D.U.K.

Pareiškėjai, deklaravę žemės ūkio naudmenas, turi vadovautis Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 (toliau – Taisyklės).

 

Pagal Taisyklių nuostatas, pareiškėjas privalo laikytis kompleksinės paramos reikalavimų, kurie apima valdymo reikalavimus ir trąšų bei augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimus, nurodytus Žemės ūkio veiklos valdymo reikalavimų ir trąšų bei augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimų apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. 3D-23 (toliau – Valdymo reikalavimų aprašas), ir geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (toliau – GAAB) reikalavimų, nurodytų Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų, taikomų nuo 2015 metų, apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 3D-932. Už šių reikalavimų pažeidimus sankcijos skaičiuojamos pagal Sankcijų už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimą taikymo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. 3D-306.

 

Pagal Valdymo reikalavimų aprašo 7 punktą, žemės ūkio veiklos subjektai, vienoje vietoje laikantys nuo 5 iki 100 SG, mėšlą ir (ar) srutas turi kaupti tvartuose, mėšlidėse, srutų kauptuvuose ar tirštojo mėšlo rietuvėse prie tvarto, o laikantys daugiau nei 100 SG, mėšlą ir (ar) srutas turi kaupti tvartuose, mėšlidėse ar srutų kauptuvuose.

 

Mėšlidžių ir srutų kauptuvų talpa turi būti tokia, kaip nurodyta Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų apraše, patvirtintame aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro 2005 m. liepos 14 įsakymu Nr. D1-367/3D-342 (toliau – Reikalavimų aprašas).

 

Taip pat tirštasis mėšlas gali būti laikomas rietuvėse lauke pagal Reikalavimų aprašo 16 punkte nustatytus reikalavimus:

 

- rietuvės lauke įrengiamos tuose laukuose, kurie bus tręšiami, o tirštojo mėšlo kiekis rietuvėje negali viršyti tam laukui tręšti leidžiamo panaudoti mėšlo kiekio;

- rietuvės lauke vieta parenkama siekiant užtikrinti didžiausius atstumus iki gyvenamosios ir visuomeninės paskirties objektų; rietuvė lauke įrengiama lauko vietoje, kuri niekada nebūna apsemiama vandens;

- rietuvė lauke privalo būti apjuosta ne žemesniu kaip 20 cm aukščio žemės pylimu. Pylimas turi būti įrengtas taip, kad visą mėšlo saugojimo laikotarpį srutos neištekėtų už jo ribų;

- ruošiant vietą tirštojo mėšlo rietuvei lauke, pirmiausia ant lauko dirvos paviršiaus suformuojamas durpių arba smulkintų šiaudų pasluoksnis, skirtas srutoms ar skysčiams nuo mėšlo sugerti;

- rietuvėse mėšlas laikomas ne ilgiau kaip 6 mėnesius.

 

Mėšlidės, srutų kauptuvai, tirštojo mėšlo rietuvės prie tvarto turi būti tokios talpos, kad juose tilptų ne mažiau kaip per 6 mėnesius susidarantis mėšlas ir (ar) srutos.

 

Pažymime, kad tirštojo mėšlo rietuvė lauke yra tik laikina tirštojo mėšlo laikymo prieš tręšimą vieta, o ne nuolatinė jo kaupimo vieta, todėl Reikalavimų aprašo nuostata dėl rietuvių lauke nesuteikia žemės ūkio veiklos subjektui pagrindo neturėti tirštojo mėšlo nuolatinės kaupimo vietos.

 

Norėtume informuoti, kad, jei pareiškėjas teikia produkcijos pardavimo dokumentus, siekdamas įrodyti žemės dirbimą,  ir deklaruoja mažiau kaip 30 ha tiesioginėms išmokoms tinkamų plotų, tai produkcijos pardavimo faktui pagrįsti užtenka PVM sąskaitos faktūros (jei ūkininkas yra PVM mokėtojas), jei pardavimas vyksta tarp asmenų ne PVM mokėtojų – laisvos formos apskaitos dokumento. 

 

Pareiškėjai, deklaruojantys 30 ha ir didesnius tiesioginėms išmokoms tinkamus plotus, produkcijos pardavimo (išskyrus atvejus, kai savo užauginta produkcija yra parduota turgavietėse), faktui pagrįsti taip pat privalo pateikti apmokėjimo, įvykdyto per komercinius bankus, kredito unijas ar kitus mokėjimo paslaugų teikėjus, patvirtinimo dokumentus – mokėjimo nurodymus su mokėjimo paslaugų teikėjų žyma (jei mokėjimas atliktas elektroninės bankininkystės būdu, mokėjimo nurodymas turi turėti „Įvykdymo datos“ žymą).

 

Vadovaujantis Paramos už 2017 metais pasėtus ir dėl kritulių žuvusius ir (arba) negalėtus pasėti žieminius pasėlius administravimo ir kontrolės taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2018 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. Nr. 3D-173 „Dėl Paramos už 2017 metais pasėtus ir dėl kritulių žuvusius ir (arba) negalėtus pasėti žieminius pasėlius administravimo ir kontrolės taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės), 12 punktu, kompensacinės išmokos dydis apskaičiuojamas vadovaujantis Reglamentu (ES) Nr. 2018/108, kompensacijai skirtą sumą dalijant iš viso ploto, atitikusio reikalavimus išmokai už 2017 m. pasėtų ir žuvusių ir (arba) negalėtų pasėti žieminių pasėlių plotą gauti, ir iki birželio 22 d. tvirtinamas atskiru žemės ūkio ministro įsakymu.

Pareiškėjams už 2017 m. pasėtų ir žuvusių žieminių pasėlių plotą mokama 100 proc. dydžio pagal Taisyklių 12 punktą apskaičiuota kompensacinė išmoka.

Pareiškėjams už 2017 m. negalėtų pasėti žieminių pasėlių plotą mokama 70 proc. dydžio pagal Taisyklių 12 punktą apskaičiuota kompensacinė išmoka.

Kompensacinė išmoka pareiškėjams mokama tik už tą 2017 m. pasėtų ir žuvusių ir (arba) negalėtų pasėti žieminių pasėlių plotą, kuris neviršija ploto, apskaičiuojamo iš 2017 m., 2016 m. ir 2015 m. deklaruoto žieminių pasėlių ploto vidurkio atimant 2018 m. deklaruotą išlikusį žieminių pasėlių plotą. Skaičiuojant kompensacinę išmoką, pirmiausia atsižvelgiama į 2017 m. pasėtų ir žuvusių žieminių pasėlių plotą.

Jei pareiškėjas 2017 m., 2016 m. ir 2015 m. nedeklaravo žieminių pasėlių, o 2017 m. pirmą kartą sėjo žieminius pasėlius, kompensacinė išmoka už 2017 m. pasėtų ir žuvusių ir (arba) negalėtų pasėti žieminių pasėlių plotą mokama tik už 2017 m. pasėtų ir žuvusių žieminių pasėlių plotą.

Pažymime, kad jei pareiškėjas nori gauti kompensacinę išmoką už 2017 m. pasėtų ir žuvusių ir (arba) negalėtų pasėti žieminių pasėlių plotą, Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje iki 2018 m. birželio 4 d. turi:

- deklaruoti žemės ūkio naudmenas; turi būti deklaruojami ir plotai, už kuriuos prašoma 4 punkte nurodytos paramos;

- pateikti prašymą, t. y. užpildyti 19 lentelę, kurios pildymo instrukcija pateikiama Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897, 2 priede;

- žuvusių pasėlių plotų nustatymo funkciniame komponente įbraižyti 2017 m. pasėtų ir žuvusių (sutartinis ženklas – ŽŽA) ir (arba) negalėtų pasėti (sutartinis ženklas – NŽA) žieminių pasėlių plotą. Po birželio 4 d. įbraižyti arba tikslinti 2017 m. pasėtų ir žuvusių ir (arba) negalėtų pasėti žieminių pasėlių ploto žuvusių pasėlių plotų nustatymo funkciniame komponente negalima.

Norėtume atkreipti dėmesį, kad fiziniai arba juridiniai asmenys gali gauti paramą, jeigu patirtai žalai (dėl 2017 m. pasėtų ir žuvusių ir (arba) negalėtų pasėti žieminių pasėlių plotų) kompensuoti negavo jokios kitos nacionalinės paramos, draudimo išmokų arba Europos Sąjungos finansinės paramos.

Informuojame, kad parama už 2017 m. pasėtų ir dėl kritulių žuvusių ir (arba) negalėtų pasėti žieminių pasėlių plotus turi būti išmokėta iki 2018 m. rugsėjo 30 d.

Pagal Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 (toliau – Taisyklės), nuostatas, pareiškėjai, einamųjų metų paraiškoje deklaravę daugiametes pievas arba plotus, kurie paskutiniųjų penkerių metų (įskaitant einamuosius) laikotarpiu buvo deklaruojami kaip pievos ir nesuarti, privalo jų plotą išlaikyti, o suarus privalo šį plotą atkurti (esant Taisyklių 39 punkto sąlygai), kaip nurodyta Taisyklių 38 punkte bei detalizuota Daugiamečių ganyklų arba pievų atkūrimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. 3D-40 „Dėl Daugiamečių ganyklų arba pievų atkūrimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

Pagal Taisyklių 38 punktą, pareiškėjas, neišlaikęs daugiamečių pievų, jas privalo atkurti tame pačiame arba kitame plote. Kitas plotas yra tinkamas atkurti daugiamečių pievų plotą tada, kai jame nuo 2012 m. imtinai nė karto nebuvo deklaruota daugiametė pieva.

Pažymime, kad pagal Taisyklių 39 punktą, kai einamaisiais metais pasibaigus deklaravimui nustatoma, kad daugiamečių pievų Lietuvoje sumažėjo daugiau nei leidžiama, Nacionalinė mokėjimo agentūra (toliau – NMA) iki einamųjų metų gruodžio 31 d. pareiškėjus, kurie, remiantis dvejų ankstesnių metų paraiškų (neatsižvelgiant į jas pateikusį pareiškėją) duomenimis, deklaravo plotus, kuriuose vietoj daugiametės pievos vykdoma kita veikla, informuoja, kad jie privalo atkurti daugiametes pievas iki kitų metų paraiškos pateikimo dienos. Jei ateinančiais metais daugiamečių pievų Lietuvoje sumažėjo daugiau nei leidžiama, už neatkurtus suartus daugiamečių pievų plotus išmokėtos paramos lėšos už žalinimo reikalavimų laikymąsi susigrąžinamos.

Norėtume atkreipti dėmesį į tai, kad pagal Taisyklių 41 punktą, aplinkosaugos atžvilgiu pažeidžiamas daugiametes ganyklas arba pievas, t. y. patenkančias į pievų ir joms artimų buveinių, pelkių ir medžiais apaugusių natūralių buveinių teritoriją „Natura 2000“, draudžiama arti, jų negalima ir atnaujinti – suarti ir atsėti, taip pat jose vykdyti ne žemės ūkio veiklą. Nustačius, kad pareiškėjas išarė arba šiuose plotuose ėmė vykdyti ne žemės ūkio veiklą, NMA informuoja pareiškėją, kad jis privalo toje pačioje vietoje atkurti daugiametę pievą iki kitų metų paraiškos pateikimo dienos.

 

Pareiškėjai, norėdami deklaruoti žemės ūkio naudmenas ir gauti tiesiogines išmokas, turi vadovautis aktualiomis Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 (toliau – Taisyklės).

 

Taip pat norėtume informuoti, kad Taisyklėse nurodyta, kad, siekdamas gauti susietąją paramą už baltyminių augalų auginimą, pareiškėjas privalo deklaruoti ne mažesnį kaip 0,5 ha plotą, ne mažesnį kaip 0,5 ha uždarajame grunte (šildomuose šiltnamiuose) auginamų daržovių plotą, ne mažesnį 0,1 ha vaisių ir (arba) uogų, ir (arba) daržovių, auginamų atvirame grunte, plotą, ne mažesnį kaip 0,5 ha auginamų sėklinių bulvių plotą, ne mažesnį kaip 0,5 ha auginamų cukrinių runkelių plotą, ne mažesnį kaip 0,5 ha sertifikuota sėkla apsėtų javų plotą.

 

Vadovaudamasi aktualių Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 (toliau – Taisyklės), nuostatomis, Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NMA) paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos administravimo metu gali paprašyti pareiškėjo pateikti žemės valdymą bei žemės dirbimą įrodančius dokumentus.

 

Žemės ūkio veiklą galima įrodyti vienu iš šių konkrečių būdų:

Taigi žemės ūkio veiklą galima įrodyti vienu iš aukščiau nurodytų konkrečių būdų.