D.U.K.

Pareiškėjai kurie dalyvavo  Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programos  „Kraštovaizdžio tvarkymas“ veikloje „Ražienų laukai“ gali dalyvauti  Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veikloje „Ražienų laukai per žiemą“. Vykdydami veiklą „Ražienų laukai per žiemą“ pareiškėjai ir paramos gavėjai įsipareigoja, neįskaičiuoti tinkamų ražienų pasėlių plotų, kuriuose įgyvendinama ši veikla, vertinant pareiškėjo tinkamumą gauti paramą už žalinimo reikalavimų, nurodytų Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių V skyriuje, įgyvendinimą.“

 

Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ taisyklėse yra nurodyta, veiklą „Ražienų laukai per žiemą“ vykdyti ne didesniame kaip 30 proc. ražienų laukams tinkamų augalų rūšių plote. Didžiausias neapartas ražienų plotas, už kurį skiriama parama dalyvaujant veikloje, – ne didesnis kaip 30 ha. Pareiškėjams, kurie tiesioginėms išmokoms gauti deklaruoja iki 10 ha žemės ūkio naudmenų, ražienų plotas, už kurį skiriama parama dalyvaujant veikloje, plotas neribojamas.

Minėtas taisykles galite rasti pasinaudoję nuoroda: http://www.infolex.lt/ta/330069

 

Vykdydami Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklą „Tarpinių pasėlių auginimas ariamojoje žemėje“, pareiškėjai ir (arba) paramos gavėjai įsipareigoja neįskaičiuoti tarpinių pasėlių plotų, kuriuose įgyvendinama veikla „Tarpinių pasėlių auginimas ariamojoje žemėje“, vertinant pareiškėjo tinkamumą gauti paramą už žalinimo reikalavimų, nurodytų Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių V skyriuje, įgyvendinimą. Už tą patį lauką, už kurį mokama parama pagal veiklą „Tarpinių pasėlių auginimas ariamojoje žemėje“, negali būti mokama žalinimo išmoka;“.

 

1. dviejų ar daugiau skirtingų juridinių asmenų direktoriumi ir (arba) akcininku, ir (arba) pajininku yra vienas ir tas pats fizinis arba juridinis asmuo, kuris taip pat yra ir pareiškėjas;
2. pareiškėjas (fizinis asmuo) yra juridinio asmens direktorius ir (arba) akcininkas, ir (arba) pajininkas.

Sąlyginių gyvulių vienetų skaičiavimo principai yra vienodi visoms programoms. Formuojami valdos duomenys ir, jei tai konkrečios datos momentiniai duomenys, tikrinama valda ir joje registruoti asmenys (valdytojai, partneriai) bei pasirinktą datą esamų valdoje asmenų registruoti ūkiniai gyvūnai. SG metinis vidurkis skaičiuojamas atrenkant valdos kiekvieno mėnesio paskutinės dienos  atitinkamus duomenis ir Ūkinių gyvūnų registre. Minimais atvejais ŽŪIKVC neskaičiuoja apibendrintų kelių valdų duomenų (valdų perdavimo), kiekvienos valdos SG apskaičiuojamas atskirai. Perregistruojant ūkinius gyvūnus,  skaičiuojami to ūkinių gyvūnų laikytojo, kuris pasirinktą datą turėjo registruotų ūkinių gyvūnų, ūkiniai gyvuliai.

Pagal Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897, 44.2 papunktį, įsėlis sėjamas į pagrindinį pasėlį balandžio 1 d. – birželio 30 d. įsėjant žolinius (klasifikatoriaus III grupės arba kodu GPŽ deklaruojamus) augalus, kurie turi būti sudygę ir matomi lauke po pagrindinės rūšies augalų derliaus nuėmimo nuo einamųjų metų rugsėjo 1 d. iki spalio 15 d., išskyrus atvejus, kai po įsėlio sėjami žieminiai augalai. Šiuo atveju įsėlį pareiškėjas gali išlaikyti trumpiau nei nurodyta, t. y. iki žieminių augalų sėjos, tačiau įsėlyje negalima ganyti ar jo šienauti iki spalio 15 d. arba iki tol, kol jame nepasėjami žieminiai augalai.