D.U.K.

 

 

 

 

 

 

Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos „Parama žemės ūkio vandentvarkai“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. 3D-578 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos „Parama žemės ūkio vandentvarkai“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“, 17.5 papunktyje numatyta, jog „skolintos lėšos pagrindžiamos kartu su paramos paraiška pateikiant finansinės institucijos sprendimą, kuriuo patvirtinama paskolos suteikimo galimybė, o iki paramos sutarties pasirašymo paramos gavėjas turi pateikti su finansine institucija pasirašytą paskolos sutartį arba raštu patvirtinti, kad atitinkamą projekto dalį įgyvendins nuosavomis lėšomis ir pateikti nuosavas lėšas pagrindžiančius dokumentus“. Melioracijos sistemų naudotojų asociacijos pateikti nuosavas lėšas pagrindžiančius dokumentus turėtų tuo atveju, jei kaip dalis finansavimo šaltinio būtų numatytos skolintos lėšos. Tokiu atveju iki paramos sutarties pasirašymo turėtų būti pateikta ne tik paskolos sutartis, bet ir nuosavas lėšas pagrindžiantys dokumentai. Su paraiška užtenka pateikti protokolo nutartį, kurioje būtų nurodyti projekto finansavimo šaltiniai bei jų dydžiai.

Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos „Parama žemės ūkio vandentvarkai“ įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. 3D-578 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos „Parama žemės ūkio vandentvarkai“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“, nenustatyta, kaip turi būti įforminta jungtinės veiklos sutartis, todėl ją užtenka grupės nariams tik pasirašyti.

Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos „Parama žemės ūkio vandentvarkai“ įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. 3D-578 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos „Parama žemės ūkio vandentvarkai“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės), nenustatyta, kokią dalį privalo finansuoti vienas iš asmenų grupės narių, tačiau norėtume atkreipti dėmesį, jog Taisyklių 9.3 papunktyje nurodyta, kad asmenų grupės nariais gali būti tik tie asmenys, kurių nuosavybės teise valdomuose sklypuose bus vykdoma rekonstrukcija ir jai prašoma paramos. Jei rekonstrukcija bus vykdoma tik vieno asmens valdomame sklype, tokiu atveju pareiškėjas bus ne asmenų grupė ir neatitiks Taisyklių 9.3 papunktyje nustatytos pareiškėjo sąvokos bei bus laikomas netinkamu pareiškėju.

 

Paramos paraiška pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Rizikos valdymas“ veiklos srities „Pasėlių, gyvūnų ir augalų draudimo įmokos“, susijusios su ūkinių gyvūnų draudimo įmokų kompensavimu, įgyvendinimo taisykles prieš patiriant draudimo įmokos ar jos dalies sumokėjimo draudimo įmonei išlaidas pateikiama savivaldybės, kurioje įregistruota žemės ūkio valda, administracijai asmeniškai, per įgaliotą asmenį ar registruotu paštu.

Siekdami, kad patirtos išlaidos būtų laikomos tinkamomis finansuoti, pareiškėjai, tuo atveju, kai perkamų ūkinių gyvūnų draudimo paslaugų vertė mažesnė nei 58 000 Eur, draudimo sutarčiai sudaryti turi gauti ir kartu su paraiška pateikti ne mažiau kaip tris skirtingų draudimo įmonių komercinius pasiūlymus (su lygiaverčiais paslaugų teikimo sąlygas apibūdinančiais parametrais), iš kurių atrenkamas pasiūlymas su nurodyta mažiausia kaina. Tuo atveju, jei apklausęs ne mažiau kaip tris ūkinius gyvūnus draudžiančias draudimo įmones pareiškėjas negavo trijų komercinių pasiūlymų, turi pateikti iš atsisakiusių drausti ūkinius gyvūnus draudimo įmonių gautą informaciją apie nesutikimą suteikti ūkinių gyvūnų draudimo paslaugą, o informacijos iš draudimo įmonių negavęs, pateikti įrodymą, kad buvo kreiptasi į draudimo įmones dėl pasiūlymo pateikimo.

Dėl draudimo paslaugų pirkimo ūkinių gyvūnų laikytojai, įregistravę laikomus ūkinius gyvūnus savo vardu Ūkinių gyvūnų registre, gali kreiptis į šias draudimo įmones: AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialą, AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, AB „Lietuvos draudimas“, „Baltikums Vienna Insurance Group“ AAS Lietuvos filialą.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

• pievas nušienauti bent 1 kartą per metus nuo einamųjų metų birželio 15 d. iki spalio 30 d. (įskaitytinai);
• pievų laukuose, taip pat sodų ir uogynų tarpueiliuose, kuriuose laikoma pieva, visą vegetacijos laikotarpį neturi būti augmeniją stelbiančių, sustabarėjusių, taip pat sėklas subrandinusių arba išbarsčiusių piktžolių;
• juodajame ar žaliajame pūdyme nevykdoma jokia žemės ūkio gamyba einamųjų metų produkcijai gauti. Juodasis pūdymas turi būti periodiškai įdirbamas taip, jog jame nebūtų subrendusių ir žydėjimo stadiją pasiekusių piktžolių. Žaliajame pūdyme negali būti ganomi gyvuliai, šienaujama žolė arba auginami kiti nei žoliniai augalai. Žaliajame pūdyme auginami dirvos struktūrai gerinti skirti žoliniai augalai ne vėliau kaip iki einamųjų metų rugsėjo 15 d. turi būti įterpiami į dirvą;
• sodų ir uogynų tarpueilius (išskyrus tuos tarpueilius, kuriuose yra pieva) periodiškai įdirbti (mechaniškai arba chemiškai) taip, kad juose būtų sunaikintos piktžolės. Sodų ir uogynų tarpueilius, kuriuose yra pieva, nušienauti ne mažiau kaip 1 kartą per metus nuo einamųjų metų birželio 15 d. iki rugpjūčio 1 d. Soduose ir uogynuose iš deklaruojamų laukų ploto pašalinti negyvus medžius, krūmynus ir jų liekanas;
• Nemuno deltos užliejamų pievų teritorijoje, kuri priskiriama prie vietovių, kuriose esama specifinių kliūčių, kategorijos, žolės ritinius išvežti iš laukų iki spalio 1 d.

 

Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Su „Natura 2000“ ir Vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 3D-246, 9.2 papunktyje yra nurodoma, kad pagal veiklos sritį „Parama „Natura 2000“ miškuose“ pareiškėjais gali būti – privačių miškų valdytojai ir (ar) privačių miškų valdytojų asociacijos, kurių valda arba jos dalis yra „Natura 2000“ vietovėje arba už jos ribų esančioje gamtiniu požiūriu vertingoje teritorijoje, išskirtoje vadovaujantis 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL 1992 L 206, p. 7) 10 straipsnio nuostatomis. Gamtiniu požiūriu vertingoje teritorijoje esančioje valdoje ar jos dalyje turi būti nustatyta EB svarbos paukščių veisimosi vieta, vadovaujantis 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos (OL 2010 L 20, p. 7) I priedu.

Taigi pagal veiklos sritį „Parama „Natura 2000“ miškuose“ paramos galėtų kreiptis ne tik savininkas, bet ir kitas asmuo, turintis privataus miško valdymo teisę patvirtinančius dokumentus (nuomos, panaudos sutartis ar kt.).

Svarbu yra tai, kad pareiškėjo atitiktis nustatytoms tinkamumo sąlygoms vertinama pagal paraiškos pateikimo dieną pareiškėjo pateiktus, dokumentais pagrįstus bei viešuosiuose registruose esančius duomenis.

Norėtume informuoti, kad Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Su „Natura 2000“ ir Vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos“ įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 3D-246 (toliau – Taisyklės), numatyta, kad deklaruojant valdą už „Natura 2000“ teritorijos ribų esančioje gamtiniu požiūriu vertingoje teritorijoje, jei pareiškėjo valda ar jos dalis patenka į Europos Bendrijos (Europos Sąjunga) (toliau – EB)  svarbos paukščių veisimosi vietą (tuokvietę), kurioje draudžiami pagrindiniai miško kirtimai, vadovaujantis Miško kirtimo taisyklių I priedo nuostatomis, pareiškėjas, teikiantis paraišką, turi turėti vidinės miškotvarkos projektą, kuriame nustatyti EB svarbos paukščių veisimosi vietoje (tuokvietėje) taikomi veiklos apribojimai, arba miškininko specialisto išvadą apie privačioje miško valdoje nustatytą EB svarbos paukščių veisimosi vietą (Taisyklių 2 priedas). Šią išvadą rengia Valstybinėje miškų tarnyboje registruoti specialistai, kurie turi teisę rengti vidinės miškotvarkos projektus. Vidinės miškotvarkos projekto ar išvados apie privačioje miško valdoje nustatytą EB svarbos paukščių veisimosi vietą rengėjas privalo patikrinti, ar EB svarbos paukščių lizdavietė (tuokvietė) yra įregistruota Saugomų rūšių informacinėje sistemoje (toliau – SRIS) arba Miškų kadastro integruotoje informacinėje sistemoje (toliau – MKIIS). Informacija apie išvadų teikimą skelbiama VSTT tinklalapyje www.vstt.lt rubrikoje „Finansinė parama saugomose teritorijose“.