Dažniausiai užduodami klausimai | Nacionalinė mokėjimo agentūra

Pasėlių, gyvūnų ir augalų draudimo įmokos (gyvūnų draudimo įmokų kompensavimas)

Kur ir kaip pateikiama Paramos paraiška pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Rizikos valdymas“ veiklos srities „Pasėlių, gyvūnų ir augalų draudimo įmokos“, susijusios su ūkinių gyvūnų draudimo įmokų kompensavimu, įgyvendinimo taisykles?

Kokie veiksmai turi būti atliekami draudimo sutarčiai sudaryti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Rizikos valdymas“ veiklos srities „Pasėlių, gyvūnų ir augalų draudimo įmokos“, susijusios su ūkinių gyvūnų draudimo įmokų kompensavimu, įgyvendinimo taisykles, kai perkamų ūkinių gyvūnų draudimo paslaugų vertė mažesnė nei 58 000 Eur?

Kurios draudimo įmonės teikia draudimo paslaugą pagal šią priemonę?

Kokie turi būti pareiškėjo veiksmai, norint gauti draudimo įmokų kompensavimą?

Ar yra tinkama paraiška gauti paramą, jeigu savivaldybei buvo pateikta jau po įvykusio draudžiamojo įvykio?

Kada teikiama paramos paraiška savivaldybei?

1 2

Pasėlių, gyvūnų ir augalų draudimo įmokos (pasėlių ir augalų draudimo įmokų kompensavimas)

Jeigu paramos paraišką teikia juridinis asmuo, ar reikia kartu pateikti paso ar asmens tapatybės kortelės kopiją?

Ar teikiant mokėjimo dokumentus turi būti sumokėtos visos draudimo sutartyje nurodytos draudimo įmokos?

Kada turi būti atliktas draudimo paslaugos pirkimas?

Kur galėčiau rasti informaciją apie šią priemonę?

Nuo kokių draudimo rizikų galima draustis?

Kada teikiama paramos paraiška savivaldybei?

Su „Natura 2000“ ir Vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos

Kokie šienavimo terminai numatyti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Su „Natura 2000“ ir „Vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos“ veiklą „Parama „Natura 2000“ žemės ūkio paskirties žemėje“?

Ar teikiama parama pagal veiklos sritį „Parama „Natura 2000“ žemės ūkio paskirties žemėje“ už nuomojamoje žemėje deklaruojamus plotus?

Ar pareiškėjas, kurio sklypas patenka į „Natura 2000“ teritoriją, turi laikytis Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Su „Natura 2000“ ir Vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos“ taisyklių reikalavimų, jei jis prašo tiesioginių išmokų, tačiau neprašo paramos pagal paminėtą priemonę?

Ar pagal veiklos sritį „Parama „Natura 2000“ miškuose“ gali deklaruoti mišką ir pretenduoti gauti paramą ne miško savininkas, o jo šeimos narys ar kitas asmuo? Ar reikia sudaryti nuomos arba panaudos sutartį?

Jei, deklaruojant miškų plotus NATURA 2000 teritorijoje, dalis ploto pateko už jos ribų, kokius reikėtų pateikti dokumentus?

Kokio dydžio kompensacinės išmokos bus mokamos pagal priemonę „Su „Natura 2000“ ir Vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos“?

Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Su „Natura 2000“ ir Vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos“ įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 3D-246, nustatyta, jog parama pagal veiklos sritį „Parama „Natura 2000“ žemės ūkio paskirties žemėje“ skiriama kasmet už vieną žemės ūkio paskirties žemės hektarą:

- 54 Eur už vieną ha ariamosios žemės;

- 70 Eur už vieną ha natūralių ir pusiau natūralių pievų.

Parama už ariamąją žemę neskiriama, jei pareiškėjas žemės ūkio naudmenas, kurios kompetentingos institucijos (Aplinkos ministerijos) nustatytos kaip EB svarbos natūralių ir saugomų rūšių buveinių plotai, deklaruoja pagal vieną iš I–II ar V grupės Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 3D-171, 2 priede nurodytų klasifikatoriaus kodų.

Parama pagal veiklos sritį „Parama „Natura 2000“ miškuose“ skiriama kasmet už vieną miško hektarą:

- 272 Eur už vieną ha (pirminis ne ilgesnis kaip 5 metų laikotarpis) – kai uždrausta vykdyti pagrindinius miško kirtimus (įskaitant, kai draudžiami pagrindiniai kirtimai EB svarbos paukščių veisimosi vietose) arba leidžiami nedidelio intensyvumo atrankiniai kirtimai (leidžiant iškirsti ne daugiau kaip 10 proc. medyno tūrio per 10 metų);

- 200 Eur už vieną ha (pasibaigus pirminiam 5 metų laikotarpiui) – kai uždrausta vykdyti pagrindinius miško kirtimus (įskaitant, kai draudžiami pagrindiniai kirtimai EB svarbos paukščių veisimosi vietose) arba leidžiami nedidelio intensyvumo atrankiniai kirtimai (leidžiant iškirsti ne daugiau kaip 10 proc. medyno tūrio per 10 metų);

- 155 Eur už vieną ha – kompleksinio apribojimo atveju, kai draudžiami ugdomieji miško kirtimai, brandžių medžių iškirtimas, draudžiami ar apriboti sanitariniai kirtimai, paliekant tam tikrą džiūstančių medžių ar sausuolių skaičių 1 ha;

- 156 Eur už vieną ha – kai plynųjų pagrindinių miško kirtimų biržėse paliekamas papildomas skaičius neiškirstų žalių medžių;

- 62 Eur už vieną ha – kai vykdant sanitarinius kirtimus draudžiama iškirsti visus džiūstančius ar išdžiūvusius medžius.

Paskutinio atnaujinimo data: 2016 m. kovo 29 d. 23:03

Tradicinių amatų centrų plėtra

Ar tradicinių amatų centro veikloje turi dalyvauti tradiciniai amatininkai, sertifikavę tautinio paveldo produktus?

Įsigijome etnografiniame kaime namą. Ar yra kokia EU parama skirta etnografinių kaimų išsaugojimui ir rėmimui?

Vietos plėtros strategijų administravimas

Pastate, kurio kategorija ypatingas statinys (kultūros paveldo objektas), bus atliekami paprastojo remonto tvarkybos darbai. Ar paramos lėšomis būtų finansuojami apdailos darbai?

Kokį taikyti savanoriško darbo valandos įkainį kaimo bendruomenei teikiant paraišką vietos veiklos grupei? Savanoriškai bus atliekami aplinkos sutvarkymo darbai.

Jei vietos plėtros strategijų vykdytoja draudžia savo biuro patalpas, ar biuro patalpų draudimo išlaidos yra tinkamos finansuoti iš strategijai administruoti skirtų lėšų? Patalpos priklauso savivaldybei, vietos veiklos grupė jas valdo pagal panaudos sutartį.

Kokius dokumentus vietos projektų vykdytojams rekomenduotina pateikti VVG išankstiniam pirkimų dokumentų vertinimui?

Kokiais atvejais vietos veiklos grupė ar bendruomenė laikomos perkančiosiomis organizacijomis?

Viešųjų pirkimų įstatymo (2017 m. gegužės 2 d. Nr. XIII-327) 2 straipsnio 25 punkte nustatytas perkančiosios organizacijos apibrėžimas:

„25. Perkančioji organizacija:

1) valstybės ar savivaldybės institucija;

2) viešasis ar privatusis juridinis asmuo, jeigu visa ar tam tikra jo veiklos dalis yra skirta specialiai nekomercinio ir nepramoninio pobūdžio viešiesiems interesams (kai subjektas vykdo veiklą įprastinėmis rinkos sąlygomis, siekia pelno ir pats prisiima savo veiklos nuostolius, laikoma, kad viešieji interesai, kuriems tenkinti jis įsteigtas arba kuriuos tenkinti jam nustatytas tikslas, yra pramoninio arba komercinio pobūdžio) tenkinti ir jei jis atitinka bent vieną iš šių sąlygų:

a) jo veikla yra daugiau kaip 50 procentų finansuojama iš valstybės ar savivaldybių biudžetų arba kitų valstybės ar savivaldybių fondų lėšų, arba kitų šioje dalyje nustatytų viešųjų ar privačiųjų juridinių asmenų lėšų;

b) yra kontroliuojamas (valdomas) valstybės ar savivaldybių institucijų arba kitų šioje dalyje nustatytų viešųjų ar privačiųjų juridinių asmenų;

c) turi administraciją, valdymo ar priežiūros organą, kurio daugiau kaip pusė narių yra skiriami valstybės ar savivaldybių institucijų arba kitų šioje dalyje nurodytų viešųjų ar privačiųjų juridinių asmenų;

3) šios dalies 1 ir (arba) 2 punktuose nurodytų viešųjų ar privačiųjų juridinių asmenų asociacija.“

Tam, kad vietos veiklos grupė, bendruomenė ar kitas juridinis asmuo turėtų perkančiosios organizacijos statusą pagal šio įstatymo 25 punkto 2 dalį, ji turi atitikti ne mažiau kaip du kriterijus: būti viešasis ar privatus juridinis asmuo, kurio visa ar dalis vykdomos veiklos skirta specialiai nekomercinio ir nepramoninio pobūdžio viešiesiems interesams tenkinti; taip pat atitikti bent vieną iš įstatymo 2 straipsnio 25 punkto 2 dalies a – c punktuose nurodytų sąlygų (pavyzdžiui, juridinio asmens veikla yra daugiau kaip 50 procentų finansuojama iš valstybės biudžeto).

Jei vietos veiklos grupė ar bendruomenė neatitinka įstatyme numatytų sąlygų, ji traktuojama kaip neperkančioji organizacija ir, siekdama KPP paramos, gali vykdyti pirkimus pagal Projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones, prekių, paslaugų ar darbų pirkimo taisykles. Pažymėtina, kad tuo atveju, jei vietos veiklos grupė ar bendruomenė vykdo pirkimus ne pagal Viešųjų pirkimų įstatymą, ji Nacionalinei mokėjimo agentūrai turi pateikti paaiškinimą, kodėl save laiko neperkančiąja organizacija.

Paskutinio atnaujinimo data: 2017 m. liepos 28 d. 10:22

Ar komerciniame pasiūlyme gali būti nurodomos nuolaidos?

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

Žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemos

Ar pagal priemonę „Žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemos“ 2019 m. galima teikti paraiškas gauti paramą pagal Nacionalinę žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemą (NKP)?

Ar aš teisingai suprantu, kad Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemos“ įgyvendinimo taisyklių“ 23.2.3 papunktyje visą nurodytą 1 400 eurų sumą galiu panaudoti stiklainiams ir dangteliams įsigyti, o etiketėms ir kitai reklamai galiu panaudoti 23.2.4 papunktyje nurodytas lėšas?

Paramos gavėju pagal priemonę „Žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemos“ buvau patvirtintas 2017 m. lapkričio mėnesį. Ar pirmąsias išlaidas privaloma padaryti iki 2017 metų pabaigos (įsigyti tarą, pagaminti etiketes ir pan.)?

Ar galiu susigrąžinti sertifikavimo mokestį ir tyrimams išleistus pinigus, jei pateikčiau paraišką dėl dalyvavimo nacionalinėje žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemoje?

Jeigu pareiškėjas yra Vilniaus bitininkų susivienijimo narys, ar šis juridinis asmuo atitinka taisyklių 35.2 papunkčio reikalavimą būti asociacijos nariu, kad būtų suteikta 30 pirmumo balų?

Kieno vardu (valdos partnerio ar valdytojo) pildoma paraiška pagal šią priemonę, jei ekologinio ūkininkavimo kursų pažymėjimą turi valdos partneris, o ne valdos valdytojas?

1 2

D.U.K.

Raskite atsakymus į dažnai užduodamus klausimus

Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programa