D.U.K.

Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ taisyklėse yra nurodyta, veiklą „Ražienų laukai per žiemą“ vykdyti ne didesniame kaip 30 proc. ražienų laukams tinkamų augalų rūšių plote. Didžiausias neapartas ražienų plotas, už kurį skiriama parama dalyvaujant veikloje, – ne didesnis kaip 30 ha. Pareiškėjams, kurie tiesioginėms išmokoms gauti deklaruoja iki 10 ha žemės ūkio naudmenų, ražienų plotas, už kurį skiriama parama dalyvaujant veikloje, plotas neribojamas.

Minėtas taisykles galite rasti pasinaudoję nuoroda: http://www.infolex.lt/ta/330069

 

Vykdydami Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklą „Tarpinių pasėlių auginimas ariamojoje žemėje“, pareiškėjai ir (arba) paramos gavėjai įsipareigoja neįskaičiuoti tarpinių pasėlių plotų, kuriuose įgyvendinama veikla „Tarpinių pasėlių auginimas ariamojoje žemėje“, vertinant pareiškėjo tinkamumą gauti paramą už žalinimo reikalavimų, nurodytų Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių V skyriuje, įgyvendinimą. Už tą patį lauką, už kurį mokama parama pagal veiklą „Tarpinių pasėlių auginimas ariamojoje žemėje“, negali būti mokama žalinimo išmoka;“.

 

Sąlyginių gyvulių vienetų skaičiavimo principai yra vienodi visoms programoms. Formuojami valdos duomenys ir, jei tai konkrečios datos momentiniai duomenys, tikrinama valda ir joje registruoti asmenys (valdytojai, partneriai) bei pasirinktą datą esamų valdoje asmenų registruoti ūkiniai gyvūnai. SG metinis vidurkis skaičiuojamas atrenkant valdos kiekvieno mėnesio paskutinės dienos  atitinkamus duomenis ir Ūkinių gyvūnų registre. Minimais atvejais ŽŪIKVC neskaičiuoja apibendrintų kelių valdų duomenų (valdų perdavimo), kiekvienos valdos SG apskaičiuojamas atskirai. Perregistruojant ūkinius gyvūnus,  skaičiuojami to ūkinių gyvūnų laikytojo, kuris pasirinktą datą turėjo registruotų ūkinių gyvūnų, ūkiniai gyvuliai.

Vadovaujantis Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 (toliau – Taisyklės), išmoką jaunajam ūkininkui gali gauti pareiškėjas, fizinis asmuo, kuris teikdamas paraišką, kuria pirmą kartą siekia gauti išmoką jaunajam ūkininkui, yra ne vyresnis kaip 40 metų (tais metais jam nesueis 41 metai) ir valdą, kaip valdos valdytojas, kuria pirmą kartą arba jau yra įkūręs ne anksčiau kaip prieš 5 metus iki teikiamos paraiškos, kuria pirmą kartą siekia gauti išmoką jaunajam ūkininkui, pateikimo dienos.

 

Pažymime, jog pareiškėjai, kurie valdą kaip valdos valdytojai pirmą kartą įkūrė jau esamos valdos pagrindu, laikomi atitinkančiais Taisyklių 15.1.2 papunkčio reikalavimus, jeigu valdos įkūrimas (po valdos perėmimo) įvyko ne anksčiau kaip prieš penkerius metus iki pirmą kartą pateiktos paraiškos gauti tiesiogines išmokas.

 

Norėtume informuoti, jog, vadovaujantis Taisyklių 108 punktu, valdos perdavimo atveju išmoka jaunajam ūkininkui skiriama, kai:

 

- valdą perduoda perleidėjas, kuris pretenduoja gauti išmoką jaunajam ūkininkui, o perima perėmėjas, kuris taip pat pretenduoja gauti išmoką jaunajam ūkininkui, išmoka jaunajam ūkininkui gali būti skiriama už visą abiejose paraiškose nurodytą tinkamą paramai plotą, nepažeidžiant Taisyklių 23 punkte numatytos tvarkos;

- valdą perduoda perleidėjas, kuris nepretenduoja gauti išmokos jaunajam ūkininkui, o perima perėmėjas, kuris pretenduoja gauti išmoką jaunajam ūkininkui, išmoka jaunajam ūkininkui gali būti skiriama tik už perėmėjo paraiškoje nurodytą tinkamą paramai plotą;

- valdą perduoda perleidėjas, kuris pretenduoja gauti išmoką jaunajam ūkininkui, o perima perėmėjas, kuris nepretenduoja gauti išmokos jaunajam ūkininkui, teisės į išmoką jaunajam ūkininkui neperimamos.

 

Taigi tuo atveju, jeigu valdą perduoda perleidėjas, kuris nepretenduoja gauti išmokos jaunajam ūkininkui, o perima perėmėjas, kuris pretenduoja gauti išmoką jaunajam ūkininkui, išmoka jaunajam ūkininkui perėmimo metais negali būti skiriama.

 

Pareiškėjai, deklaravę žemės ūkio naudmenas, turi vadovautis Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 (toliau – Taisyklės).

 

Pagal Taisyklių nuostatas, pareiškėjas privalo laikytis kompleksinės paramos reikalavimų, kurie apima valdymo reikalavimus ir trąšų bei augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimus, nurodytus Žemės ūkio veiklos valdymo reikalavimų ir trąšų bei augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimų apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. 3D-23 (toliau – Valdymo reikalavimų aprašas), ir geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (toliau – GAAB) reikalavimų, nurodytų Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų, taikomų nuo 2015 metų, apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 3D-932. Už šių reikalavimų pažeidimus sankcijos skaičiuojamos pagal Sankcijų už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimą taikymo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. 3D-306.

 

Pagal Valdymo reikalavimų aprašo 7 punktą, žemės ūkio veiklos subjektai, vienoje vietoje laikantys nuo 5 iki 100 SG, mėšlą ir (ar) srutas turi kaupti tvartuose, mėšlidėse, srutų kauptuvuose ar tirštojo mėšlo rietuvėse prie tvarto, o laikantys daugiau nei 100 SG, mėšlą ir (ar) srutas turi kaupti tvartuose, mėšlidėse ar srutų kauptuvuose.

 

Mėšlidžių ir srutų kauptuvų talpa turi būti tokia, kaip nurodyta Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų apraše, patvirtintame aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro 2005 m. liepos 14 įsakymu Nr. D1-367/3D-342 (toliau – Reikalavimų aprašas).

 

Taip pat tirštasis mėšlas gali būti laikomas rietuvėse lauke pagal Reikalavimų aprašo 16 punkte nustatytus reikalavimus:

 

- rietuvės lauke įrengiamos tuose laukuose, kurie bus tręšiami, o tirštojo mėšlo kiekis rietuvėje negali viršyti tam laukui tręšti leidžiamo panaudoti mėšlo kiekio;

- rietuvės lauke vieta parenkama siekiant užtikrinti didžiausius atstumus iki gyvenamosios ir visuomeninės paskirties objektų; rietuvė lauke įrengiama lauko vietoje, kuri niekada nebūna apsemiama vandens;

- rietuvė lauke privalo būti apjuosta ne žemesniu kaip 20 cm aukščio žemės pylimu. Pylimas turi būti įrengtas taip, kad visą mėšlo saugojimo laikotarpį srutos neištekėtų už jo ribų;

- ruošiant vietą tirštojo mėšlo rietuvei lauke, pirmiausia ant lauko dirvos paviršiaus suformuojamas durpių arba smulkintų šiaudų pasluoksnis, skirtas srutoms ar skysčiams nuo mėšlo sugerti;

- rietuvėse mėšlas laikomas ne ilgiau kaip 6 mėnesius.

 

Mėšlidės, srutų kauptuvai, tirštojo mėšlo rietuvės prie tvarto turi būti tokios talpos, kad juose tilptų ne mažiau kaip per 6 mėnesius susidarantis mėšlas ir (ar) srutos.

 

Pažymime, kad tirštojo mėšlo rietuvė lauke yra tik laikina tirštojo mėšlo laikymo prieš tręšimą vieta, o ne nuolatinė jo kaupimo vieta, todėl Reikalavimų aprašo nuostata dėl rietuvių lauke nesuteikia žemės ūkio veiklos subjektui pagrindo neturėti tirštojo mėšlo nuolatinės kaupimo vietos.

 

Norėtume informuoti, kad, jei pareiškėjas teikia produkcijos pardavimo dokumentus, siekdamas įrodyti žemės dirbimą,  ir deklaruoja mažiau kaip 30 ha tiesioginėms išmokoms tinkamų plotų, tai produkcijos pardavimo faktui pagrįsti užtenka PVM sąskaitos faktūros (jei ūkininkas yra PVM mokėtojas), jei pardavimas vyksta tarp asmenų ne PVM mokėtojų – laisvos formos apskaitos dokumento. 

 

Pareiškėjai, deklaruojantys 30 ha ir didesnius tiesioginėms išmokoms tinkamus plotus, produkcijos pardavimo (išskyrus atvejus, kai savo užauginta produkcija yra parduota turgavietėse), faktui pagrįsti taip pat privalo pateikti apmokėjimo, įvykdyto per komercinius bankus, kredito unijas ar kitus mokėjimo paslaugų teikėjus, patvirtinimo dokumentus – mokėjimo nurodymus su mokėjimo paslaugų teikėjų žyma (jei mokėjimas atliktas elektroninės bankininkystės būdu, mokėjimo nurodymas turi turėti „Įvykdymo datos“ žymą).