Dažniausiai užduodami klausimai | Nacionalinė mokėjimo agentūra

Parama žemės ūkio vandentvarkai

Ar paraiška būtų atmesta, jeigu pareiškėjo partnerio – savivaldybės tarybos – sprendimas, kuriuo pritariama planuojamam projektui, būtų priimtas vėliau, nei paraiškos pateikimo diena?

Planuojama rekonstruoti dvi užtvankas skirtingose, bet bendrą ribą turinčiose kadastro vietovėse. Užtvankos pastatytos ant skirtingų upelių, kurie įteka į Neries upę. Ar būtų laikoma, kad tarp šių užtvankų yra funkcinis ryšys?

Su paraiška gauti paramą privaloma pateikti tyrinėjimo medžiagą. Kas konkrečiai turėtų būti nurodyta tyrinėjimo medžiagoje?

Prašome paaiškinti, kas yra „funkciniais ryšiais susijusios melioracijos sistemos“?

Planuojame teikti paraišką dėl melioracijos sistemos rekonstravimo darbų finansavimo. Kada reikia atlikti planuojamą ūkinės veiklos atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo? Ar atrankos išvadą privaloma pateikti kartu su paraiška?

Ar tas pats fizinis asmuo (asociacijos narys), kuris teikia dvi paraiškas (iki 2016-04-29) ir dalyvauja skirtinguose projektuose (su skirtingais žemės sklypais ir juose esančiais melioracijos statiniais) su skirtingais pareiškėjais, pagal įgyvendinimo taisyklių 43.5 papunktį (projektai, kuriuose asociacijų ir fizinių ir (ar) juridinių asmenų grupės nariai pirmą kartą dalyvauja asociacijos ar fizinių ir (ar) juridinių asmenų grupės, prašančios paramos pagal Priemonę (2007–2013 m. ir 2014–2020 m.), veikloje – suteikiama 20 balų.) būtų traktuojamas kaip ne pirmą kartą dalyvaujantis narys asociacijos, prašančios paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklą „Parama žemės ūkio vandentvarkai“?

Atsakant į Jūsų klausimą dėl pateiktų paraiškų (iki 2016-04-29 ) pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklą „Parama žemės ūkio vandentvarkai“ (toliau – Priemonė) vertinimo balų skaičiavimo metodikos, svarbu žinoti situaciją, t. y. ar buvo nors viena iš dviejų skirtingų asociacijų paraiškų, pateiktų pagal Priemonę to paties paraiškų kvietimo (paklausime nurodytas paraiškų kvietimas nuo 2016-03-01 iki 2016-04-29) metu, Nacionalinėje mokėjimo agentūroje prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Agentūra) teigiamai įvertinta bei projektui Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu / kanclerio potvarkiu skirta parama ir ar su Agentūra asociacija jau pasirašė paramos sutartį, t. y. tapo paramos gavėja.

Tokiu atveju, vadovaujantis Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama žemės ūkio vandentvarkai“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. 3D-578 (toliau – Įgyvendinimo taisyklės), 43.5 papunkčiu, fizinis asmuo – minėtų asociacijų narys, dalyvaujantis abiejų asociacijų projektuose (su skirtingais žemės sklypais ir juose esančiais melioracijos statiniais bei nedalyvavęs pagal Priemonę 2007–2013 m. veikloje), būtų traktuojamas kaip ne pirmą kartą dalyvaujantis narys asociacijos, prašančios paramos pagal Priemonę (2007–2013 m. ir 2014–2020 m.), veikloje bei vertinamai paraiškai 20 prioritetinių atrankos balų nebūtų skiriama.

Priešingu atveju, abiejų asociacijų paraiškoms, pateiktoms pagal Priemonę to paties paraiškų kvietimo metu bei atitinkančioms Įgyvendinimo taisyklių 43.5 papunktyje nurodytus atrankos kriterijus, vertinant būtų skirta po 20 prioritetinių atrankos balų.

Paskutinio atnaujinimo data: 2017 m. balandžio 14 d. 09:02

1 2

Pasėlių, gyvūnų ir augalų draudimo įmokos (gyvūnų draudimo įmokų kompensavimas)

Kur ir kaip pateikiama Paramos paraiška pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Rizikos valdymas“ veiklos srities „Pasėlių, gyvūnų ir augalų draudimo įmokos“, susijusios su ūkinių gyvūnų draudimo įmokų kompensavimu, įgyvendinimo taisykles?

Kokie veiksmai turi būti atliekami draudimo sutarčiai sudaryti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Rizikos valdymas“ veiklos srities „Pasėlių, gyvūnų ir augalų draudimo įmokos“, susijusios su ūkinių gyvūnų draudimo įmokų kompensavimu, įgyvendinimo taisykles, kai perkamų ūkinių gyvūnų draudimo paslaugų vertė mažesnė nei 58 000 Eur?

Kurios draudimo įmonės teikia draudimo paslaugą pagal šią priemonę?

Kokie turi būti pareiškėjo veiksmai, norint gauti draudimo įmokų kompensavimą?

Ar yra tinkama paraiška gauti paramą, jeigu savivaldybei buvo pateikta jau po įvykusio draudžiamojo įvykio?

Kada teikiama paramos paraiška savivaldybei?

1 2

Pasėlių, gyvūnų ir augalų draudimo įmokos (pasėlių ir augalų draudimo įmokų kompensavimas)

Jeigu paramos paraišką teikia juridinis asmuo, ar reikia kartu pateikti paso ar asmens tapatybės kortelės kopiją?

Ar teikiant mokėjimo dokumentus turi būti sumokėtos visos draudimo sutartyje nurodytos draudimo įmokos?

Kada turi būti atliktas draudimo paslaugos pirkimas?

Kur galėčiau rasti informaciją apie šią priemonę?

Nuo kokių draudimo rizikų galima draustis?

Kada teikiama paramos paraiška savivaldybei?

Prevencinių priemonių taikymas prieš vilkų ūkiniams gyvūnams daromą žalą

Ar galėtų būti pripažintos tinkamomis finansuoti dyzelinio generatoriaus, gaminančio elektrą, arba saulės baterijos, palaikančios akumuliatoriaus elektros krovimą, įsigijimo išlaidos?

Pareiškėjas planuoja už paramos lėšas įsigyti juostinį elektrinį aptvarą. Kokį dokumentą, pagrindžiantį aptveriamą plotą, reikės pateikti pareiškėjui?

Su „Natura 2000“ ir Vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos

Kokie šienavimo terminai numatyti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Su „Natura 2000“ ir „Vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos“ veiklą „Parama „Natura 2000“ žemės ūkio paskirties žemėje“?

Ar teikiama parama pagal veiklos sritį „Parama „Natura 2000“ žemės ūkio paskirties žemėje“ už nuomojamoje žemėje deklaruojamus plotus?

Ar pareiškėjas, kurio sklypas patenka į „Natura 2000“ teritoriją, turi laikytis Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Su „Natura 2000“ ir Vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos“ taisyklių reikalavimų, jei jis prašo tiesioginių išmokų, tačiau neprašo paramos pagal paminėtą priemonę?

Ar pagal veiklos sritį „Parama „Natura 2000“ miškuose“ gali deklaruoti mišką ir pretenduoti gauti paramą ne miško savininkas, o jo šeimos narys ar kitas asmuo? Ar reikia sudaryti nuomos arba panaudos sutartį?

Jei, deklaruojant miškų plotus NATURA 2000 teritorijoje, dalis ploto pateko už jos ribų, kokius reikėtų pateikti dokumentus?

Kokio dydžio kompensacinės išmokos bus mokamos pagal priemonę „Su „Natura 2000“ ir Vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos“?

Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Su „Natura 2000“ ir Vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos“ įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 3D-246, nustatyta, jog parama pagal veiklos sritį „Parama „Natura 2000“ žemės ūkio paskirties žemėje“ skiriama kasmet už vieną žemės ūkio paskirties žemės hektarą:

- 54 Eur už vieną ha ariamosios žemės;

- 70 Eur už vieną ha natūralių ir pusiau natūralių pievų.

Parama už ariamąją žemę neskiriama, jei pareiškėjas žemės ūkio naudmenas, kurios kompetentingos institucijos (Aplinkos ministerijos) nustatytos kaip EB svarbos natūralių ir saugomų rūšių buveinių plotai, deklaruoja pagal vieną iš I–II ar V grupės Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 3D-171, 2 priede nurodytų klasifikatoriaus kodų.

Parama pagal veiklos sritį „Parama „Natura 2000“ miškuose“ skiriama kasmet už vieną miško hektarą:

- 272 Eur už vieną ha (pirminis ne ilgesnis kaip 5 metų laikotarpis) – kai uždrausta vykdyti pagrindinius miško kirtimus (įskaitant, kai draudžiami pagrindiniai kirtimai EB svarbos paukščių veisimosi vietose) arba leidžiami nedidelio intensyvumo atrankiniai kirtimai (leidžiant iškirsti ne daugiau kaip 10 proc. medyno tūrio per 10 metų);

- 200 Eur už vieną ha (pasibaigus pirminiam 5 metų laikotarpiui) – kai uždrausta vykdyti pagrindinius miško kirtimus (įskaitant, kai draudžiami pagrindiniai kirtimai EB svarbos paukščių veisimosi vietose) arba leidžiami nedidelio intensyvumo atrankiniai kirtimai (leidžiant iškirsti ne daugiau kaip 10 proc. medyno tūrio per 10 metų);

- 155 Eur už vieną ha – kompleksinio apribojimo atveju, kai draudžiami ugdomieji miško kirtimai, brandžių medžių iškirtimas, draudžiami ar apriboti sanitariniai kirtimai, paliekant tam tikrą džiūstančių medžių ar sausuolių skaičių 1 ha;

- 156 Eur už vieną ha – kai plynųjų pagrindinių miško kirtimų biržėse paliekamas papildomas skaičius neiškirstų žalių medžių;

- 62 Eur už vieną ha – kai vykdant sanitarinius kirtimus draudžiama iškirsti visus džiūstančius ar išdžiūvusius medžius.

Paskutinio atnaujinimo data: 2016 m. kovo 29 d. 23:03

Tradicinių amatų centrų plėtra

Ar tradicinių amatų centro veikloje turi dalyvauti tradiciniai amatininkai, sertifikavę tautinio paveldo produktus?

Įsigijome etnografiniame kaime namą. Ar yra kokia EU parama skirta etnografinių kaimų išsaugojimui ir rėmimui?

D.U.K.

Raskite atsakymus į dažnai užduodamus klausimus

Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programa