D.U.K.

Vadovaujantis Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Žinių perdavimas ir informavimo veikla“ veiklos srities „Parama profesiniam mokymui ir įgūdžiams įgyti“ įgyvendinimo taisyklių, taikomų nuo 2019 metų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2019 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 3D-444 (toliau – Taisyklės), 9 punktu, pasirenkant sritis, pagal kurias ketinama organizuoti mokymo kursus, privalomai turi būti įtraukiamos jaunųjų ūkininkų keturios privalomosios mokymo programos, nurodytos 8.2.1–8.2.4 papunkčiuose, ir (arba) aplinkosaugos, ekologijos srities, nurodytos 8.11 papunktyje, mokymo programa „Ekologinio ūkininkavimo pagrindai“ (kodas 396185007). Šis reikalavimas netaikomas pasirinkus organizuoti mokymo kursus pagal bent vieną iš 8.9–8.10 ir 8.12–8.15 papunkčiuose nurodytų sričių.

 

Taigi, tuo atveju, jei pareiškėjas pasirenka bent vienus mokymo kursus iš 8.9–8.10 ir 8.12–8.15 papunkčiuose nurodytų sričių, kitus mokymo kursus jis gali rinktis iš bet kurių kitų sričių, nurodytų Taisyklių 8 punkte.

Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama smulkiesiems ūkiams“ įgyvendinimo taisyklių, taikomų nuo 2019 metų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2019 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. 3D-69 (suvestinė redakcija, galiojanti nuo 2019 m. spalio 12 d.) (toliau – Taisyklės), 30.6 papunktyje nurodyta, kad 10 atrankos balų suteikiama, jei verslo planas įgyvendinamas vietovėse, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių (pareiškėjo ūkis laikomas esančiu vietovėse, kuriose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių, jei ne mažiau kaip 50 proc. jo žemės ūkio paskirties žemės ploto (toliau – ŽŪN) yra tokiose vietovėse, vadovaujantis Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ įgyvendinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 3D-245).

 

Pažymime, kad atitiktis nurodytam atrankos kriterijui nustatoma pagal paskutinįjį prieš paramos paraiškos pateikimą deklaruotą ŽŪN plotą.

 

Jeigu pareiškėjas nėra deklaravęs ŽŪN ploto, nebus galima nustatyti atitikties šiam kriterijui ir balai negalės būti skirti. 

Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama smulkiesiems ūkiams“ įgyvendinimo taisyklių, taikomų nuo 2019 metų, patvirtintų žemės ūkio ministro 2019 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. 3D-69, 24 punkte nurodyta, kad parama skiriama ir išmoka mokama, jeigu verslo plane suplanuotos išlaidos yra būtinos verslo planui įgyvendinti ir numatytai veiklai vykdyti, tiesiogiai susijusios su remiama veikla ir yra ne mažesnės negu prašoma paramos suma.

 

Pareiškėjas / paramos gavėjas įsipareigoja įsigyti visas verslo plane numatytas investicijas ir saugoti patirtų išlaidų ir jų apmokėjimo įrodymo dokumentus.

 

Pažymime, jog paramos suma negali viršyti didžiausio išmokos dydžio – 15 000 Eur.

 

Svarbu, kad paramos gavėjas įsigytų visas verslo plane numatytas investicijas, kurioms skirta parama, ir paramos suma neviršytų didžiausio išmokos dydžio – 15 000 Eur bei paramos paraiškoje prašomos paramos sumos. Pažymime, jog investicijų sumos gali keistis.

Informuojame, jog pareiškėjas, siekiantis paramos pagal 2019 metų priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama smulkiems ūkiams“ įgyvendinimo taisykles, pats asmeniškai turi nuspręsti, ar paramos tinkamai įgyvendinti verslo planą prašys su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM) ar be jo.

 

Pažymėtina, kad 2019 metų priemonės veiklos srities įgyvendinimo taisyklėse nėra išskirta tinkamų ar netinkamų finansuoti išlaidų kategorijų, todėl PVM galėtų būti tinkama finansuota išlaida.

 

Norėtume informuoti, kad Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos srities „Parama smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimui“ supaprastintųjų įgyvendinimo taisyklių, taikomų nuo 2019 metų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2019 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 3D-414 (toliau – Priemonės 1 įgyvendinimo taisyklės), 17 punkte nurodyta, jog pareiškėjas ir (ar) paramos gavėjas projekto įgyvendinimo laikotarpiu negali dalyvauti įgyvendinant kitas investicines Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (toliau – Programa) priemones ir (ar) veiklos sritis, išskyrus Programos priemones, nurodytas Priemonės 1 įgyvendinimo taisyklių 25 punkte. Pažymime, kad Priemonės 1 įgyvendinimo taisyklių 25 punkte nurodyta, kad pakartotinai investicinės paramos galima kreiptis tik įgyvendinus ankstesnįjį ES lėšomis finansuojamą projektą, t. y. ne anksčiau, kaip pateikus paskutinį mokėjimo prašymą ir galutinę projekto įgyvendinimo ataskaitą (netaikoma Programos priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sričiai „Miško veisimas“, veiklos sričiai „Miškams padarytos žalos prevencija ir atlyginimas“, kai teikiama paramos paraiška tik pažeistam miškui atkurti, veiklos sričiai „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“ (išskyrus, kai projekte vykdoma viešojo naudojimo rekreacinės miško infrastruktūros įrengimo ir atnaujinimo veikla), Programos priemonės „Pagrindinės paslaugos ir kaimų atnaujinimas kaimo vietovėse“ veiklos srities „Parama investicijoms į visų rūšių mažos apimties infrastruktūrą“ veiklai „Asbestinių stogų dangos keitimas“ ir Programos priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sričiai „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“).

 

Informuojame, kad Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos srities „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“ įgyvendinimo taisyklių, taikomų nuo 2019 metų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2019 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 3D-107 (suvestinė redakcija, galiojanti nuo 2020 m. vasario 21 d.) (toliau – Priemonės 2 įgyvendinimo taisyklės), 26 punkte nurodyta, jog pareiškėjas pakartotinai investicinės paramos gali kreiptis tik įgyvendinęs pagal Programos priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“ (toliau – Priemonė 2) ankstesnįjį ES lėšomis finansuojamą projektą, t. y. ne anksčiau, kaip pateikęs paskutinį mokėjimo prašymą ir galutinę projekto įgyvendinimo ataskaitą (ši nuostata netaikoma partneriams). Pareiškėjo ir (arba) partnerio (-ių) dalyvavimas kitose Programos priemonėse, pateikus paraišką pagal Priemonės 2 veiklos sritį, neribojamas.

 

Atkreipiame dėmesį, jog Priemonės 2 įgyvendinimo taisyklių 21.18 papunktyje nurodyta, kad parama neteikiama, jei nustatoma, kad pareiškėjas ir (arba) partneris (-iai) sukūrė galimai neteisėtas sąlygas gauti paramą. Vertinama pagal pareiškėjo ir (arba) partnerio – fizinio ir (arba) juridinio asmens – dalyvavimą kitų juridinių asmenų – pareiškėjo ir (arba) projekto partnerio (-ių) – valdyme (tikrinama pagal Vienos įmonės deklaracijos duomenis (Priemonės 2 įgyvendinimo taisyklių 3 priedas) ir duomenis, esančius viešuosiuose registruose, ar fiziniai asmenys yra kito juridinio asmens vadovai, ar fiziniai ir juridiniai asmenys turi ne mažiau kaip 25 ir ne daugiau kaip 50 procentų kitos įmonės akcijų, pajų ar kitokių dalyvavimą įmonės kapitale žyminčių kapitalo dalių arba tiesiogiai ar netiesiogiai (pagal balsavimo sutartį, balsavimo teisės perleidimo sutartį, įgaliojimą ir pan.) turi ne mažiau kaip 25 ir ne daugiau kaip 50 procentų visų kitos įmonės dalyvių balsų).

Taigi, vadovaujantis aukščiau išdėstytomis Priemonės 1 ir Priemonės 2 įgyvendinimo taisyklių nuostatomis, Jūs kartu su žmona, kaip pareiškėjas ir partneris, šiais metais galėtumėte teikti paramos paraišką pagal Priemonės 2 įgyvendinimo taisykles ir pretenduoti gauti paramą. Svarbu tai, kad atitiktumėte visas Priemonės 2 įgyvendinimo taisyklėse nurodytas tinkamumo gauti paramą sąlygas ir reikalavimus.

Informuojame, jog pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės ,,Bendradarbiavimas“ veiklos srities ,,Parama smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimui“ supaprastintųjų įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2019 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 3D-414, taikomų nuo 2019 metų (toliau – Taisyklės), 10.2 papunktį pareiškėjais ir partneriais turi būti kaimo vietovėse veikiantys smulkieji miško valdytojai. Tai reiškia, jog miško valdytojais gali būti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, kaimo vietovėse užsiimantys miškininkystės veikla, kurie turi atitikti labai mažoms įmonėms keliamus reikalavimus. Atkreipiame dėmesį, jog Taisyklių 20.6.2 papunktyje nurodyta, kad smulkiųjų miško valdytojų miško valda turi būti ne didesnė kaip 20 ha. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad Taisyklių 20.13 papunktyje nurodyta, jog pareiškėjas ir partneriai – smulkieji miško valdytojai (nurodyti Taisyklių 10.2 papunktyje), savo vardu kaip valdos valdytojai turi būti įregistravę valdą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre. Pažymime, kad Taisyklių 20.17 papunktyje pabrėžta, jog, nustatant pareiškėjo ir partnerių – smulkiųjų miško valdytojų – pajamas iš miškų ūkio veiklos, į pajamas gali būti įskaičiuojamos pajamos, gautos iš paslaugų miškų ūkiui.

 

Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės ,,Bendradarbiavimas“ veiklos srities ,,Parama smulkių ūkių subjektų bendradarbiavimui“ įgyvendinimo taisyklių, taikomų nuo 2019 metų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2019 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 3D-414 (toliau – Taisyklės), 20.6.3 papunktyje nurodyta, kad paramos gali kreiptis labai mažos įmonės, kurios veikia ne trumpiau kaip dvejus metus, kaip nurodyta Taisyklių 20.14 papunktyje.

 

Pažymėtina, kad Taisyklių 20.14 papunktyje nustatyta, jog pareiškėjas ir partneriai – labai mažos įmonės (nurodytos Taisyklių 10.3 papunktyje) turi būti registruotos ir veiklą vykdyti kaimo vietovėje bei jų iš veiklos gaunamos pardavimo pajamos ataskaitiniais metais turi būti ne mažesnės kaip 12 vidutinio darbo užmokesčio dydžių (apskaičiuojama pagal ataskaitinių metų privačiojo sektoriaus su individualiosiomis įmonėmis vidutinio darbo užmokesčio dydį, bruto) (vadovaujamasi Lietuvos statistikos departamento Oficialiosios statistikos portale www.osp.stat.gov.lt pateiktais duomenimis).

 

Taigi, vadovaujantis aukščiau minėtais Taisyklių papunkčiais, pareiškėjas ir partneriai – labai mažos įmonės turi būti registruotos kaimo vietovėje ne trumpiau kaip dvejus metus.

 

Informuojame, kad Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos srities „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“ įgyvendinimo taisyklių, taikomų nuo 2019 metų, patvirtintų žemės ūkio ministro 2019 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 3D-107, 32.4 papunktyje nurodyta, kad projekto bendrosios išlaidos (toliau – bendrosios išlaidos) – rengiant ir įgyvendinant projektą patiriamos išlaidos: atlyginimas architektams, inžinieriams ir konsultantams už konsultacijas, susijusias su aplinkosauginiu ir ekonominiu tvarumu, įskaitant verslo planų (veiklos ir (arba) projektų aprašų) ir kitų su jais susijusių dokumentų rengimą, kai šios išlaidos skiriamos nekilnojamajam turtui statyti ir (arba) įsigyti, įskaitant ilgalaikę nuomą, ir gerinti, naujiems įrenginiams ir įrangai, įskaitant techniką, pirkti ir (arba) išperkamajai nuomai, taip pat šio projekto viešinimo išlaidos, ir kurios yra patirtos ne anksčiau kaip 1 metai iki paramos paraiškos pateikimo dienos.

 

Norėtume paaiškinti, jog tuo atveju, kai bendrosios išlaidos yra patirtos ne anksčiau kaip 1 metai iki paramos paraiškos pateikimo dienos ir kartu su paraiška yra pateikiamos pirkimo sutartys, papildomai pateikti 3 komercinių pasiūlymų nereikalaujama.

 

 

Informuojame, kad Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos srities „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“ įgyvendinimo taisyklių, taikomų nuo 2019 metų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2019 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 3D-107 (toliau – Taisyklės), 11.3 papunktyje nurodyta, jog galimais pareiškėjais ir partneriais gali būti privatūs juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio ir maisto produktų realizavimu (prekyba), atitinkantys labai mažai, mažai ir vidutinei įmonei (MVĮ) keliamus reikalavimus, nurodytus Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme, kurie gali būti pareiškėjais, partneriais ir tarpininkais.

 

Atkreipiame dėmesį, kad Taisyklių 21.13.3 papunktyje nustatyta, jog pareiškėjai ar partneriai, nurodyti Taisyklių 11.3 papunktyje, privalo turėti teisę vykdyti žemės ūkio ir maisto produktų prekybos veiklą (nustatoma pagal organizacijos steigimo dokumentus). Vadovaujantis Taisyklių 21.17 papunkčiu, nauji ūkio subjektai teikia ūkinės veiklos pradžios balansą.

 

Kadangi Taisyklės nereglamentuoja veiklos vykdymo laiko bei pajamų pareiškėjams, nurodytiems Taisyklių 11.3 papunktyje, paramos paraišką galėtų teikti naujas ūkio subjektas, t. y. nauja prekybos įmonė, nevykdžiusi jokios ūkinės veiklos, o tik planuojanti ją vykdyti ir investuoti į mažmeninės prekybos veiklą.

Remiantis Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos srities „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“ įgyvendinimo taisyklių, taikomų nuo 2019 metų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2019 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 3D-107 (toliau – Taisyklės), 22.4 papunkčiu, pareiškėjas ir partneriai prisiima įsipareigojimą, įsteigus prekybos vietą (-as), pradėti vykdyti (mažmeninę) prekybą, prekiaujant visų projekto grandinės dalyvių gaminamais produktais. Taigi, sudarius trumpą žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinę, privaloma prekiauti visų projekto grandinės dalyvių, gaminančių produktus, gaminamais produktais.

 

Informuojame, kad Taisyklių 22.4 papunktis nedraudžia projekto dalyviams įsteigtose prekybos vietose prekiauti ir kitų (pavyzdžiui, ūkininkų, kurie projekte nedalyvauja kaip partneriai) galimų pareiškėjų ir jų partnerių produkcija. Platus parduodamos produkcijos asortimentas yra patrauklus aspektas kiekvienai naujai įsteigtai prekybos vietai, už ką yra suteikiami projektų atrankos balai, nurodyti Taisyklių 41.5 papunktyje. Tačiau pažymime, kad vertinant Taisyklių 41.5 papunktyje nurodytą projektų atrankos balų skaičių bus vertinama, ar į rinką tiekiama (parduodama) projekto grandinės dalyvių skirtinga produkcija. Jeigu prekiaujama ne projekto grandinės dalyvių, o kitų, pavyzdžiui, ūkininkų produkcija, atrankos balai už tai neskiriami.

Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos srities „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“ įgyvendinimo taisyklėse (2019 m.) nustatyta, jog pareiškėjas ir partneriai prisiima įsipareigojimą, įsteigus prekybos vietą (-as), pradėti vykdyti (mažmeninę) prekybą, aptarnaujant ne mažiau kaip 3 000 pirkėjų ir (arba) 1 000 pirkėjų laikinose prekybos vietose per metus (skaičiuojant nuo prekybos vietos įkūrimo dienos proporcingai išdirbtam laikui), prekiaujant visų projekto grandinės dalyvių gaminamais produktais.

 

Taigi, sudarius trumpą žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinę, privaloma prekiauti visų dalyvių, gaminančių produktus, gaminamais produktais.

 

Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos srities „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“ įgyvendinimo taisyklėse (2019 m.) nurodyta, kad paramos paraiška turi būti teikiama ne mažiau kaip dviejų ūkio subjektų, užsiimančių žemės ūkio, maisto produktų gamyba ir (arba) perdirbimu, ir (arba) rinkodara.

 

Dokumentai, kuriais projekto dalyviai galėtų įrodyti, kad aptarnavo ne mažiau kaip 3 000 pirkėjų, gali būti šie: mažmeninės prekybos vietoje esančio kasos aparato formuojama ataskaita, kasos aparatų kvitai ir kasos žurnalai.

 

Tinkami finansuoti paprasto remonto darbai, numatyti STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ (toliau – STR) 12.1–12.11 papunkčiuose. Atkreipiame dėmesį, jog STR 12.12 papunktyje numatyta, kad kiti statybos darbai (taip pat ir apdailos darbai) atliekami nekeičiant, nešalinant, neįrengiant, nestiprinant ir nesilpninant laikančiųjų konstrukcijų.

 

Taigi, atliekant paprastąjį remontą, apdailos darbai nėra tinkami finansuoti.

Atsakydami į pateiktą klausimą, norėtume informuoti, kad jeigu, vadovaujantis Vietos projektų, įgyvendinamų bendruomenių inicijuotos vietos plėtros būdu, administravimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. 3D-544 „Dėl vietos projektų, įgyvendinamų bendruomenių inicijuotos vietos plėtros būdu, administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Administravimo taisyklės), pareiškėjas privalo vykdyti pirkimus, tai iki mokėjimo prašymo (toliau – MP) arba kartu su MP Nacionalinei mokėjimo agentūrai turi būti pateikti vertinti jau įvykdytų pirkimų dokumentai.

 

Taip pat atkreipiamas dėmesys, jog Administravimo taisyklių 139.1 papunktyje numatyta, kad asmenims, kuriems taikomas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas ir vykdomi viešieji pirkimai, taikomas išankstinis planuojamų viešųjų pirkimų dokumentų vertinimas. Išankstinio viešųjų pirkimų vertinimo tikslas – galimų pažeidimų ir klaidų parengtuose viešojo pirkimo dokumentuose prevencija. Šį vertinimą atlieka VPS vykdytojos darbuotojai iki pirkimų vykdymo pradžios.

 

Išankstinis viešųjų pirkimų vertinimas turi būti atliekamas (išskyrus bendrąsias vietos projektų išlaidas ir pirkimus, atliekamus naudojantis CPO elektroninėmis priemonėmis, – jiems išankstinis pirkimų vertinimas netaikomas), kai vietos projekto vykdytojas numato organizuoti viešuosius pirkimus, kurių numatoma vertė viršija 10 000 (dešimt tūkstančių) Eur (be PVM), tokiu atveju vietos projekto vykdytojas turi iki viešųjų pirkimų pradžios pateikti VPS vykdytojai ir suderinti su ja šią informaciją:

139.1.1. pasirinktą viešojo pirkimo procedūrą ir motyvus dėl tokios procedūros pasirinkimo; 139.1.2. viešojo pirkimo skelbimo turinį (kai taikoma) ir pirkimo dokumentus.

 

Taigi, jei paramos gavėjui yra taikomas išankstinis viešųjų pirkimų derinimas ir pirkimų suma viršija 10 000 Eur, pirkimai su Vietos veiklos grupe turi būti suderinti iki pirkimų vykdymo pradžios.

 

Norėtume informuoti, kad žuvų pašarų gamybos įrangos įsigijimo išlaidos yra netinkamos finansuoti pagal viensektorę kaimo vietovių vietos plėtros strategijos paramos verslo kūrimui ir plėtrai priemonę.

 

Pagal viensektorę kaimo vietovių vietos plėtros strategiją, įgyvendinamą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „LEADER“ (kaimo vietovių VPS), pateiktų vietos projektų tinkamos finansuoti išlaidos finansuojamos iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšų, tuo tarpu žuvų pašarų gamybos įrangos įsigijimo išlaidos yra susijusios su žuvininkystės sektoriaus išlaidomis, kurios finansuojamos iš Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo lėšų.

 

Atsakydami į pateiktą klausimą, norėtume informuoti, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – Darbo kodeksas) 32 straipsniu 1 punktu, „Darbo sutartis − darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį“.

 

Darbo kodekso 66 straipsnio 1 punkte nurodytos darbo sutarčių rūšys:

1) neterminuota darbo sutartis;

2) terminuota darbo sutartis;

3) laikinojo darbo sutartis;

4) pameistrystės darbo sutartis;

5) projektinio darbo sutartis;

6) darbo vietos dalijimosi darbo sutartis;

7) darbo keliems darbdaviams sutartis;

8) sezoninio darbo sutartis.

 

Taigi savanoriškos veikos sutartis nėra viena iš aukščiau nurodytų darbo sutarčių rūšių, vadinasi, bazinis darbo užmokestis negali būti didinamas 15 procentų.

 

 

 

Norėtume informuoti, kad dėl darbo  užmokesčio skaičiavimo ir apmokestinimo reformos, sumos, skirtos organizatoriaus veiklos išlaidoms, nuo 2019 m. sausio 1 d. nesikeis.