DUK

Informuojame, kad Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos srities „Parama smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimui“ supaprastintųjų įgyvendinimo taisyklių, taikomų nuo 2019 metų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2019 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 3D-414 (suvestinė redakcija nuo 2022 m. rugpjūčio 4 d.) (toliau – Taisyklės), 12 punkte nurodyta, kad paramos paraišką pareiškėjas turi teikti kartu su partneriais, kurie viename projekte užsiima ta pačia ekonomine veikla ir išlaidos yra susijusios su remiama (-omis) ekonomine (-ėmis) veikla (-omis) (pvz., žemės ūkio veikla užsiimantys subjektai su žemės ūkio veikla užsiimančiais subjektais, miškininkystės veikla užsiimantys subjektai su miškininkystės veikla užsiimančiais subjektais ir (ar) alternatyviąja veikla užsiimantys subjektai su alternatyviąja veikla užsiimančiais subjektais, pagal tą pačią ekonominės veiklos rūšį, t. y. įgyvendinant vieną projektą negali būti numatyta keleto skirtingų alternatyvios ekonominės veiklos rūšių).

 

Pažymime, kad partnerių įtraukimas į projektą turi būti pagrįstas paramos paraiškoje. Projekte gali dalyvauti tik tokia pat veikla užsiimantys subjektai, kurie paramos kreipiasi pagal tą pačią vykdomą ekonominę veiklą. Siekiant užtikrinti vykdomos veiklos tęstinumą, naujų veiklų įtraukimas negalimas (verslo liudijime arba individualios veiklos pažymoje nurodyta ekonominė veikla turi atitikti ekonominės veiklos rūšies kodą, nurodytą paramos paraiškoje). Pareiškėjas ir partneriai iki paraiškos pateikimo pagal Taisyklių 1 priede nustatytą formą turi pasirašyti bendrą jungtinės veiklos sutartį, sudarytą laikantis pagrindinių geros partnerystės principų.

 

Taisyklių 2 priede esančios paraiškos formos II skyriaus „Informacija apie pareiškėją ir partnerius“ 6.1.1 eilutėje nurodyta, kad pareiškėjas ir partneriai turi nurodyti vykdomą ir (arba) planuojamą vykdyti ekonominę veiklą pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių, patvirtintą Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2007 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. DĮ-226 „Dėl Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus patvirtinimo“ (toliau – EVRK). Pareiškėjas ir partneriai nurodo EVRK sekciją ir skyrių.

 

Taigi, ar visi projekto dalyviai užsiima ta pačia ekonomine veikla, bus tikrinama pagal EVRK sekciją ir skyrių.

Kadangi apgyvendinimo veikla ir statybų veikla nepatenka į tą pačią sekciją, toks projektas nebus remiamas.

 

 

Informuojame, kad Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos srities „Parama smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimui“ supaprastintųjų įgyvendinimo taisyklių, taikomų nuo 2019 metų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2019 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 3D-414 (suvestinė redakcija nuo 2022 m. rugpjūčio 4 d.) (toliau – Taisyklės), 24.3 papunktyje nurodyta, kad 70 proc. paramos intensyvumas taikomas projekto verslo plano įgyvendinimo išlaidoms tuo atveju, kai smulkieji ūkiai bendradarbiauja gyvulininkystės, sodininkystės, uogininkystės, daržininkystės sektoriuose ir jų ataskaitiniais metais gautos pajamos iš konkretaus specializuoto sektoriaus (gyvulininkystės, sodininkystės, uogininkystės ar daržininkystės) sudaro ne mažiau kaip 45 proc. pareiškėjo ir partnerio (vertinama kiekvieno atskirai) žemės ūkio veiklos pajamų (augalų priskyrimas specializuotam sodininkystės, daržininkystės, uogininkystės ar augalininkystės sektoriui atliekamas pagal 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedą).

 

Nurodytas paramos intensyvumas taikomas, kai bendradarbiaujama tame pačiame viename sektoriuje iš nurodytų ir visos projekte numatytos investicijos yra susijusios su to konkretaus specializuoto žemės ūkio sektoriaus veiklos vykdymu (specializuotam daržininkystės sektoriui priskiriamos investicijos, susijusios tik su šviežių daržovių (t. y. nedžiovintų) gamyba arba perdirbimu (vakuumavimu, konservavimu, atšaldymu, užšaldymu).

 

Informuojame, kad Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (toliau – Programa) priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos srities „Parama smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimui“ supaprastintųjų įgyvendinimo taisyklių, taikomų nuo 2019 metų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2019 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 3D-414 (suvestinė redakcija, galiojanti nuo 2022 m. rugpjūčio 4 d.) (toliau – Taisyklės), 17 punkte nurodyta, kad pareiškėjas / paramos gavėjas ir partneris (-iai) projekto įgyvendinimo laikotarpiu negali dalyvauti įgyvendinant kitas investicines Programos priemones ir (ar) veiklos sritis, išskyrus Programos priemones, nurodytas Taisyklių 25 punkte.

 

Pažymime, kad Taisyklių 25 punkte nurodyta, jog pakartotinai investicinės paramos galima kreiptis tik įgyvendinus ankstesnįjį ES lėšomis finansuojamą projektą, t. y. ne anksčiau, kaip pateikus paskutinį mokėjimo prašymą ir galutinę projekto įgyvendinimo ataskaitą (netaikoma Programos priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sričiai „Miško veisimas“, veiklos sričiai „Miškams padarytos žalos prevencija ir atlyginimas“, kai teikiama paramos paraiška tik pažeistam miškui atkurti, veiklos sričiai „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“ (išskyrus, kai projekte vykdoma viešojo naudojimo rekreacinės miško infrastruktūros įrengimo ir atnaujinimo veikla), Programos priemonės „Pagrindinės paslaugos ir kaimų atnaujinimas kaimo vietovėse“ veiklos srities „Parama investicijoms į visų rūšių mažos apimties infrastruktūrą“ veiklai „Asbestinių stogų dangos keitimas“, Programos priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sričiai „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“, Programos priemonės „Parama investicijoms į prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti galimų gaivalinių nelaimių, nepalankių klimato reiškinių ir katastrofinių įvykių padarinius“ veiklos sričiai „Parama investicijoms į prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti pavojingų ligų grėsmes ir su jomis susijusias pasekmes“, Programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sričiai „Prevencinių priemonių taikymas prieš vilkų ūkiniams gyvūnams daromą žalą“).

 

Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos srities „Parama smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimui“ įgyvendinimo taisyklėse (toliau – Taisyklės) nurodyta, kad pareiškėjas ir jo partneriai buhalterinę apskaitą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytus reikalavimus turi tvarkyti ne mažiau kaip paskutiniuosius metus iki paramos paraiškos pateikimo.

 

Kartu su paraiška buhalterinės apskaitos dokumentus turi pateikti ir pareiškėjas, ir visi partneriai.

 

Pažymime, kad pagal buhalterinės apskaitos dokumentus bus nustatoma pareiškėjo ir partnerių atitiktis Taisyklėse nurodytam reikalavimui dėl ūkio subjekto (pareiškėjo ir partnerio) atitikties ekonominio gyvybingumo kriterijams, kaip nurodyta Ūkio subjektų, siekiančių pasinaudoti parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones, ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. 3D-440.

 

Primename, kad buhalterinė apskaita turi būti tvarkoma iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos.

 

Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos srities „Parama smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimui“ įgyvendinimo taisyklėse nurodyta, jog partneriai ir paramos gavėjas projekto įgyvendinimo ir priežiūros laikotarpiu negali būti keičiami ir (arba) negali nutraukti jungtinės veiklos sutarties, išskyrus atvejus, kai atsiranda nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybės arba patiriama finansinių sunkumų (bankrutuoja arba yra likviduojami).

 

Tokių atveju, pasikeitus partneriui arba paramos gavėjui, naujas asmuo turi atitikti visus tinkamumo gauti paramą reikalavimus, prisiimti visus įsipareigojimus bei tęsti projekto veiklą. Nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybės arba patirti finansiniai sunkumai turi būti įrodomi dokumentais.

Informuojame, kad šiuo metu galiojančių Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos srities „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“ įgyvendinimo taisyklių, taikomų nuo 2021 metų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2021 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 3D-386 (suvestinė redakcija nuo 2022 m. birželio 3 d.) (toliau – Taisyklės), 19 punkte nurodyta, jog paramos gavėjas ir partneriai projekto įgyvendinimo ir projekto kontrolės  laikotarpiu negali būti keičiami ir (arba) nutraukti jungtinės veiklos sutarties, tik išskyrus atvejus, nurodytus jungtinės veiklos sutartyje (Taisyklių 1 priedas).

 

Taigi projekto grandinės dalyviai negali būti keičiami ir (arba) nutraukti jungtinės veiklos sutarties iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos, tik išskyrus atvejus, nurodytus jungtinės veiklos sutartyje.

 

Informuojame, kad šiuo metu galiojančių Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos srities „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“ įgyvendinimo taisyklių, taikomų nuo 2021 metų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2021 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 3D-386 (suvestinė redakcija nuo 2022 m. birželio 3 d.) (toliau – Taisyklės), 21.10 papunktyje nurodyta, jog pareiškėjo ir (ar) partnerių nekilnojamasis turtas (statinys, žemė, įskaitant žemę po esamais ir (arba) numatomais statyti statiniais), į kurį investuojama, turi priklausyti pareiškėjui ir (ar) partneriui, pareiškėjo sutuoktiniui ir (ar) partnerio sutuoktiniui arba pareiškėjui ir jo sutuoktiniui ir (ar) partneriui ir jo sutuoktiniui nuosavybės teise, arba pareiškėjui ir partneriui bendrosios dalinės nuosavybės teise, kai naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarka nustatyta notariškai patvirtintoje sutartyje ir pareiškėjas ir (ar) partneris investuoja į savo dalį. Tokiu atveju, kai nekilnojamasis turtas (statinys), į kurį investuojama, priklauso sutuoktiniui asmeninės nuosavybės ar bendrosios jungtinės nuosavybės teise, pateikiamas rašytinis sutuoktinio sutikimas investuoti į jam priklausantį nekilnojamąjį turtą (statinį) ir vykdyti projekte numatytą veiklą ne trumpiau kaip iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos. Statiniai ir žemė po esamais ir (ar) numatomais statyti statiniais pareiškėjo ir (ar) partnerio gali būti nuomojami arba kitaip užtikrinamas teisėtas naudojimasis jais ne trumpesniam terminui kaip iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos (regioninio lygmens logistikos centro atveju, nuomos arba kito teisėto naudojimosi nekilnojamuoju turtu sutartis gali būti sudaryta tik su valstybės ar savivaldybės nekilnojamojo turto valdytoju). Nekilnojamojo turto nuosavybės, nuomos, panaudos ar kito teisėto naudojimosi nekilnojamuoju turtu pagrindai VĮ Registrų centre turi būti įregistruoti iki paramos sutarties pasirašymo dienos ir galioti ne trumpiau kaip iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos. Nuomos, panaudos sutartyje ar kitais pagrindais naudojamos žemės valdymo ir naudojimo teisę suteikiančiuose dokumentuose turi būti aptarta statybų galimybė.

 

Taigi nekilnojamasis turtas gali priklausyti pareiškėjo sutuoktiniui, kaip nustatyta Taisyklių 21.10 papunktyje.

 

Informuojame, jog Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos srities „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“ (toliau – Priemonė) įgyvendinimo taisyklių, taikomų nuo 2021 metų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2021 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 3D-386 (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2021 m. gruodžio 3 d.) (toliau – Taisyklės), 21.15 papunktyje nurodyta, kad jeigu projekte numatyta įsteigti regioninio lygmens logistikos centrą (nauja statyba arba esamo nekilnojamojo turto pritaikymas), parama teikiama atsižvelgiant į pareiškėjo patirtį vykdant trumposios tiekimo grandinės veiklą (vertinama pagal paramos paraiškos II skyriaus 8 dalyje nurodytą informaciją).

 

Pažymime, kad paramos paraiškos formos pagal Priemonę II skyriaus „INFORMACIJA APIE PAREIŠKĖJĄ IR PARTNERIUS“ 8 dalyje nurodyta, jog turi būti pateikta „informacija apie pareiškėjo patirtį vykdant trumpųjų tiekimo grandinių veiklą (šią dalį pildo pareiškėjas, kai projekte numatytos investicijos regioninio lygmens logistikos centrui kurti (naujai statybai arba esamo nekilnojamojo daikto pritaikymui), nurodydamas savo patirtį vykdant trumpųjų tiekimo grandinių veiklą.“

 

Taip pat informuojame, kad paramos paraiškos VI skyriaus „PATEIKIAMI DOKUMENTAI“ 17 eilutėje nurodyta, jog turi būti pateikiami „dokumentai, kurie pagrindžia, kad pareiškėjas turi patirties, vykdant trumpųjų tiekimo grandinių patirtį (sutartys su stacionarią prekybos vietą ir (arba) su viešąsias paslaugas teikiančia įmone).“

 

Norėtume paaiškinti, jog pareiškėjo patirties pagrindimui turi būti pateikiamos sutartys, dokumentai, kurie pagrindžia, kad pareiškėjas turi patirties, vykdant trumpųjų tiekimo grandinių veiklą (sutartys su stacionaria prekybos vieta ir (arba) su viešąsias paslaugas teikiančia įmone). Tai reiškia, jog pareiškėjui būtina turėti bent vieną stacionarią prekybos vietą ir (arba) bent vieną sutartį su viešąsias paslaugas teikiančia įstaiga arba įmone, pavyzdžiui, su darželiu arba restoranu.

 

Taigi Jūsų nurodyto ūkininko sudaryta daržovių tiekimo sutartis su viešojo maitinimo paslaugas teikiančia ir prekybos veiklą vykdančia įmone galėtų būti tinkamas dokumentas, įrodantis patirtį vykdant trumposios grandinės veiklą, jeigu šis pareiškėjas turėtų bent vieną stacionarią prekybos vietą ir (arba) bent vieną sutartį su viešąsias paslaugas teikiančia įstaiga arba įmone, pavyzdžiui, su darželiu arba restoranu.

 

Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos „Parama žemės ūkio vandentvarkai“ įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2019 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 3D-257 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos „Parama žemės ūkio vandentvarkai“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“, nenustatyta, kaip turi būti įforminta jungtinės veiklos sutartis, todėl ją užtenka grupės nariams tik pasirašyti.

 

Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos „Parama žemės ūkio vandentvarkai“ įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2019 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 3D-257 (toliau – Taisyklės), nustatyta, kad pareiškėjas ir jo partneris (kai paraiška teikiama kartu su partneriu) laikomi tinkami gauti paramą, jei atitinka Taisyklių 18 punkte išvardytas tinkamumo gauti paramą sąlygas ir reikalavimus. Vienas iš reikalavimų, kad investicijos atitiktų aplinkos apsaugos reikalavimus (18.12 papunktis).

 

Ar dėl Jūsų planuojamų melioracijos sistemos rekonstravimo darbų turi būti atlikta atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, turėtumėte kreiptis į Aplinkos apsaugos agentūrą.

 

Jeigu reikia atlikti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą, tai atrankos išvada dėl numatomo įgyvendinti projekto planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo pateikiama kartu su paraiška, kaip nustatyta Taisyklių 18.12 papunktyje.

Funkciniais ryšiais susijusiomis melioracijos sistemomis laikytina:

 

 

Norėtume paaiškinti, kad tyrinėjimo darbai yra viena iš sudėtinių Melioracijos statinių techninio projekto ruošimo dalių. Projektavimo darbai atliekami vadovaujantis Melioracijos techninio reglamento MTR 1.05.01:2005 „Melioracijos statinių projektavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. 3D-1 (toliau – Reglamentas), nuostatomis.

 

Reglamento 6.3 papunktyje nurodyta, kad projektuodamas melioracijos statinius „statytojas privalo organizuoti normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytus tyrinėjimus“.

 

Atsižvelgiant į Reglamento nuostatas dėl tyrinėjimo darbų bei į tai, kad tyrinėjimai turi būti atlikti įmonės ir specialistų, atestuotų Melioracijos įmonių ir specialistų atestavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 3D-258, nustatyta tvarka, neturėtų kilti sunkumų pateikiant taisyklių 18.9 papunktyje prašomą informaciją.

Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos „Prevencinių priemonių taikymas prieš vilkų ūkiniams gyvūnams daromą žalą“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų žemės ūkio ministro 2020 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. 3D-98 (suvestinė redakcija nuo 2021-05-11), 8 punkte nustatyta, kad remiama veikla yra  priemonių, kurios skirtos gyvuliams apsaugoti nuo vilkų, įsigijimas, t. y. paramos lėšomis būtų finansuojama vielinio elektrinio aptvaro ir (arba) jo dalių; juostinio elektrinio aptvaro ir (arba) jo dalių;  tinklinio elektrinio aptvaro ir (arba) jo dalių, taip pat elektros tiekimo ir palaikymo įrenginio (-ių) ir (arba) jo (-ų) dalių įsigijimas. Jūsų klausime įvardintos „garsines baidyklės“ nebūtų tinkama paramos lėšomis finansuoti investicija.

 

Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos „Prevencinių priemonių taikymas prieš vilkų ūkiniams gyvūnams daromą žalą“ įgyvendinimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2020 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. 3D-98 (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2021 metų gegužės 11 d.) (toliau – Taisyklės), pareiškėjais gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio veikla (deklaruojantys pasėlius ir žemės ūkio naudmenas ir turintys Taisyklių 2 priede nurodytų Ūkinių gyvūnų registre valdos valdytojo ir (ar) partnerio ar valdoje registruoto šeimos nario vardu užregistruotų ūkinių gyvūnų) ir teisėtais pagrindais valdantys žemės sklypus, kuriuose numatoma įrengti apsaugos priemones.

 

Pažymėtina, jog Taisyklių 2 priede žirgai nėra įvardijami kaip ūkiniai gyvūnai, kurie perskaičiuojami į SG pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklą „Prevencinių priemonių taikymas prieš vilkų ūkiniams gyvūnams daromą žalą“ (toliau – Priemonė), taigi, auginant žirgus, parama pagal Priemonę nebūtų teikiama. 

 

Norėtume paaiškinti, jog paramos pagal Priemonę galima kreiptis tik tuo atveju, jei pareiškėjas augina avis, ožkas, mėsinių ir mėsinių-pieninių veislių karves žindenes, laikomas kartu su prieaugliu iki 6 mėnesių amžiaus toje pačioje bandoje, galvijus.

 

 

Informuojame, jog Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos „Prevencinių priemonių taikymas prieš vilkų ūkiniams gyvūnams daromą žalą“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2020 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. 3D-98 (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2021 metų gegužės 11 d.) (toliau – Taisyklės), 13.11 papunktyje nurodyta, kad pareiškėjas privalo laikyti ne mažiau kaip 1 SG, Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro apskaičiuotą Taisyklių 2.6 papunktyje nustatyta tvarka. Skirtingų rūšių gyvūnų vieneto atitikties SG prilyginimas pateiktas Taisyklių 2 priede.

 

Taip pat pažymėtina, jog pagal Taisyklių 13.111 papunktį pareiškėjo laikomas 1 SG/1 ha kiekis turi atitikti jo deklaruotus  žemės ūkio naudmenų plotus, kuriuose bus įgyvendinamos apsaugos priemonės. Pareiškėjas gali nurodyti ir mažesnį SG skaičių, jei jo nurodytas žemės ūkio naudmenų plotas hektarais, kuriame bus įgyvendinamos apsaugos priemonės, yra mažesnis nei turimas SG skaičius, užtikrinant, kad nenurodytas SG bus laikomas / saugomas pareiškėjo turimomis priemonėmis, kurioms parama neteikiama.

 

Taigi pareiškėjas, siekiantis paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklą „Prevencinių priemonių taikymas prieš vilkų ūkiniams gyvūnams daromą žalą“, visais atvejais privalo laikyti ne mažiau kaip 1 SG.

 

Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas paraiškoje galėtų nurodyti ir mažesnį SG skaičių (bet ne mažiau kaip 1 SG/1ha), jei pareiškėjo nurodytas žemės ūkio naudmenų plotas hektarais, kuriame bus įgyvendinamos apsaugos priemonės, yra mažesnis nei turimas SG skaičius, užtikrinant, kad nenurodytas SG bus laikomas / saugomas pareiškėjo turimomis priemonėmis, kurioms parama neteikiama. Taigi galimybė nurodyti mažesnį SG skaičių būtų tuo atveju, jei turima / laikoma daugiau nei 1 SG/1 ha.

 

Norėtume informuoti, kad žemės ūkio ministro 2020 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. 3D-98 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos „Prevencinių priemonių taikymas prieš vilkų ūkiniams gyvūnams daromą žalą“ įgyvendinimo taisyklių 26 punkte yra nustatyta, kad kompensuojamo vielinio / juostinio / tinklinio elektrinio aptvaro ilgis turi būti ne didesnis, nei reikalinga aptverti plotams, nurodytiems paramos paraiškoje.

 

Taip pat norėtume atkreipti dėmesį, kad paramos paraiškos II skyriaus „Informacija apie veiklą, kuriai prašoma paramos“ 2 eilutėje „Veiklos vykdymo vieta (nurodomi sklypai, kuriuose bus įgyvendinamos apsaugos priemonės)“ pareiškėjas turi nurodyti sklypo unikalius numerius ir aptveriamo ploto dydį ha.

 

Papildomų dokumentų dėl ploto pagrindimo pateikti nereikia.

Norėtume informuoti, kad šiuo metu galiojančių Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos „Prevencinių priemonių taikymas prieš vilkų ūkiniams gyvūnams daromą žalą“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų žemės ūkio ministro 2020 m.  vasario 14 d. įsakymu Nr. 3D-98, 8.4 papunktyje nustatyta, kad paramos lėšomis remiamas elektros tiekimo ir palaikymo įrenginio (-ių) ir (arba) jo (-ų) dalių įsigijimas.

 

Tai reiškia, kad būtų finansuojamas įrenginys (elektros impulsų generatorius, taip pat saulės baterija), kuris užtikrintų, kad visame elektrinio aptvaro perimetre būtų palaikoma ne mažesnė kaip 4 500 V įtampa.

Bendruoju atveju pagal šiuo metu galiojančias Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos „Prevencinių priemonių taikymas prieš vilkų ūkiniams gyvūnams daromą žalą“ įgyvendinimo taisykles, patvirtintas žemės ūkio ministro 2020 m.  vasario 14 d. įsakymu Nr. 3D-98 (toliau  – Taisyklės), remiamas  elektrinio aptvaro, kuris yra tinklinis, vielinis arba juostinis įrenginys, kuriuo leidžiama elektros srovė ir kuris skirtas naminių gyvūnų laikymo teritorijai aptverti, siekiant sulaikyti juos toje teritorijoje, taip pat neleisti į teritoriją patekti laukiniams gyvūnams, įsigijimas.

 

Reikalavimai tinkliniam elektriniam aptvarui, kurie taikomi visam aptvaro perimetrui, taip pat ir vartams, yra nustatyti Taisyklių 14.5 ir 14.6 papunkčiuose.

 

Norėtume atkreipti Jūsų dėmesį, kad pagal Taisykles parama tinklinės tvoros, kaip Jūs ją apibūdinote savo klausime (betonu įtvirtinti metaliniai kuolai sujungti nelanksčiais tinklo skydais (segmentai), įsigijimui negalėtų būti skiriama.  Jūsų klausime aprašytuoju atveju tinkamomis finansuoti išlaidomis galėtų būti pripažintos vielos, izoliatorių ir elektros tiekimo ir palaikymo įrenginio arba jo dalių įsigijimo išlaidos, kaip vielinio elektrinio aptvaro sudedamosios dalys.

Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Su „Natura 2000“ ir Vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos“ įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 3D-246, nustatyta, jog parama pagal veiklos sritį „Parama „Natura 2000“ žemės ūkio paskirties žemėje“ skiriama kasmet už vieną žemės ūkio paskirties žemės hektarą:

 

Parama už ariamąją žemę neskiriama, jei pareiškėjas žemės ūkio naudmenas, kurios kompetentingos institucijos (Aplinkos ministerijos) nustatytos kaip EB svarbos natūralių ir saugomų rūšių buveinių plotai, deklaruoja pagal vieną iš I–II ar V grupės Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 3D-171, 2 priede nurodytų klasifikatoriaus kodų.

 

Parama pagal veiklos sritį „Parama „Natura 2000“ miškuose“ skiriama kasmet už vieną miško hektarą:

 

Visi privačių žemių savininkai / valdytojai, kurių  sklypai patenka į „Natura 2000“ ekologinio tinklo teritorijas, privalo laikytis visų jų teritorijoje taikomų papildomų ūkinės veiklos apribojimų ir reikalavimų, nepriklausomai nuo to, ar jie prašo paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos  (KPP) priemonę „Su „Natura 2000“ ir Vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos“, ar neprašo.

 

Pavyzdžiui, gali būti taikomi šie ūkinės veiklos apribojimai: draudžiama suarti pievas arba ganyklas arba apsėti jas kultūrinėmis žolėmis, naudoti trąšas ir pesticidus, sausinti arba kitaip keisti teritorijos hidrologinį režimą ir pan., o nesant tokių apribojimų, vykdyti tvaraus ūkininkavimo principais paremtą ir aplinkai draugišką ūkinę veiklą.

 

Privačių žemių savininkams / valdytojams, nedalyvaujantiems įgyvendinant KPP priemonę „Su „Natura 2000“ ir Vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos“, tačiau prašantiems tiesioginių bei žalinimo išmokų, kai deklaruoti plotai patenka į „Natura 2000“ teritoriją, taikoma Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklėse, patvirtintose žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897, nustatyta pievų priežiūros tvarka.

Nuomojamus žemės plotus deklaruojantis pareiškėjas galėtų pretenduoti gauti paramą pagal veiklos sritį „Parama „Natura 2000“ žemės ūkio paskirties žemėje“.

 

Norėtume priminti, kad pareiškėjas, pretenduojantis gauti paramą, turės atitikti visus keliamus reikalavimus, nurodytus Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Su „Natura 2000“ ir Vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos“ įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 3D-246.

 

 

Informuojame, jog, vadovaujantis žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 3D-246 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Su „Natura 2000“ ir Vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos“ įgyvendinimo taisyklių nuostatomis, pievas (kodai GPŽ, GPA, DGP), žolinius azotą kaupiančius augalus ariamojoje žemėje (visi klasifikatoriaus III grupės kodai) nušienauti bent 1 kartą per metus nuo einamųjų metų birželio 15 d. iki spalio 30 d. (įskaitytinai) arba nuganyti (deklaruojamuose laukuose yra būtini gyvulių buvimo lauke požymiai – ekskrementų liekanos, išguldyta ir (arba) nuėsta žolė ar kiti požymiai). Jeigu pareiškėjo arba jo valdos partnerio ar valdoje registruoto šeimos nario einamųjų metų laikotarpiu nuo sausio 1 d. iki birželio 30 d. laikytų žolėdžių ūkinių gyvūnų vidurkis sudarė ne mažiau kaip 0,3 SG hektarui (vertinamas visų deklaruojamų pievų plotų ir laikytų žolėdžių ūkinių gyvūnų (galvijų, arklių, avių, ožkų, danielių, dėmėtųjų elnių, tauriųjų elnių, Dovydo elnių, bizonų, stumbrų) santykis), pievų plotuose ganymo sezono metu yra ganoma, šių plotų nebūtina papildomai šienauti, o po ganymo lauke likęs nedidelis nenuėstos žolės kiekis nebus laikomas neatitikimu reikalavimams. Tais atvejais, kai ūkinių gyvūnų vidurkis sudarė mažiau nei 0,3 SG hektarui, likusi po ganymo žolė (šienas, žalioji masė ar kt.) turi būti nušienauta ir sutvarkyta (išvežta iš lauko);

 

Šienavimo metu nupjauta žolė (šienas, žalioji masė ar kt.) ganyklose arba pievose turi būti sutvarkyta (išvežta iš lauko), mulčiuoti (smulkinti ir paskleisti) draudžiama, išskyrus žolės likučius ganytuose plotuose, kai pareiškėjų (arba jų valdos partnerio ar valdoje registruoto šeimos nario) einamųjų metų laikotarpiu nuo sausio 1 d. iki birželio 30 d. laikytų žolėdžių ūkinių gyvūnų vidurkis sudarė ne mažiau kaip 0,5 SG hektarui (vertinamas visų deklaruojamų pievų plotų ir laikytų žolėdžių ūkinių gyvūnų (galvijų, arklių, avių, ožkų, danielių, dėmėtųjų elnių, tauriųjų elnių, Dovydo elnių, bizonų, stumbrų) santykis.