D.U.K.

Paso ar asmens tapatybės kortelės kopijos juridiniams asmenims teikti nereikia.

 

Paramos gavėjas mokėjimo dokumentus turi pateikti savivaldybei, kurioje yra įregistruota žemės ūkio valda. Mokėjimo dokumentuose nurodyta bendra sumokėta įmokų suma turi sutapti su draudimo sutartyje nurodyta mokėtina įmokų suma (t. y. už visus draudimo sutartyje nurodytus pasėlius ar augalus).

 

Prieš sudarydami draudimo paraišką/ sutartį tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys turi atlikti draudimo paslaugų pirkimus. Draudimo paslaugos pirkimus jie gali atlikti pagal Projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų priemones, prekių, paslaugų ar darbų pirkimo taisykles. Kai paslaugų pirkimo vertė lygi arba viršija 58 000 Eur be PVM, Draudimo paslaugos  perkamos konkurso būdu.

 

Kai perkamų draudimo paslaugų vertė yra mažesnė nei 58 000 Eur, fiziniai ir juridiniai asmenys draudimo paslaugas perka vadovaudamiesi Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Rizikos valdymas“, susijusios su pasėlių ir augalų draudimo įmokų kompensavimu, taisyklėmis. Tinkamų finansuoti išlaidų sumai pagrįsti kartu su paramos paraiška/ sutartimi turi būti pateikti ne mažiau kaip trys skirtingų tiekėjų komerciniai pasiūlymai (su lygiaverčiais išlaidų pagrindines technines savybes apibūdinančiais techniniais parametrais), kuriais grindžiama visa prašoma paramos suma. Į mažiau nei tris tiekėjus galima kreiptis įsitikinus, kad rinkoje yra mažiau tiekėjų, kurie gali suteikti pasėlių ir (arba) augalų draudimo paslaugas.

 

Perkančiosios organizacijos pirkimus vykdo pagal Viešųjų pirkimų įstatymą.

Priemonės aprašymas, įgyvendinimo taisyklės bei kvietimas:

 

https://www.nma.lt/index.php/parama/lietuvos-kaimo-pletros-20142020-m-programa/priemoniu-sarasas/paseliu-gyvunu-ir-augalu-draudimo-imokos-paseliu-ir-augalu-draudimo-imoku-kompensavimas/10025?tab=1

 

 

Pagal priemonės veiklos sritį remiama augalininkyste, sodininkyste ir daržininkyste užsiimančių ūkio subjektų veikla, susijusi su pasėlių ir augalų, auginamų Lietuvos Respublikos teritorijoje, draudimu nuo iššalimo ir (arba) sausros.

 

Paramos paraiška teikiama kvietime nurodytais terminais, kurie skelbiami Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos svetainėje (www.nma.lt). Vienas iš būtinų veiksmų, kurį prieš teikdamas paraišką turi atlikti ūkininkas, – sudaryti draudimo paraišką / sutartį su draudimo įmone. Mokėtiną draudimo įmoką pagal draudimo paraišką / sutartį reikia sumokėti tik po paramos paraiškos pateikimo savivaldybei dienos. 

 

Norėtume informuoti, kad šiuo metu galiojančių Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos „Prevencinių priemonių taikymas prieš vilkų ūkiniams gyvūnams daromą žalą“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų žemės ūkio ministro 2020 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. 3D-98 (toliau – Taisyklės), 23 punkte nustatyta, kad tinkamomis finansuoti išlaidomis laikomos su Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos „Prevencinių priemonių taikymas prieš vilkų ūkiniams gyvūnams daromą žalą“ įgyvendinimu susijusios išlaidos, padarytos po paramos paraiškos pateikimo dienos. Taigi po paraiškos pateikimo galite įsigyti tinkamas finansuoti priemones.

Pareiškėjas, siekdamas pagrįsti  Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos „Prevencinių priemonių taikymas prieš vilkų ūkiniams gyvūnams daromą žalą“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų žemės ūkio ministro 2020 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. 3D-98, 13.18 papunktyje nustatytą reikalavimą „paraiškos teikimo metu valdos valdytojas ir (ar) partneris ar valdoje registruotas šeimos narys privalo pateikti įrodymo dokumentus, susijusius su valdos valdytoju (-ais) ir (ar) partneriu (-iais) ar valdoje registruotais šeimos nariais“, turėtų iš VĮ „Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro“ valdų registro pateikti išrašą apie valdoje registruotus partnerius arba šeimos narius.

 

Parama teikiama tik toms investicijoms, kurios įgyvendinamos savivaldybėse, kuriose yra didelė tikimybė patirti vilkų daromą žalą ūkiniams gyvūnams (kuriose nustatyta daugiausia žalos atvejų per 5 metus (žalos atvejų fiksuota ne mažiau kaip 5 kartus per paskutinius 5 metus)): Šilalės r., Vilkaviškio r., Klaipėdos r., Alytaus r., Varėnos r., Rokiškio r., Anykščių r., Ignalinos r., Biržų r., Lazdijų r., Kalvarijos, Kaišiadorių r., Kupiškio r., Ukmergės r., Trakų r., Tauragės r., Elektrėnų, Molėtų r., Širvintų r., Prienų r., Jurbarko r., Kėdainių r., Šalčininkų r., Telšių r., Utenos r. ir Zarasų r.

Pažymime, kad, vadovaujantis žemės ūkio ministro 2020 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. 3D-98 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos „Prevencinių priemonių taikymas prieš vilkų ūkiniams gyvūnams daromą žalą“ įgyvendinimo taisyklių (toliau – Taisyklės) nuostatomis, pasibaigus ganiavos sezonui, elektriniai aptvarai gali būti išmontuojami ir sandėliuojami.

 

Taip pat pažymime, kad paramos gavėjas turi užtikrinti, jog už paramos lėšas įsigytos investicijos iki kontrolės laikotarpio pabaigos veiktų tinkamai, t. y. nebūtų gedimų, elektros srovės nuotėkių prie besiliečiančių objektų ir visu aptvaro perimetru tekėtų elektros srovė, o įvykus įvykiui, kurio metu būtų sugadintos ar sunaikintos apsaugos priemonės, atkurti jas savo lėšomis ne mažesne negu atkuriamąja verte ir ne mažesnių techninių parametrų, kaip nustatyta Taisyklių 14.7 ir 14.8 papunkčiuose.

 

 

Norėtume informuoti, kad šiuo metu galiojančių Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos „Prevencinių priemonių taikymas prieš vilkų ūkiniams gyvūnams daromą žalą“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų žemės ūkio ministro 2020 m.  vasario 14 d. įsakymu Nr. 3D-98, 8.4 papunktyje nustatyta, kad paramos lėšomis remiamas elektros tiekimo ir palaikymo įrenginio (-ių) ir (arba) jo (-ų) dalių įsigijimas.

 

Tai reiškia, kad būtų finansuojamas įrenginys (elektros impulsų generatorius, taip pat saulės baterija), kuris užtikrintų, kad visame elektrinio aptvaro perimetre būtų palaikoma ne mažesnė kaip 4 500 V įtampa.

Pareiškėjai, siekiantys gauti paramą pagal veiklos sritį „Parama „Natura 2000“ žemės ūkio paskirties žemėje“, turi vadovautis Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Su „Natura 2000“ ir Vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos“ įgyvendinimo taisyklėmis, patvirtintomis žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 3D-246 (toliau – „Natura 2000“ taisyklės).

 

„Natura 2000“ taisyklių 15 punkte nurodoma, kad pagal veiklos sritį „Parama „Natura 2000“ žemės ūkio paskirties žemėje“ pareiškėjas privalo laikytis visų jo teritorijoje taikomų papildomų ūkinės veiklos apribojimų ir reikalavimų, susijusių su direktyvų 92/43/EEB ir 2009/147/EB įgyvendinimu, nustatytų Saugomų teritorijų įstatyme, Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose, saugomos teritorijos nuostatuose, apsaugos reglamentuose, saugomos teritorijos planavimo dokumentuose, apsaugos sutartyse su privačios žemės savininkais ar valstybinės žemės valdytojais (bent vieno iš jų):

 

1. draudžiama suarti pievas ar ganyklas (taip pat ir lėkščiuoti) arba persėti jas kultūrinėmis žolėmis;

2. draudžiama naudoti trąšas ir pesticidus ar kalkinti žemės ūkio naudmenas;

3. draudžiama sausinti arba kitaip keisti teritorijos hidrologinį režimą;

4. apribotas ganomųjų gyvulių skaičius 1 hektarui, nustatyti ganymo ar šienavimo terminai.

 

Jeigu šienavimo ar ganymo terminai konkrečioje teritorijoje nėra reglamentuojami (specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose, saugomos teritorijos nuostatuose, apsaugos reglamentuose, saugomos teritorijos planavimo dokumentuose, apsaugos sutartyse su privačios žemės savininkais ar valstybinės žemės valdytojais), šienavimas pradedamas nuo birželio 15 d. ir užbaigiamas iki spalio 30 d. (jei ganomi gyvuliai – ganiava nuo gegužės 1 d. iki spalio 30 d. ne intensyviau kaip 1 SG vienam hektarui). Nupjauta žolė (šienas, žalioji masė ar kt.) ganyklose arba pievose turi būti sutvarkyta (išvežta iš lauko, supresuota, šienas sudėtas į kūgius) iki spalio 30 d.

 

Pareiškėjai, siekiantys gauti paramą pagal veiklos sritį „Parama „Natura 2000“ miškuose“, turi vadovautis Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Su „Natura 2000“ ir Vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos“ įgyvendinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 3D-246 (toliau –Taisyklės). Remiantis Taisyklių 24 punktu, parama pagal veiklos sritį „Parama „Natura 2000“ miškuose“ skiriama kasmet už vieną miško hektarą:

 

Taigi, tokiu atveju, jeigu pasibaigė pagal Taisyklių 24.1 papunktį nustatytų apribojimų (apribojimas (NATM1)) pirminis 5 metų laikotarpis, kitais metais pareiškėjui mokama Taisyklių 24.2 papunktyje nurodyta išmoka (200 Eur už vieną ha).

 

Informuojame, jog, vadovaujantis žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 3D-246 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Su „Natura 2000“ ir Vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos“ įgyvendinimo taisyklių nuostatomis, jeigu šienavimo ar ganymo terminai konkrečioje teritorijoje nėra reglamentuojami (specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose, saugomos teritorijos nuostatuose, apsaugos reglamentuose, saugomos teritorijos planavimo dokumentuose, apsaugos sutartyse su privačios žemės savininkais ar valstybinės žemės valdytojais), šienavimas pradedamas nuo birželio 15 d. ir užbaigiamas iki spalio 30 d. (jei ganomi gyvuliai – ganiava nuo gegužės 1 d. iki spalio 30 d. ne intensyviau kaip 1 SG vienam hektarui). Nupjauta žolė (šienas, žalioji masė ar kt.) ganyklose arba pievose turi būti sutvarkyta (išvežta iš lauko, supresuota, šienas sudėtas į kūgius) iki spalio 30 d.

 

Nuomojamus žemės plotus deklaruojantis pareiškėjas galėtų pretenduoti gauti paramą pagal veiklos sritį „Parama „Natura 2000“ žemės ūkio paskirties žemėje“.

 

Norėtume priminti, kad pareiškėjas, pretenduojantis gauti paramą, turės atitikti visus keliamus reikalavimus, nurodytus Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Su „Natura 2000“ ir Vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos“ įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 3D-246.

Visi privačių žemių savininkai / valdytojai, kurių  sklypai patenka į „Natura 2000“ ekologinio tinklo teritorijas, privalo laikytis visų jų teritorijoje taikomų papildomų ūkinės veiklos apribojimų ir reikalavimų, nepriklausomai nuo to, ar jie prašo paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos  (KPP) priemonę „Su „Natura 2000“ ir Vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos“, ar neprašo.

 

Pavyzdžiui, gali būti taikomi šie ūkinės veiklos apribojimai: draudžiama suarti pievas arba ganyklas arba apsėti jas kultūrinėmis žolėmis, naudoti trąšas ir pesticidus, sausinti arba kitaip keisti teritorijos hidrologinį režimą ir pan., o nesant tokių apribojimų, vykdyti tvaraus ūkininkavimo principais paremtą ir aplinkai draugišką ūkinę veiklą.

 

Privačių žemių savininkams / valdytojams, nedalyvaujantiems įgyvendinant KPP priemonę „Su „Natura 2000“ ir Vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos“, tačiau prašantiems tiesioginių bei žalinimo išmokų, kai deklaruoti plotai patenka į „Natura 2000“ teritoriją, taikoma Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklėse, patvirtintose žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897, nustatyta pievų priežiūros tvarka.

 

Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Techninė pagalba“ veiklos srities „Lietuvos kaimo tinklas“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų žemės ūkio ministro 2019 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. 3D-337 (toliau – Tinklo taisyklės), 23.12 papunktyje numatyta, kad komunikacijos projekto rezultatų viešinimui skirto informacinio straipsnio (ne mažesnio kaip 3 000 spaudos ženklų be tarpų) parengimo (informacinių straipsnių kiekis negali viršyti Tinklo taisyklių 8.1–8.4 papunkčiuose pasirinktų komunikacijos priemonių skaičiaus) išlaidos neturi viršyti 60 Eur be PVM už vienetą, o publikavimo laikraščiuose (ne mažesnis kaip 700 kv. cm) ir (arba) internetiniuose naujienų portaluose neviršyti 400 Eur be PVM už vieną publikaciją. Šios išlaidos netinkamos organizuojant apskritojo stalo diskusijas ir seminarus. Rengiant komunikacijos projekto rezultatų viešinimui skirtą informacinį straipsnį, turi būti laikomasi Suteiktos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programą viešinimo taisyklių, patvirtintų žemės ūkio ministro 2014 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. 3D-925 (žemės ūkio ministro 2016 m. birželio 17 d. įsakymo Nr. 3D-372 redakcija), 6.3 papunktyje nustatytų reikalavimų. Taigi straipsnio parengimo išlaidos yra tinkamos, kai samdomas asmuo / įmonė parašyti straipsnį.

 

Atsakydami į Jūsų klausimą informuojame, kad pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Pagrindinės paslaugos ir kaimų atnaujinimas kaimo vietovėse“ veiklos srities „Parama investicijoms į kaimo kultūros ir gamtos paveldą, kraštovaizdį“ veiklos „Tradicinių amatų centrų plėtra“ įgyvendinimo taisykles tradicinių amatų centro veikloje turi dalyvauti tradiciniai amatininkai, sertifikavę tautinio paveldo produktus.

 

 

Atsakydami į Jūsų klausimą informuojame, kad pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Pagrindinės paslaugos ir kaimų atnaujinimas kaimo vietovėse“ veiklos srities „Parama investicijoms į kaimo kultūros ir gamtos paveldą, kraštovaizdį“ veiklos „Tradicinių amatų centrų plėtra“ įgyvendinimo taisykles remiama veikla tradicinių amatų centrų, kurie patenka į Tradicinių amatų centrų sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. 3D-206 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ veiklos „Tradicinių amatų centrų kūrimas ir (arba) plėtra“ įgyvendinimo planavimo būdu tradicinių amatų centrų sąrašo tvirtinimo“ (toliau – Sąrašas), plėtra.  Paramai gauti yra numatyti reikalavimai: tradicinių amatų centro veikloje turi dalyvauti tradiciniai amatininkai, sertifikavę tautinio paveldo produktus; tradicinis amatų centras turi teikti viešąsias paslaugas (vykdo mokymus, edukacinius užsiėmimus, rengti paskaitas, demonstruoti tradicinius amatus ir kt.); projektas turi atitikti savivaldybės plėtros strateginį planą. Todėl norėdami kreiptis paramos turėtumėte patekti į Sąrašą bei atitikti kitus taisyklėse numatytus reikalavimus.

 

 

Informuojame, kad paraiškos vertinamos vadovaujantis Tarptautinio bendradarbiavimo projektų, teikiamų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „LEADER programa“ veiklos sritį „VVG bendradarbiavimo projektų rengimas ir įgyvendinimas“, įgyvendinimo nuo 2020 metų taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2020 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 3D-138 (toliau – Taisyklės).

Paraiškų rinkimo laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 15 d. iki 2021 m. kovo 15 d. renkamos tiek tarptautinių projektų inicijavimo (tarptautinio bendradarbiavimo projektui parengti) (toliau –Techninė parama), tiek ir vietos veiklos grupių (toliau – VVG) bendradarbiavimo projekto paraiškos.

 

Taisyklės neįpareigoja teikti paraiškos dėl Techninės paramos, galima iš karto teikti paraišką dėl VVG bendradarbiavimo projekto įgyvendinimo. Taip pat galite teikti paraiškas pagal abi sritis.

 

Tačiau norėtume atkreipti dėmesį, kad Taisyklių 20.6 papunktyje numatyta tinkamumo sąlyga –„pareiškėjas vienu metu gali įgyvendinti vieną teritorinio bendradarbiavimo ir vieną tarptautinio bendradarbiavimo projektą, taip pat techninės paramos projektą, kuriuo planuojama parengti kitą tarptautinio bendradarbiavimo projektą“.

 

Taigi, jeigu pateiksite projektą dėl Techninės paramos, tai teikiamas VVG bendradarbiavimo projektas neturi būti susijęs su Techninės paramos projektu, t. y. Techninės paramos projekto lėšos neturi būti skirtos tuo pačiu metu pateiktam VVG bendradarbiavimo projektui inicijuoti.  

 

Taip pat norėtume atkreipti dėmesį, kad jeigu pateiksite Techninės paramos projektą, tai turėsite įrodyti, jog ketinate įgyvendinti konkretų projektą, o inicijuojamas projektas atitinka pareiškėjo vietos plėtros strategiją (Taisyklių 21.1).

 

Tinkami finansuoti paprasto remonto darbai, numatyti STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ (toliau – STR) 12.1–12.11 papunkčiuose. Atkreipiame dėmesį, jog STR 12.12 papunktyje numatyta, kad kiti statybos darbai (taip pat ir apdailos darbai) atliekami nekeičiant, nešalinant, neįrengiant, nestiprinant ir nesilpninant laikančiųjų konstrukcijų.

 

Taigi, atliekant paprastąjį remontą, apdailos darbai nėra tinkami finansuoti.

 

Norėtume informuoti, kad savanoriško darbo valandos įkainis yra apskaičiuojamas pagal Statistikos departamento informaciją.

 

Taip pat pažymime, kad informacija, kaip apskaičiuojami tam tikros rūšies įkainiai (įskaitant savanorišką darbą), yra skelbiama Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos interneto svetainėje https://www.nma.lt/index.php/parama/lietuvos-kaimo-pletros-20142020-m-programa/priemoniu-sarasas/parama-vietos-projektams-igyvendinti-pagal-vps-2016-m/9953?tab=1.

 

Paspaudę šią nuorodą, rasite „Excel“ formatu pateiktą įkainių lentelę „Tinkamų finansuoti išlaidų įkainių pavadinimų sąrašas“, kurioje nuoroda, kaip apskaičiuojamas vienos valandos savanoriško darbo įkainis https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?hash=4309d917-51b9-4b7a-b0a8-acd053012f3a#/

 

Pagal Statistikos departamento informaciją, 2017 m. III ketv. darbo užmokestis (valandinis bruto, Eur) buvo 5,13 Eur.

 

Tačiau norėtume atkreipti dėmesį, kad teikdami vietos projekto paraišką turite vadovautis naujausiais skelbiamais statistiniais duomenimis.

 

Vadovaujantis Vietos plėtros strategijų, įgyvendinamų bendruomenių inicijuotos vietos plėtros būdu, administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 3D-8 (toliau – Taisyklės), 14 lentelės 1.2.6 papunkčiu, tinkamomis finansuoti laikomos draudimo įmokų išlaidos (draudimo įmokos turi būti susijusios su paramos vietos plėtros strategijai (toliau – VPS) administruoti lėšomis įgyto ilgalaikio turto draudimo paslaugomis VPS įgyvendinimo laikotarpiu).

 

Taigi Taisyklėse numatyta, kad paramos lėšomis tinkamas kompensuoti tik įsigyjamo ilgalaikio turto draudimas.

1. Pirkimą atlikus vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymu, atitinkami dokumentai teikiami atsižvelgiant į numatomą pirkimo vertę, t. y.:

2. Pirkimą atlikus vadovaujantis LR žemės ūkio ministro patvirtinta tvarka, teikiami šie dokumentai:

Viešųjų pirkimų įstatymo (2017 m. gegužės 2 d. Nr. XIII-327) 2 straipsnio 25 punkte nustatytas perkančiosios organizacijos apibrėžimas:

„25. Perkančioji organizacija:

1) valstybės ar savivaldybės institucija;

2) viešasis ar privatusis juridinis asmuo, jeigu visa ar tam tikra jo veiklos dalis yra skirta specialiai nekomercinio ir nepramoninio pobūdžio viešiesiems interesams (kai subjektas vykdo veiklą įprastinėmis rinkos sąlygomis, siekia pelno ir pats prisiima savo veiklos nuostolius, laikoma, kad viešieji interesai, kuriems tenkinti jis įsteigtas arba kuriuos tenkinti jam nustatytas tikslas, yra pramoninio arba komercinio pobūdžio) tenkinti ir jei jis atitinka bent vieną iš šių sąlygų:

a) jo veikla yra daugiau kaip 50 procentų finansuojama iš valstybės ar savivaldybių biudžetų arba kitų valstybės ar savivaldybių fondų lėšų, arba kitų šioje dalyje nustatytų viešųjų ar privačiųjų juridinių asmenų lėšų;

b) yra kontroliuojamas (valdomas) valstybės ar savivaldybių institucijų arba kitų šioje dalyje nustatytų viešųjų ar privačiųjų juridinių asmenų;

c) turi administraciją, valdymo ar priežiūros organą, kurio daugiau kaip pusė narių yra skiriami valstybės ar savivaldybių institucijų arba kitų šioje dalyje nurodytų viešųjų ar privačiųjų juridinių asmenų;

3) šios dalies 1 ir (arba) 2 punktuose nurodytų viešųjų ar privačiųjų juridinių asmenų asociacija.“

 

Tam, kad vietos veiklos grupė, bendruomenė ar kitas juridinis asmuo turėtų perkančiosios organizacijos statusą pagal šio įstatymo 25 punkto 2 dalį, ji turi atitikti ne mažiau kaip du kriterijus: būti viešasis ar privatus juridinis asmuo, kurio visa ar dalis vykdomos veiklos skirta specialiai nekomercinio ir nepramoninio pobūdžio viešiesiems interesams tenkinti;  taip pat atitikti bent vieną iš įstatymo 2 straipsnio 25 punkto 2 dalies a – c punktuose nurodytų sąlygų (pavyzdžiui, juridinio asmens veikla yra daugiau kaip 50 procentų finansuojama iš valstybės biudžeto).

Jei vietos veiklos grupė ar bendruomenė neatitinka įstatyme numatytų sąlygų, ji traktuojama kaip neperkančioji organizacija ir, siekdama KPP paramos, gali vykdyti pirkimus pagal Projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones, prekių, paslaugų ar darbų pirkimo taisykles. Pažymėtina, kad tuo atveju, jei vietos veiklos grupė ar bendruomenė vykdo pirkimus ne pagal Viešųjų pirkimų įstatymą, ji Nacionalinei mokėjimo agentūrai turi pateikti paaiškinimą, kodėl save laiko neperkančiąja organizacija.