D.U.K.

Vadovaujantis Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897, 46.2 papunkčiu, ekologiniu atžvilgiu svarbios vietovės plotuose, kuriuose yra deklaruoti azotą kaupiantys augalai, nurodyti klasifikatoriaus II, III grupėse ir deklaruotini kodu BMI, draudžiama naudoti augalų apsaugos produktus visą augalų vegetacijos laikotarpį, t. y. nuo sėjos iki derliaus nuėmimo.

Kaip nustatyta Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklėse, pareiškėjams, Ūkinių gyvūnų registre įregistravusiems bičių šeimas, pievas privalu nušienauti bent 1 kartą per metus ne vėliau kaip iki einamųjų metų rugpjūčio 31 d. (įskaitytinai).

 

Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ taisyklėse yra nurodyta, veiklą „Ražienų laukai per žiemą“ vykdyti ne didesniame kaip 30 proc. ražienų laukams tinkamų augalų rūšių plote. Didžiausias neapartas ražienų plotas, už kurį skiriama parama dalyvaujant veikloje, – ne didesnis kaip 30 ha. Pareiškėjams, kurie tiesioginėms išmokoms gauti deklaruoja iki 10 ha žemės ūkio naudmenų, ražienų plotas, už kurį skiriama parama dalyvaujant veikloje, plotas neribojamas.

Minėtas taisykles galite rasti pasinaudoję nuoroda: http://www.infolex.lt/ta/330069

 

Vykdydami Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklą „Tarpinių pasėlių auginimas ariamojoje žemėje“, pareiškėjai ir (arba) paramos gavėjai įsipareigoja neįskaičiuoti tarpinių pasėlių plotų, kuriuose įgyvendinama veikla „Tarpinių pasėlių auginimas ariamojoje žemėje“, vertinant pareiškėjo tinkamumą gauti paramą už žalinimo reikalavimų, nurodytų Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių V skyriuje, įgyvendinimą. Už tą patį lauką, už kurį mokama parama pagal veiklą „Tarpinių pasėlių auginimas ariamojoje žemėje“, negali būti mokama žalinimo išmoka;“.

 

Sąlyginių gyvulių vienetų skaičiavimo principai yra vienodi visoms programoms. Formuojami valdos duomenys ir, jei tai konkrečios datos momentiniai duomenys, tikrinama valda ir joje registruoti asmenys (valdytojai, partneriai) bei pasirinktą datą esamų valdoje asmenų registruoti ūkiniai gyvūnai. SG metinis vidurkis skaičiuojamas atrenkant valdos kiekvieno mėnesio paskutinės dienos  atitinkamus duomenis ir Ūkinių gyvūnų registre. Minimais atvejais ŽŪIKVC neskaičiuoja apibendrintų kelių valdų duomenų (valdų perdavimo), kiekvienos valdos SG apskaičiuojamas atskirai. Perregistruojant ūkinius gyvūnus,  skaičiuojami to ūkinių gyvūnų laikytojo, kuris pasirinktą datą turėjo registruotų ūkinių gyvūnų, ūkiniai gyvuliai.

Vadovaujantis Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 (toliau – Taisyklės), išmoką jaunajam ūkininkui gali gauti pareiškėjas, fizinis asmuo, kuris teikdamas paraišką, kuria pirmą kartą siekia gauti išmoką jaunajam ūkininkui, yra ne vyresnis kaip 40 metų (tais metais jam nesueis 41 metai) ir valdą, kaip valdos valdytojas, kuria pirmą kartą arba jau yra įkūręs ne anksčiau kaip prieš 5 metus iki teikiamos paraiškos, kuria pirmą kartą siekia gauti išmoką jaunajam ūkininkui, pateikimo dienos.

 

Pažymime, jog pareiškėjai, kurie valdą kaip valdos valdytojai pirmą kartą įkūrė jau esamos valdos pagrindu, laikomi atitinkančiais Taisyklių 15.1.2 papunkčio reikalavimus, jeigu valdos įkūrimas (po valdos perėmimo) įvyko ne anksčiau kaip prieš penkerius metus iki pirmą kartą pateiktos paraiškos gauti tiesiogines išmokas.

 

Norėtume informuoti, jog, vadovaujantis Taisyklių 108 punktu, valdos perdavimo atveju išmoka jaunajam ūkininkui skiriama, kai:

 

- valdą perduoda perleidėjas, kuris pretenduoja gauti išmoką jaunajam ūkininkui, o perima perėmėjas, kuris taip pat pretenduoja gauti išmoką jaunajam ūkininkui, išmoka jaunajam ūkininkui gali būti skiriama už visą abiejose paraiškose nurodytą tinkamą paramai plotą, nepažeidžiant Taisyklių 23 punkte numatytos tvarkos;

- valdą perduoda perleidėjas, kuris nepretenduoja gauti išmokos jaunajam ūkininkui, o perima perėmėjas, kuris pretenduoja gauti išmoką jaunajam ūkininkui, išmoka jaunajam ūkininkui gali būti skiriama tik už perėmėjo paraiškoje nurodytą tinkamą paramai plotą;

- valdą perduoda perleidėjas, kuris pretenduoja gauti išmoką jaunajam ūkininkui, o perima perėmėjas, kuris nepretenduoja gauti išmokos jaunajam ūkininkui, teisės į išmoką jaunajam ūkininkui neperimamos.

 

Taigi tuo atveju, jeigu valdą perduoda perleidėjas, kuris nepretenduoja gauti išmokos jaunajam ūkininkui, o perima perėmėjas, kuris pretenduoja gauti išmoką jaunajam ūkininkui, išmoka jaunajam ūkininkui perėmimo metais negali būti skiriama.