D.U.K.

Informuojame, kad Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos srities „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“ įgyvendinimo taisyklių, taikomų nuo 2019 metų, patvirtintų žemės ūkio ministro 2019 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 3D-107, 32.4 papunktyje nurodyta, kad projekto bendrosios išlaidos (toliau – bendrosios išlaidos) – rengiant ir įgyvendinant projektą patiriamos išlaidos: atlyginimas architektams, inžinieriams ir konsultantams už konsultacijas, susijusias su aplinkosauginiu ir ekonominiu tvarumu, įskaitant verslo planų (veiklos ir (arba) projektų aprašų) ir kitų su jais susijusių dokumentų rengimą, kai šios išlaidos skiriamos nekilnojamajam turtui statyti ir (arba) įsigyti, įskaitant ilgalaikę nuomą, ir gerinti, naujiems įrenginiams ir įrangai, įskaitant techniką, pirkti ir (arba) išperkamajai nuomai, taip pat šio projekto viešinimo išlaidos, ir kurios yra patirtos ne anksčiau kaip 1 metai iki paramos paraiškos pateikimo dienos.

 

Norėtume paaiškinti, jog tuo atveju, kai bendrosios išlaidos yra patirtos ne anksčiau kaip 1 metai iki paramos paraiškos pateikimo dienos ir kartu su paraiška yra pateikiamos pirkimo sutartys, papildomai pateikti 3 komercinių pasiūlymų nereikalaujama.

 

 

Informuojame, kad Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos srities „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“ įgyvendinimo taisyklių, taikomų nuo 2019 metų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2019 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 3D-107 (toliau – Taisyklės), 11.3 papunktyje nurodyta, jog galimais pareiškėjais ir partneriais gali būti privatūs juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio ir maisto produktų realizavimu (prekyba), atitinkantys labai mažai, mažai ir vidutinei įmonei (MVĮ) keliamus reikalavimus, nurodytus Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme, kurie gali būti pareiškėjais, partneriais ir tarpininkais.

 

Atkreipiame dėmesį, kad Taisyklių 21.13.3 papunktyje nustatyta, jog pareiškėjai ar partneriai, nurodyti Taisyklių 11.3 papunktyje, privalo turėti teisę vykdyti žemės ūkio ir maisto produktų prekybos veiklą (nustatoma pagal organizacijos steigimo dokumentus). Vadovaujantis Taisyklių 21.17 papunkčiu, nauji ūkio subjektai teikia ūkinės veiklos pradžios balansą.

 

Kadangi Taisyklės nereglamentuoja veiklos vykdymo laiko bei pajamų pareiškėjams, nurodytiems Taisyklių 11.3 papunktyje, paramos paraišką galėtų teikti naujas ūkio subjektas, t. y. nauja prekybos įmonė, nevykdžiusi jokios ūkinės veiklos, o tik planuojanti ją vykdyti ir investuoti į mažmeninės prekybos veiklą.

Remiantis Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos srities „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“ įgyvendinimo taisyklių, taikomų nuo 2019 metų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2019 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 3D-107 (toliau – Taisyklės), 22.4 papunkčiu, pareiškėjas ir partneriai prisiima įsipareigojimą, įsteigus prekybos vietą (-as), pradėti vykdyti (mažmeninę) prekybą, prekiaujant visų projekto grandinės dalyvių gaminamais produktais. Taigi, sudarius trumpą žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinę, privaloma prekiauti visų projekto grandinės dalyvių, gaminančių produktus, gaminamais produktais.

 

Informuojame, kad Taisyklių 22.4 papunktis nedraudžia projekto dalyviams įsteigtose prekybos vietose prekiauti ir kitų (pavyzdžiui, ūkininkų, kurie projekte nedalyvauja kaip partneriai) galimų pareiškėjų ir jų partnerių produkcija. Platus parduodamos produkcijos asortimentas yra patrauklus aspektas kiekvienai naujai įsteigtai prekybos vietai, už ką yra suteikiami projektų atrankos balai, nurodyti Taisyklių 41.5 papunktyje. Tačiau pažymime, kad vertinant Taisyklių 41.5 papunktyje nurodytą projektų atrankos balų skaičių bus vertinama, ar į rinką tiekiama (parduodama) projekto grandinės dalyvių skirtinga produkcija. Jeigu prekiaujama ne projekto grandinės dalyvių, o kitų, pavyzdžiui, ūkininkų produkcija, atrankos balai už tai neskiriami.

Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos srities „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“ įgyvendinimo taisyklėse (2019 m.) nustatyta, jog pareiškėjas ir partneriai prisiima įsipareigojimą, įsteigus prekybos vietą (-as), pradėti vykdyti (mažmeninę) prekybą, aptarnaujant ne mažiau kaip 3 000 pirkėjų ir (arba) 1 000 pirkėjų laikinose prekybos vietose per metus (skaičiuojant nuo prekybos vietos įkūrimo dienos proporcingai išdirbtam laikui), prekiaujant visų projekto grandinės dalyvių gaminamais produktais.

 

Taigi, sudarius trumpą žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinę, privaloma prekiauti visų dalyvių, gaminančių produktus, gaminamais produktais.

 

Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos srities „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“ įgyvendinimo taisyklėse (2019 m.) nurodyta, kad paramos paraiška turi būti teikiama ne mažiau kaip dviejų ūkio subjektų, užsiimančių žemės ūkio, maisto produktų gamyba ir (arba) perdirbimu, ir (arba) rinkodara.

 

Dokumentai, kuriais projekto dalyviai galėtų įrodyti, kad aptarnavo ne mažiau kaip 3 000 pirkėjų, gali būti šie: mažmeninės prekybos vietoje esančio kasos aparato formuojama ataskaita, kasos aparatų kvitai ir kasos žurnalai.

 

Tinkami finansuoti paprasto remonto darbai, numatyti STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ (toliau – STR) 12.1–12.11 papunkčiuose. Atkreipiame dėmesį, jog STR 12.12 papunktyje numatyta, kad kiti statybos darbai (taip pat ir apdailos darbai) atliekami nekeičiant, nešalinant, neįrengiant, nestiprinant ir nesilpninant laikančiųjų konstrukcijų.

 

Taigi, atliekant paprastąjį remontą, apdailos darbai nėra tinkami finansuoti.

Atsakydami į pateiktą klausimą, norėtume informuoti, kad jeigu, vadovaujantis Vietos projektų, įgyvendinamų bendruomenių inicijuotos vietos plėtros būdu, administravimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. 3D-544 „Dėl vietos projektų, įgyvendinamų bendruomenių inicijuotos vietos plėtros būdu, administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Administravimo taisyklės), pareiškėjas privalo vykdyti pirkimus, tai iki mokėjimo prašymo (toliau – MP) arba kartu su MP Nacionalinei mokėjimo agentūrai turi būti pateikti vertinti jau įvykdytų pirkimų dokumentai.

 

Taip pat atkreipiamas dėmesys, jog Administravimo taisyklių 139.1 papunktyje numatyta, kad asmenims, kuriems taikomas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas ir vykdomi viešieji pirkimai, taikomas išankstinis planuojamų viešųjų pirkimų dokumentų vertinimas. Išankstinio viešųjų pirkimų vertinimo tikslas – galimų pažeidimų ir klaidų parengtuose viešojo pirkimo dokumentuose prevencija. Šį vertinimą atlieka VPS vykdytojos darbuotojai iki pirkimų vykdymo pradžios.

 

Išankstinis viešųjų pirkimų vertinimas turi būti atliekamas (išskyrus bendrąsias vietos projektų išlaidas ir pirkimus, atliekamus naudojantis CPO elektroninėmis priemonėmis, – jiems išankstinis pirkimų vertinimas netaikomas), kai vietos projekto vykdytojas numato organizuoti viešuosius pirkimus, kurių numatoma vertė viršija 10 000 (dešimt tūkstančių) Eur (be PVM), tokiu atveju vietos projekto vykdytojas turi iki viešųjų pirkimų pradžios pateikti VPS vykdytojai ir suderinti su ja šią informaciją:

139.1.1. pasirinktą viešojo pirkimo procedūrą ir motyvus dėl tokios procedūros pasirinkimo; 139.1.2. viešojo pirkimo skelbimo turinį (kai taikoma) ir pirkimo dokumentus.

 

Taigi, jei paramos gavėjui yra taikomas išankstinis viešųjų pirkimų derinimas ir pirkimų suma viršija 10 000 Eur, pirkimai su Vietos veiklos grupe turi būti suderinti iki pirkimų vykdymo pradžios.

 

Norėtume informuoti, kad žuvų pašarų gamybos įrangos įsigijimo išlaidos yra netinkamos finansuoti pagal viensektorę kaimo vietovių vietos plėtros strategijos paramos verslo kūrimui ir plėtrai priemonę.

 

Pagal viensektorę kaimo vietovių vietos plėtros strategiją, įgyvendinamą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „LEADER“ (kaimo vietovių VPS), pateiktų vietos projektų tinkamos finansuoti išlaidos finansuojamos iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšų, tuo tarpu žuvų pašarų gamybos įrangos įsigijimo išlaidos yra susijusios su žuvininkystės sektoriaus išlaidomis, kurios finansuojamos iš Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo lėšų.

 

Atsakydami į pateiktą klausimą, norėtume informuoti, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – Darbo kodeksas) 32 straipsniu 1 punktu, „Darbo sutartis − darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį“.

 

Darbo kodekso 66 straipsnio 1 punkte nurodytos darbo sutarčių rūšys:

1) neterminuota darbo sutartis;

2) terminuota darbo sutartis;

3) laikinojo darbo sutartis;

4) pameistrystės darbo sutartis;

5) projektinio darbo sutartis;

6) darbo vietos dalijimosi darbo sutartis;

7) darbo keliems darbdaviams sutartis;

8) sezoninio darbo sutartis.

 

Taigi savanoriškos veikos sutartis nėra viena iš aukščiau nurodytų darbo sutarčių rūšių, vadinasi, bazinis darbo užmokestis negali būti didinamas 15 procentų.

 

 

 

Norėtume informuoti, kad dėl darbo  užmokesčio skaičiavimo ir apmokestinimo reformos, sumos, skirtos organizatoriaus veiklos išlaidoms, nuo 2019 m. sausio 1 d. nesikeis.

 

Paramos paraiška bus atmesta, nes kartu su paraiška turi būti pateikiamas ne tik savivaldybės tarybos sprendimo nuorašas, kuriuo pritariama planuojamam projektui, bet ir pareiškėjo ir jo partnerių jungtinės veiklos sutartis.

 

Reikalavimas iki paraiškos pateikimo dienos pasirašyti pareiškėjo ir jo partnerių jungtinės veiklos sutartį yra nustatytas Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos „Parama žemės ūkio vandentvarkai“ įgyvendinimo taisyklių, taikomų nuo 2019 metų, patvirtintų žemės ūkio ministro 2019 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 3D-257, 4.8 papunktyje.

Darant prielaidą, kad Jūsų klausime minimi upeliai yra melioracijos sistemos dalis, tai planuojamos rekonstruoti užtvankos, kaip jas apibūdinote savo klausime, atitiktų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos „Parama žemės ūkio vandentvarkai“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų žemės ūkio ministro 2019 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 3D-257, 43.3 papunktyje pateiktą sąvoką – „kelios bendrą ribą turinčios kadastro vietovės“.

 

 

Norėtume paaiškinti, kad tyrinėjimo darbai yra viena iš sudėtinių Melioracijos statinių techninio projekto ruošimo dalių. Projektavimo darbai atliekami vadovaujantis Melioracijos techninio reglamento MTR 1.05.01:2005 „Melioracijos statinių projektavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. 3D-1 (toliau – Reglamentas), nuostatomis.

 

Reglamento 6.3 papunktyje nurodyta, kad projektuodamas melioracijos statinius „statytojas privalo organizuoti normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytus tyrinėjimus“.

 

Atsižvelgiant į Reglamento nuostatas dėl tyrinėjimo darbų bei į tai, kad tyrinėjimai turi būti atlikti įmonės ir specialistų, atestuotų Melioracijos įmonių ir specialistų atestavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 3D-258, nustatyta tvarka, neturėtų kilti sunkumų pateikiant taisyklių 18.9 papunktyje prašomą informaciją.

Funkciniais ryšiais susijusiomis melioracijos sistemomis laikytina, kai:

Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos „Parama žemės ūkio vandentvarkai“ įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2019 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 3D-257 (toliau – Taisyklės), nustatyta, kad pareiškėjas ir jo partneris (kai paraiška teikiama kartu su partneriu) laikomi tinkami gauti paramą, jei atitinka Taisyklių 18 punkte išvardytas tinkamumo gauti paramą sąlygas ir reikalavimus. Vienas iš reikalavimų, kad investicijos atitiktų aplinkos apsaugos reikalavimus (18.12 papunktis).

Ar dėl Jūsų planuojamų melioracijos sistemos rekonstravimo darbų turi būti atlikta atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, turėtumėte kreiptis į Aplinkos apsaugos agentūrą.

Jeigu reikia atlikti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą, tai atrankos išvada dėl numatomo įgyvendinti projekto planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo pateikiama kartu su paraiška, kaip nustatyta Taisyklių 18.12 papunktyje.

Atsakant į Jūsų klausimą dėl pateiktų paraiškų (iki 2016-04-29 ) pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklą „Parama žemės ūkio vandentvarkai“ (toliau – Priemonė) vertinimo balų skaičiavimo metodikos, svarbu žinoti situaciją, t. y. ar buvo nors viena iš dviejų skirtingų asociacijų paraiškų, pateiktų pagal Priemonę to paties paraiškų kvietimo (paklausime nurodytas paraiškų kvietimas nuo 2016-03-01 iki 2016-04-29) metu, Nacionalinėje mokėjimo agentūroje prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Agentūra) teigiamai įvertinta bei projektui Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu / kanclerio potvarkiu skirta parama ir ar su Agentūra asociacija jau pasirašė paramos sutartį, t. y. tapo paramos gavėja.

 

Tokiu atveju, vadovaujantis Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama žemės ūkio vandentvarkai“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. 3D-578 (toliau – Įgyvendinimo taisyklės), 43.5 papunkčiu, fizinis asmuo – minėtų asociacijų narys, dalyvaujantis abiejų asociacijų projektuose (su skirtingais žemės sklypais ir juose esančiais melioracijos statiniais bei nedalyvavęs pagal Priemonę 2007–2013 m. veikloje), būtų traktuojamas kaip ne pirmą kartą dalyvaujantis narys asociacijos, prašančios paramos pagal Priemonę (2007–2013 m. ir 2014–2020 m.), veikloje bei vertinamai paraiškai 20 prioritetinių atrankos balų nebūtų skiriama.

 

Priešingu atveju, abiejų asociacijų paraiškoms, pateiktoms pagal Priemonę to paties paraiškų kvietimo metu bei atitinkančioms Įgyvendinimo taisyklių 43.5 papunktyje nurodytus atrankos kriterijus, vertinant būtų skirta po 20 prioritetinių atrankos balų.

Paramos lėšoms išmokėti taikomas išlaidų kompensavimo būdas. Paramos gavėjas, sumokėjęs draudimo įmonei visą pagal draudimo sutartį mokėtiną draudimo įmoką ir draudimo sutarčiai pasibaigus ar ją nutraukus, ne vėliau kaip per 60 kalendorinių dienų nuo sutarties pasibaigimo ar nutraukimo savivaldybei turi pateikti visos pagal draudimo sutartį sumokėtos draudimo įmokos sumokėjimo patvirtinimo dokumentus. Jei draudimo sutartis buvo keičiama ar buvo nutraukta, būtina pateikti visus draudimo sutarties pakeitimus.

 

Tuo atveju, jei įvyko draudžiamasis įvykis ir pagal draudimo sutartį buvo išmokėtos draudimo išmokos, būtina nurodyti patirto nuostolio dydį ir pateikti draudimo įmonės išmokėtų draudimo išmokų dydį pagrindžiančius dokumentus.

Parama, kompensuojant dalį draudimo įmokų, gali būti teikiama ūkio subjektams, apdraudusiems galvijus, avis, ožkas, arklius, kiaules ir naminius paukščius nuo ūkinių gyvūnų užkrečiamųjų ligų, dėl kurių turi būti išnaikinami visi į rizikos grupę susirgti ta liga patenkantys ūkyje esantys ūkiniai gyvūnai ir kurių protrūkio faktą oficialiai pripažįsta Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.

 

Pareiškėjai gali tikėtis 65 proc. sumokėtos draudimo įmokos pagal draudimo sutartį kompensacijos, neviršijančios maksimalios kompensuojamos sumos. Draudimo sutarties (įskaitant jos pakeitimus) laikotarpis turi būti ne ilgesnis kaip vieneri metai. Parama mokama neatsižvelgiant į tai, ar draudžiamasis įvykis įvyko, ar ne.

 

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ūkinių gyvūnų laikytojams gali būti kompensuojamos patirtos išlaidos, tik jei paraiška buvo pateikta dar iki įvykus draudžiamajam įvykiui.

Vienas iš būtinų veiksmų, kurį prieš teikdamas paraišką turi atlikti ūkininkas – sudaryti draudimo sutartį su draudimo įmone. Dėl draudimo paslaugų pirkimo ūkinių gyvūnų laikytojai, kurie yra įregistravę laikomus ūkinius gyvūnus savo vardu Ūkinių gyvūnų registre, gali kreiptis į šias draudimo įmones: AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialą, AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, AB „Lietuvos draudimas“, „Baltikums Vienna Insurance Group“ AAS Lietuvos filialą. Tačiau visą pagal draudimo sutartį mokėtiną draudimo įmoką reikia sumokėti tik po paramos paraiškos pateikimo savivaldybei dienos.

Paso ar asmens tapatybės kortelės kopijos juridiniams asmenims teikti nereikia.

 

Paramos gavėjas mokėjimo dokumentus turi pateikti savivaldybei, kurioje yra įregistruota žemės ūkio valda. Mokėjimo dokumentuose nurodyta bendra sumokėta įmokų suma turi sutapti su draudimo sutartyje nurodyta mokėtina įmokų suma (t. y. už visus draudimo sutartyje nurodytus pasėlius ar augalus).

 

Prieš sudarydami draudimo paraišką/ sutartį tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys turi atlikti draudimo paslaugų pirkimus. Draudimo paslaugos pirkimus jie gali atlikti pagal Projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų priemones, prekių, paslaugų ar darbų pirkimo taisykles. Kai paslaugų pirkimo vertė lygi arba viršija 58 000 Eur be PVM, Draudimo paslaugos  perkamos konkurso būdu.

 

Kai perkamų draudimo paslaugų vertė yra mažesnė nei 58 000 Eur, fiziniai ir juridiniai asmenys draudimo paslaugas perka vadovaudamiesi Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Rizikos valdymas“, susijusios su pasėlių ir augalų draudimo įmokų kompensavimu, taisyklėmis. Tinkamų finansuoti išlaidų sumai pagrįsti kartu su paramos paraiška/ sutartimi turi būti pateikti ne mažiau kaip trys skirtingų tiekėjų komerciniai pasiūlymai (su lygiaverčiais išlaidų pagrindines technines savybes apibūdinančiais techniniais parametrais), kuriais grindžiama visa prašoma paramos suma. Į mažiau nei tris tiekėjus galima kreiptis įsitikinus, kad rinkoje yra mažiau tiekėjų, kurie gali suteikti pasėlių ir (arba) augalų draudimo paslaugas.

 

Perkančiosios organizacijos pirkimus vykdo pagal Viešųjų pirkimų įstatymą.

Priemonės aprašymas, įgyvendinimo taisyklės bei kvietimas:

 

https://www.nma.lt/index.php/parama/lietuvos-kaimo-pletros-20142020-m-programa/priemoniu-sarasas/paseliu-gyvunu-ir-augalu-draudimo-imokos-paseliu-ir-augalu-draudimo-imoku-kompensavimas/10025?tab=1

 

 

Pagal priemonės veiklos sritį remiama augalininkyste, sodininkyste ir daržininkyste užsiimančių ūkio subjektų veikla, susijusi su pasėlių ir augalų, auginamų Lietuvos Respublikos teritorijoje, draudimu nuo iššalimo ir (arba) sausros.

 

Paramos paraiška teikiama kvietime nurodytais terminais, kurie skelbiami Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos svetainėje (www.nma.lt). Vienas iš būtinų veiksmų, kurį prieš teikdamas paraišką turi atlikti ūkininkas, – sudaryti draudimo paraišką / sutartį su draudimo įmone. Mokėtiną draudimo įmoką pagal draudimo paraišką / sutartį reikia sumokėti tik po paramos paraiškos pateikimo savivaldybei dienos.