Dažniausiai užduodami klausimai | Nacionalinė mokėjimo agentūra

Parama žemės ūkio vandentvarkai

Ar tas pats fizinis asmuo (asociacijos narys), kuris teikia dvi paraiškas (iki 2016-04-29) ir dalyvauja skirtinguose projektuose (su skirtingais žemės sklypais ir juose esančiais melioracijos statiniais) su skirtingais pareiškėjais, pagal įgyvendinimo taisyklių 43.5 papunktį (projektai, kuriuose asociacijų ir fizinių ir (ar) juridinių asmenų grupės nariai pirmą kartą dalyvauja asociacijos ar fizinių ir (ar) juridinių asmenų grupės, prašančios paramos pagal Priemonę (2007–2013 m. ir 2014–2020 m.), veikloje – suteikiama 20 balų.) būtų traktuojamas kaip ne pirmą kartą dalyvaujantis narys asociacijos, prašančios paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklą „Parama žemės ūkio vandentvarkai“?

Atsakant į Jūsų klausimą dėl pateiktų paraiškų (iki 2016-04-29 ) pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklą „Parama žemės ūkio vandentvarkai“ (toliau – Priemonė) vertinimo balų skaičiavimo metodikos, svarbu žinoti situaciją, t. y. ar buvo nors viena iš dviejų skirtingų asociacijų paraiškų, pateiktų pagal Priemonę to paties paraiškų kvietimo (paklausime nurodytas paraiškų kvietimas nuo 2016-03-01 iki 2016-04-29) metu, Nacionalinėje mokėjimo agentūroje prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Agentūra) teigiamai įvertinta bei projektui Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu / kanclerio potvarkiu skirta parama ir ar su Agentūra asociacija jau pasirašė paramos sutartį, t. y. tapo paramos gavėja.

Tokiu atveju, vadovaujantis Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama žemės ūkio vandentvarkai“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. 3D-578 (toliau – Įgyvendinimo taisyklės), 43.5 papunkčiu, fizinis asmuo – minėtų asociacijų narys, dalyvaujantis abiejų asociacijų projektuose (su skirtingais žemės sklypais ir juose esančiais melioracijos statiniais bei nedalyvavęs pagal Priemonę 2007–2013 m. veikloje), būtų traktuojamas kaip ne pirmą kartą dalyvaujantis narys asociacijos, prašančios paramos pagal Priemonę (2007–2013 m. ir 2014–2020 m.), veikloje bei vertinamai paraiškai 20 prioritetinių atrankos balų nebūtų skiriama.

Priešingu atveju, abiejų asociacijų paraiškoms, pateiktoms pagal Priemonę to paties paraiškų kvietimo metu bei atitinkančioms Įgyvendinimo taisyklių 43.5 papunktyje nurodytus atrankos kriterijus, vertinant būtų skirta po 20 prioritetinių atrankos balų.

Paskutinio atnaujinimo data: 2017 m. balandžio 14 d. 09:02

Ar teikiant paraišką melioracijos sistemų naudotojų asociacijos sąskaitoje turi būti reikiama lėšų suma, kad būtų galima pagrįsti nuosavas lėšas?

Kaip turi būti įforminta jungtinės veiklos sutartis? Ar ji turi būti patvirtinta notaro, ar įregistruota VĮ Registrų centre, ar užtenka pateikti tiesiog dalyvių pasirašytą sutartį?

Ar pareiškėjas – asmenų grupė, veikianti pagal jungtinės veiklos sutartį, – gali priimti sprendimą, jog šįkart finansavimo bus prašoma vieno iš grupės dalyvių valdomos teritorijos drenažo tinklams atstatyti? Jei atstatinėjami tik šio vieno dalyvio tinklai, ar kiti jungtinės veiklos dalyviai privalo prisidėti savo indėliu?

Ar Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos „Parama žemės ūkio vandentvarkai“ atrankos kriterijai yra tęstinio pobūdžio ir bus vertinami projekto įgyvendinimo metu?

Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos „Parama žemės ūkio vandentvarkai“ įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. 3D-578 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos „Parama žemės ūkio vandentvarkai“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtinimo“ (toliau - Taisyklės), 43 punkte nustatyti tokie atrankos kriterijai:

„43. Atrankos kriterijai:

43.1. projektai, kuriuose numatoma rekonstruoti polderius arba daugiau kaip 10 km griovių – suteikiama 20 balų;

43.2. projektai, kuriuose prašoma mažesnio paramos intensyvumo, nei nustatytas galimas didžiausias paramos intensyvumas:

43.2.1. prašomas intensyvumas 75–79 proc. – suteikiama 5 balai;

43.2.2. prašomas intensyvumas 70–74 proc. – suteikiama 10 balų;

43.2.3. prašomas intensyvumas 65–69 proc. – suteikiama 15 balų;

43.2.4. prašomas intensyvumas iki 64 proc. – suteikiama 20 balų;

43.3. numatoma atlikti melioracijos sistemų ir jų hidrotechnikos statinių rekonstrukciją sklypuose, kurie išsidėstę teritorijoje, esančioje vienoje arba keliose bendrą ribą turinčiose kadastro vietovėse:

43.3.1. 1-2 kadastro vietovės – suteikiama 15 balų;

43.3.2. 3-4 kadastro vietovės – suteikiama 10 balų;

43.3.3. 5 ir daugiau vietovių – suteikiama 5 balai;

43.4. didesnis narių, kurių valdomuose plotuose (valdomas plotas sudaro ne mažiau kaip 5 proc. ploto, kuriame vykdoma rekonstrukcija) vykdoma melioracijos sistemų ir jų hidrotechnikos statinių rekonstrukcija, skaičius:

43.4.1. 3–5 nariai – suteikiama 5 balai;

43.4.2. 6–7 nariai – suteikiama 10 balų;

43.4.3. 8–10 narių – suteikiama 15 balų;

43.4.4. 11–13 – suteikiama 20 balų;

43.4.5. 14 ir daugiau narių – suteikiama 25 balai;

43.5. projektai, kuriuose asociacijų ir fizinių ir (ar) juridinių asmenų grupės nariai pirmą kartą dalyvauja asociacijos ar fizinių ir (ar) juridinių asmenų grupės, prašančios paramos pagal Priemonę (2007–2013 m. ir 2014–2020 m.), veikloje – suteikiama 20 balų“.

Pažymėtina, kad atrankos kriterijai, numatyti Taisyklių 43.1, 43.3 ir 43.4 papunkčiuose, yra laikomi tęstiniais iki projekto įgyvendinimo laikotarpio pabaigos, t. y. iki paskutinio mokėjimo prašymo ir galutinės projekto įgyvendinimo ataskaitos pateikimo. Agentūra atitikimą šiems kriterijams vertins projektų keitimų metu bei galutinių projekto įgyvendinimo ataskaitų vertinimo atvejais. Kiti kriterijai yra vertinami tik paraiškos vertinimo metu.

Paskutinio atnaujinimo data: 2016 m. kovo 29 d. 22:18

Pasėlių, gyvūnų ir augalų draudimo įmokos (gyvūnų draudimo įmokų kompensavimas)

Kur ir kaip pateikiama Paramos paraiška pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Rizikos valdymas“ veiklos srities „Pasėlių, gyvūnų ir augalų draudimo įmokos“, susijusios su ūkinių gyvūnų draudimo įmokų kompensavimu, įgyvendinimo taisykles?

Kokie veiksmai turi būti atliekami draudimo sutarčiai sudaryti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Rizikos valdymas“ veiklos srities „Pasėlių, gyvūnų ir augalų draudimo įmokos“, susijusios su ūkinių gyvūnų draudimo įmokų kompensavimu, įgyvendinimo taisykles, kai perkamų ūkinių gyvūnų draudimo paslaugų vertė mažesnė nei 58 000 Eur?

Kurios draudimo įmonės teikia draudimo paslaugą pagal šią priemonę?

Kokie turi būti pareiškėjo veiksmai, norint gauti draudimo įmokų kompensavimą?

Ar yra tinkama paraiška gauti paramą, jeigu savivaldybei buvo pateikta jau po įvykusio draudžiamojo įvykio?

Kada teikiama paramos paraiška savivaldybei?

1 2

Pasėlių, gyvūnų ir augalų draudimo įmokos (pasėlių ir augalų draudimo įmokų kompensavimas)

Jeigu paramos paraišką teikia juridinis asmuo, ar reikia kartu pateikti paso ar asmens tapatybės kortelės kopiją?

Ar teikiant mokėjimo dokumentus turi būti sumokėtos visos draudimo sutartyje nurodytos draudimo įmokos?

Kada turi būti atliktas draudimo paslaugos pirkimas?

Kur galėčiau rasti informaciją apie šią priemonę?

Nuo kokių draudimo rizikų galima draustis?

Kada teikiama paramos paraiška savivaldybei?

Su „Natura 2000“ ir Vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos

Kokie šienavimo terminai numatyti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Su „Natura 2000“ ir „Vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos“ veiklą „Parama „Natura 2000“ žemės ūkio paskirties žemėje“?

Ar teikiama parama pagal veiklos sritį „Parama „Natura 2000“ žemės ūkio paskirties žemėje“ už nuomojamoje žemėje deklaruojamus plotus?

Ar pareiškėjas, kurio sklypas patenka į „Natura 2000“ teritoriją, turi laikytis Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Su „Natura 2000“ ir Vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos“ taisyklių reikalavimų, jei jis prašo tiesioginių išmokų, tačiau neprašo paramos pagal paminėtą priemonę?

Ar nušienavus pievas, esančias „Natura 2000“ teritorijoje, reikia užpildyti žurnalą?

Kaip turi būti prižiūrimi pagal veiklą „Parama „Natura 2000“ žemės ūkio paskirties žemėje“ deklaruoti plotai?

Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Su „Natura 2000“ ir Vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos“ įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 3D-246, nustatyta, kad vykdydamas veiklą pagal veiklos sritį „Parama „Natura 2000“ žemės ūkio paskirties žemėje“ pareiškėjas privalo laikytis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 patvirtintų Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių III skyriuje apibrėžtų žemės ūkio veiklos vykdymo kriterijų:

pievas nušienauti bent 1 kartą per metus nuo einamųjų metų birželio 15 d. iki spalio 30 d. (įskaitytinai);
pievų laukuose, taip pat sodų ir uogynų tarpueiliuose, kuriuose laikoma pieva, visą vegetacijos laikotarpį neturi būti augmeniją stelbiančių, sustabarėjusių, taip pat sėklas subrandinusių arba išbarsčiusių piktžolių;
juodajame ar žaliajame pūdyme nevykdoma jokia žemės ūkio gamyba einamųjų metų produkcijai gauti. Juodasis pūdymas turi būti periodiškai įdirbamas taip, jog jame nebūtų subrendusių ir žydėjimo stadiją pasiekusių piktžolių. Žaliajame pūdyme negali būti ganomi gyvuliai, šienaujama žolė arba auginami kiti nei žoliniai augalai. Žaliajame pūdyme auginami dirvos struktūrai gerinti skirti žoliniai augalai ne vėliau kaip iki einamųjų metų rugsėjo 15 d. turi būti įterpiami į dirvą;
sodų ir uogynų tarpueilius (išskyrus tuos tarpueilius, kuriuose yra pieva) periodiškai įdirbti (mechaniškai arba chemiškai) taip, kad juose būtų sunaikintos piktžolės. Sodų ir uogynų tarpueilius, kuriuose yra pieva, nušienauti ne mažiau kaip 1 kartą per metus nuo einamųjų metų birželio 15 d. iki rugpjūčio 1 d. Soduose ir uogynuose iš deklaruojamų laukų ploto pašalinti negyvus medžius, krūmynus ir jų liekanas;
Nemuno deltos užliejamų pievų teritorijoje, kuri priskiriama prie vietovių, kuriose esama specifinių kliūčių, kategorijos, žolės ritinius išvežti iš laukų iki spalio 1 d.

Paskutinio atnaujinimo data: 2016 m. rugsėjo 6 d. 11:32

Ar pagal veiklos sritį „Parama „Natura 2000“ miškuose“ gali deklaruoti mišką ir pretenduoti gauti paramą ne miško savininkas, o jo šeimos narys ar kitas asmuo? Ar reikia sudaryti nuomos arba panaudos sutartį?

1 2

Tradicinių amatų centrų plėtra

Ar tradicinių amatų centro veikloje turi dalyvauti tradiciniai amatininkai, sertifikavę tautinio paveldo produktus?

Įsigijome etnografiniame kaime namą. Ar yra kokia EU parama skirta etnografinių kaimų išsaugojimui ir rėmimui?

Vietos plėtros strategijų administravimas

Kokį taikyti savanoriško darbo valandos įkainį kaimo bendruomenei teikiant paraišką vietos veiklos grupei? Savanoriškai bus atliekami aplinkos sutvarkymo darbai.

Jei vietos plėtros strategijų vykdytoja draudžia savo biuro patalpas, ar biuro patalpų draudimo išlaidos yra tinkamos finansuoti iš strategijai administruoti skirtų lėšų? Patalpos priklauso savivaldybei, vietos veiklos grupė jas valdo pagal panaudos sutartį.

Kokius dokumentus vietos projektų vykdytojams rekomenduotina pateikti VVG išankstiniam pirkimų dokumentų vertinimui?

Kokiais atvejais vietos veiklos grupė ar bendruomenė laikomos perkančiosiomis organizacijomis?

Viešųjų pirkimų įstatymo (2017 m. gegužės 2 d. Nr. XIII-327) 2 straipsnio 25 punkte nustatytas perkančiosios organizacijos apibrėžimas:

„25. Perkančioji organizacija:

1) valstybės ar savivaldybės institucija;

2) viešasis ar privatusis juridinis asmuo, jeigu visa ar tam tikra jo veiklos dalis yra skirta specialiai nekomercinio ir nepramoninio pobūdžio viešiesiems interesams (kai subjektas vykdo veiklą įprastinėmis rinkos sąlygomis, siekia pelno ir pats prisiima savo veiklos nuostolius, laikoma, kad viešieji interesai, kuriems tenkinti jis įsteigtas arba kuriuos tenkinti jam nustatytas tikslas, yra pramoninio arba komercinio pobūdžio) tenkinti ir jei jis atitinka bent vieną iš šių sąlygų:

a) jo veikla yra daugiau kaip 50 procentų finansuojama iš valstybės ar savivaldybių biudžetų arba kitų valstybės ar savivaldybių fondų lėšų, arba kitų šioje dalyje nustatytų viešųjų ar privačiųjų juridinių asmenų lėšų;

b) yra kontroliuojamas (valdomas) valstybės ar savivaldybių institucijų arba kitų šioje dalyje nustatytų viešųjų ar privačiųjų juridinių asmenų;

c) turi administraciją, valdymo ar priežiūros organą, kurio daugiau kaip pusė narių yra skiriami valstybės ar savivaldybių institucijų arba kitų šioje dalyje nurodytų viešųjų ar privačiųjų juridinių asmenų;

3) šios dalies 1 ir (arba) 2 punktuose nurodytų viešųjų ar privačiųjų juridinių asmenų asociacija.“

Tam, kad vietos veiklos grupė, bendruomenė ar kitas juridinis asmuo turėtų perkančiosios organizacijos statusą pagal šio įstatymo 25 punkto 2 dalį, ji turi atitikti ne mažiau kaip du kriterijus: būti viešasis ar privatus juridinis asmuo, kurio visa ar dalis vykdomos veiklos skirta specialiai nekomercinio ir nepramoninio pobūdžio viešiesiems interesams tenkinti; taip pat atitikti bent vieną iš įstatymo 2 straipsnio 25 punkto 2 dalies a – c punktuose nurodytų sąlygų (pavyzdžiui, juridinio asmens veikla yra daugiau kaip 50 procentų finansuojama iš valstybės biudžeto).

Jei vietos veiklos grupė ar bendruomenė neatitinka įstatyme numatytų sąlygų, ji traktuojama kaip neperkančioji organizacija ir, siekdama KPP paramos, gali vykdyti pirkimus pagal Projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones, prekių, paslaugų ar darbų pirkimo taisykles. Pažymėtina, kad tuo atveju, jei vietos veiklos grupė ar bendruomenė vykdo pirkimus ne pagal Viešųjų pirkimų įstatymą, ji Nacionalinei mokėjimo agentūrai turi pateikti paaiškinimą, kodėl save laiko neperkančiąja organizacija.

Paskutinio atnaujinimo data: 2017 m. liepos 28 d. 10:22

Ar komerciniame pasiūlyme gali būti nurodomos nuolaidos?

Vietos plėtros strategijoje (VPS) numatyta, kad pareiškėjo registracijos vieta turi būti vietos veiklos grupės teritorijos vietovėje / pagal naujas taisykles, savivaldybėms padaryta išimtis. Kaip tokiu atveju elgtis?

1 2 3 4 5 6 7 8 9

D.U.K.

Raskite atsakymus į dažnai užduodamus klausimus

Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programa