų apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. 3D-23 (toliau – Valdymo reikalavimų aprašas), ir geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (toliau – GAAB) reikalavimų, nurodytų Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų, taikomų nuo 2015 metų, apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 3D-932. Už šių reikalavimų pažeidimus sankcijos skaičiuojamos pagal Sankcijų už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimą taikymo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. 3D-306.

 

Pagal Valdymo reikalavimų aprašo 7 punktą, žemės ūkio veiklos subjektai, vienoje vietoje laikantys nuo 5 iki 100 SG, mėšlą ir (ar) srutas turi kaupti tvartuose, mėšlidėse, srutų kauptuvuose ar tirštojo mėšlo rietuvėse prie tvarto, o laikantys daugiau nei 100 SG, mėšlą ir (ar) srutas turi kaupti tvartuose, mėšlidėse ar srutų kauptuvuose.

 

Mėšlidžių ir srutų kauptuvų talpa turi būti tokia, kaip nurodyta Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų apraše, patvirtintame aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro 2005 m. liepos 14 įsakymu Nr. D1-367/3D-342 (toliau – Reikalavimų aprašas).

 

Taip pat tirštasis mėšlas gali būti laikomas rietuvėse lauke pagal Reikalavimų aprašo 16 punkte nustatytus reikalavimus:

 

- rietuvės lauke įrengiamos tuose laukuose, kurie bus tręšiami, o tirštojo mėšlo kiekis rietuvėje negali viršyti tam laukui tręšti leidžiamo panaudoti mėšlo kiekio;

- rietuvės lauke vieta parenkama siekiant užtikrinti didžiausius atstumus iki gyvenamosios ir visuomeninės paskirties objektų; rietuvė lauke įrengiama lauko vietoje, kuri niekada nebūna apsemiama vandens;

- rietuvė lauke privalo būti apjuosta ne žemesniu kaip 20 cm aukščio žemės pylimu. Pylimas turi būti įrengtas taip, kad visą mėšlo saugojimo laikotarpį srutos neištekėtų už jo ribų;

- ruošiant vietą tirštojo mėšlo rietuvei lauke, pirmiausia ant lauko dirvos paviršiaus suformuojamas durpių arba smulkintų šiaudų pasluoksnis, skirtas srutoms ar skysčiams nuo mėšlo sugerti;

- rietuvėse mėšlas laikomas ne ilgiau kaip 6 mėnesius.

 

Mėšlidės, srutų kauptuvai, tirštojo mėšlo rietuvės prie tvarto turi būti tokios talpos, kad juose tilptų ne mažiau kaip per 6 mėnesius susidarantis mėšlas ir (ar) srutos.

 

Pažymime, kad tirštojo mėšlo rietuvė lauke yra tik laikina tirštojo mėšlo laikymo prieš tręšimą vieta, o ne nuolatinė jo kaupimo vieta, todėl Reikalavimų aprašo nuostata dėl rietuvių lauke nesuteikia žemės ūkio veiklos subjektui pagrindo neturėti tirštojo mėšlo nuolatinės kaupimo vietos.

 

Norėtume informuoti, kad, jei pareiškėjas teikia produkcijos pardavimo dokumentus, siekdamas įrodyti žemės dirbimą,  ir deklaruoja mažiau kaip 30 ha tiesioginėms išmokoms tinkamų plotų, tai produkcijos pardavimo faktui pagrįsti užtenka PVM sąskaitos faktūros (jei ūkininkas yra PVM mokėtojas), jei pardavimas vyksta tarp asmenų ne PVM mokėtojų – laisvos formos apskaitos dokumento. 

 

Pareiškėjai, deklaruojantys 30 ha ir didesnius tiesioginėms išmokoms tinkamus plotus, produkcijos pardavimo (išskyrus atvejus, kai savo užauginta produkcija yra parduota turgavietėse), faktui pagrįsti taip pat privalo pateikti apmokėjimo, įvykdyto per komercinius bankus, kredito unijas ar kitus mokėjimo paslaugų teikėjus, patvirtinimo dokumentus – mokėjimo nurodymus su mokėjimo paslaugų teikėjų žyma (jei mokėjimas atliktas elektroninės bankininkystės būdu, mokėjimo nurodymas turi turėti „Įvykdymo datos“ žymą).

 

Informuojame, kad, vadovaujantis Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 (toliau – Taisyklės) (Taisyklių aktualią redakciją galite rasti adresu https://www.nma.lt/index.php/parama/tiesiogines-ismokos/taisykles/2017-m-taisykles-ir-reikalavimai/10990), 82.12 papunkčiu, Nacionalinė mokėjimo agentūra (toliau – NMA), baigusi administruoti paraišką, informaciją apie pareiškėjui apskaičiuotas išmokas bei pritaikytas sankcijas skelbia Portale, o jei pareiškėjas pateikė pageidavimą būti informuotas kitu būdu, NMA apie jam pritaikytas sankcijas jį taip pat informuoja vienu iš būdų, numatytų Taisyklių 82.1 papunktyje, t. y. praneša pareiškėjams vienu iš būdų, kuriuo pareiškėjas sutiko būti papildomai informuotas: raštu, elektroniniu paštu arba trumpąja žinute mobiliuoju telefonu.

 

Informaciniame pranešime pareiškėjams administravimo metu nustatyti neatitikimai nedetalizuojami, pateikiama tik rezultatų visuma. Informaciniame pranešime turi būti nurodyta, kad informacija apie fizinių ir juridinių asmenų gautą paramą (pareiškėjo vardas ir pavardė arba pavadinimas, savivaldybė, pašto kodas, iš Europos žemės ūkio garantijų fondo ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai gautos paramos suma, finansuojamų priemonių pobūdis ir aprašymas) bus paskelbta viešai (nurodant laiką, kada informacija bus paskelbta) visuomenei informuoti, taip pat gali būti perduota Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos audito ir tyrimų institucijoms, siekiant apsaugoti Europos Sąjungos finansinius interesus.

 

Taigi pranešimai papildomai pareiškėjo pasirinktu būdu yra siunčiami tik tuo atveju, jeigu buvo taikytos sankcijos.

 

Pareiškėjas norėdami gauti raštišką pranešimą apie apskaičiuotas išmokas turėtų pateikti parašu patvirtintą prašymą NMA adresu: Blindžių g. 17, 08111 Vilnius. Taip pat galima atsiųsti pasirašytą dokumentą el. paštu crypt:PGEgaHJlZj0ibWFpbHRvOmRva3VtZW50YWlAbm1hLmx0Ij5kb2t1bWVudGFpQG5tYS5sdDwvYT4=:xx.

 

Vadovaujantis Paramos už 2017 metais pasėtus ir dėl kritulių žuvusius ir (arba) negalėtus pasėti žieminius pasėlius administravimo ir kontrolės taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2018 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. Nr. 3D-173 „Dėl Paramos už 2017 metais pasėtus ir dėl kritulių žuvusius ir (arba) negalėtus pasėti žieminius pasėlius administravimo ir kontrolės taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės), 12 punktu, kompensacinės išmokos dydis apskaičiuojamas vadovaujantis Reglamentu (ES) Nr. 2018/108, kompensacijai skirtą sumą dalijant iš viso ploto, atitikusio reikalavimus išmokai už 2017 m. pasėtų ir žuvusių ir (arba) negalėtų pasėti žieminių pasėlių plotą gauti, ir iki birželio 22 d. tvirtinamas atskiru žemės ūkio ministro įsakymu.

Pareiškėjams už 2017 m. pasėtų ir žuvusių žieminių pasėlių plotą mokama 100 proc. dydžio pagal Taisyklių 12 punktą apskaičiuota kompensacinė išmoka.

Pareiškėjams už 2017 m. negalėtų pasėti žieminių pasėlių plotą mokama 70 proc. dydžio pagal Taisyklių 12 punktą apskaičiuota kompensacinė išmoka.

Kompensacinė išmoka pareiškėjams mokama tik už tą 2017 m. pasėtų ir žuvusių ir (arba) negalėtų pasėti žieminių pasėlių plotą, kuris neviršija ploto, apskaičiuojamo iš 2017 m., 2016 m. ir 2015 m. deklaruoto žieminių pasėlių ploto vidurkio atimant 2018 m. deklaruotą išlikusį žieminių pasėlių plotą. Skaičiuojant kompensacinę išmoką, pirmiausia atsižvelgiama į 2017 m. pasėtų ir žuvusių žieminių pasėlių plotą.

Jei pareiškėjas 2017 m., 2016 m. ir 2015 m. nedeklaravo žieminių pasėlių, o 2017 m. pirmą kartą sėjo žieminius pasėlius, kompensacinė išmoka už 2017 m. pasėtų ir žuvusių ir (arba) negalėtų pasėti žieminių pasėlių plotą mokama tik už 2017 m. pasėtų ir žuvusių žieminių pasėlių plotą.

Pažymime, kad jei pareiškėjas nori gauti kompensacinę išmoką už 2017 m. pasėtų ir žuvusių ir (arba) negalėtų pasėti žieminių pasėlių plotą, Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje iki 2018 m. birželio 4 d. turi:

- deklaruoti žemės ūkio naudmenas; turi būti deklaruojami ir plotai, už kuriuos prašoma 4 punkte nurodytos paramos;

- pateikti prašymą, t. y. užpildyti 19 lentelę, kurios pildymo instrukcija pateikiama Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897, 2 priede;

- žuvusių pasėlių plotų nustatymo funkciniame komponente įbraižyti 2017 m. pasėtų ir žuvusių (sutartinis ženklas – ŽŽA) ir (arba) negalėtų pasėti (sutartinis ženklas – NŽA) žieminių pasėlių plotą. Po birželio 4 d. įbraižyti arba tikslinti 2017 m. pasėtų ir žuvusių ir (arba) negalėtų pasėti žieminių pasėlių ploto žuvusių pasėlių plotų nustatymo funkciniame komponente negalima.

Norėtume atkreipti dėmesį, kad fiziniai arba juridiniai asmenys gali gauti paramą, jeigu patirtai žalai (dėl 2017 m. pasėtų ir žuvusių ir (arba) negalėtų pasėti žieminių pasėlių plotų) kompensuoti negavo jokios kitos nacionalinės paramos, draudimo išmokų arba Europos Sąjungos finansinės paramos.

Informuojame, kad parama už 2017 m. pasėtų ir dėl kritulių žuvusių ir (arba) negalėtų pasėti žieminių pasėlių plotus turi būti išmokėta iki 2018 m. rugsėjo 30 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 3D-286 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisyklių (toliau – EKO taisyklės) 22.13 papunkčiu, plotuose, kuriuose bent metus auginami prie javų arba javų pašaro grupių priskiriami augalai, kartą per įsipareigojimų laikotarpį privalu auginti augalus (įsėlį), nurodytus EKO taisyklių 26 punkte.

EKO taisyklių 26 punkte nustatyta, kad kompensacinė išmoka už daugiamečių žolių įsėlį mokama už tuos laukus, kuriuose auginami prie šios grupės priskirti augalai, nurodyti EKO taisyklių 2 priede, arba jame nurodytų daugiamečių žolių mišiniai. Pareiškėjai arba paramos gavėjai, kurių laukuose bent metus auginami prie javų arba javų pašaro grupių priskiriami augalai, per 5 metų įsipareigojimų laikotarpį ne trumpiau nei 1 metus, bet ne ilgiau nei 2 metus, nurodytuose laukuose privalo įsėti daugiamečių žolių įsėlį. Parama už daugiamečių žolių įsėlį bus mokama tais metais, kai jos bus auginamos ir deklaruojamos gauti paramą. Daugiametes žoles galima įsėti į pasėlį arba sėti einamaisiais metais, tačiau tokiu atveju sėja turi būti atliekama ne vėliau kaip iki liepos 10 d. Laikoma, kad EKO taisyklių 26 punkte nurodytas reikalavimas įgyvendintas ir tuose laukuose, kuriuose pareiškėjai arba paramos gavėjai:

1. paramos paraiškoje yra deklaravę EKO taisyklių 2 priedo VII skyriuje nurodytas daugiametes žoles sėklai ir yra įtraukti į atestuotų dauginamosios medžiagos tiekėjų sąrašą arba yra pasirašę augalų dauginamosios medžiagos auginimo ir supirkimo sutartis su dauginamosios medžiagos tiekėjais ir turi deklaruotų daugiamečių žolių sėklai plotų (už kuriuos prašo paramos) pasėlio aprobavimo aktą, išduotą Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – VATŽŪM), tačiau neturi VATŽŪM pagal dauginamajai medžiagai keliamus teisės aktų reikalavimus išduoto „Sėklos sertifikato“ (patvirtinančio galutinį arba negalutinį sėklos sertifikavimą). Tokiu atveju kompensacinė išmoka už deklaruotų daugiamečių žolių sėklai plotą mokama kaip už daugiamečių žolių įsėlį;

2. paramos paraiškoje yra deklaravę EKO taisyklių 2 priedo VII skyriuje nurodytas daugiametes žoles sėklai ir yra įtraukti į atestuotų dauginamosios medžiagos tiekėjų sąrašą arba yra pasirašę augalų dauginamosios medžiagos auginimo ir supirkimo sutartis su dauginamosios medžiagos tiekėjais ir turi deklaruotų daugiamečių žolių sėklai plotų pasėlio aprobavimo aktą ir dauginamajai medžiagai keliamus teisės aktų reikalavimus atitinkantį „Sėklos sertifikatą“ (patvirtinantį galutinį arba negalutinį sėklos sertifikavimą), išduotą VATŽŪM. Tokiu atveju kompensacinė išmoka skiriama kaip už deklaruotų daugiamečių žolių sėklai plotą, jei pareiškėjas atitinka ir EKO taisyklių 27 punkte nurodytus reikalavimus;

3. deklaravę EKO taisyklių 2 priedo VII skyriuje nurodytas daugiametes žoles ir (arba) daugiamečių žolių mišinius, kuriuose EKO taisyklių 2 priedo VII skyriuje nurodytos žolės yra vyraujančios. Reikalavimas laikomas įgyvendintu tik tuose laukuose, kur mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse ne daugiau kaip 2 ha tenka vienam EKO taisyklių 1 priede įvardytam, pagal Reglamento (EB) Nr. 834/2007 ir Ekologinio žemės ūkio taisyklių reikalavimus sertifikuotam SG, kitose teritorijose – ne daugiau kaip 1,5 ha. Tokiu atveju skiriama kompensacinė išmoka už deklaruotų daugiamečių žolių plotą, atitinkantį EKO taisyklių 23 punkto reikalavimus. Kai pareiškėjai laiko SG ir prašo paramos už sertifikuotą EKO taisyklių 2 priedo VII skyriuje nurodytą daugiamečių žolių ir (arba) daugiamečių žolių mišinių plotą, išmoka pirmiausia mokama už tą daugiamečių žolių ir (arba) daugiamečių žolių mišinių plotą, kuriam pakanka nustatyto SG.

Taip pat norėtume atkreipti dėmesį, jog reikalavimas dėl įsėlio auginimo įgyvendinamas tada, kai deklaruojami EKO taisyklių 2 priede nurodyti augalai arba daugiamečių žolių mišiniai su vyraujančiais 2 priede nurodytais augalais ir paraiškos devintajame stulpelyje šie laukai pažymimi požymiu ĮS – įsėlis ekologiniame ūkininkavime.