D.U.K.

Norėtume informuoti, jog dėl paraiškų, pateiktų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ priemonę ir surinkusių 60 atrankos balų, bus kreipiamasi į LR Žemės ūkio ministeriją dėl papildomų lėšų skyrimo. Tuo atveju, jei bus priimtas sprendimas neskirti papildomų lėšų paraiškoms, surinkusioms 60 balų, toliau nurodytoms paraiškoms bus atliekamas papildomas atrankos kriterijų vertinimas ir atrankos kriterijų eiliškumas bus taikomas mažėjančios svarbos tvarka pagal šiuos  kriterijus:

 

Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį  „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ pareiškėjo – fizinio asmens – nuolatinė gyvenamoji vieta turi būti deklaruota kaimo vietovėje, pareiškėjo – juridinio asmens – buveinė turi būti registruota kaimo vietovėje. Parama nėra teikiama ne Lietuvos Respublikos teritorijoje vykdomiems projektams.

 

Taigi, jeigu būsite deklaravę gyvenamąją vietą ar registruoti mieste, neatitiksite vienos iš paramos gavimo sąlygos.

 

Susipažinti su priemonės taisyklėmis, kuriose nustatyti visi keliami reikalavimai bei įsipareigojimai galite pasinaudoję nuorodomis:

 

https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/4ca80910caf111e8bf37fd1541d65f38

 

https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/88eee020d85b11e8a1baff673bb7216a

 

 

 

Informuojame, kad atsakymą į Jūsų pateiktą klausimą teikiame vadovaujantis Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ (toliau – Priemonė) įgyvendinimo taisyklėmis, taikomoms nuo 2018 metų pateiktoms paraiškoms, patvirtintas LR žemės ūkio ministro 2018 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 3D-721 (toliau – Taisyklės).

 

Pažymime, kad Taisyklių 20.9.1 punktas nurodo, kad statiniai ir (arba) patalpos, žemės sklypai, kurie bus tiesiogiai naudojami projekte numatytoms veikloms vykdyti, nuosavybės, nuomos, panaudos ar kito teisėto naudojimosi pagrindais priklauso pareiškėjui. Žemė po rekonstruojamais statiniais arba po statiniais, kuriuose atliekamas kapitalinis remontas, į kuriuos investuojama ir kur numatyta įgyvendinti projektą, pareiškėjui priklauso nuosavybės, nuomos, panaudos ar kito teisėto naudojimosi pagrindais. Pirkimo–pardavimo, nuomos, panaudos ar kito teisėto naudojimosi nekilnojamuoju turtu sutartis, sudaryta ne trumpesniam terminui kaip iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos, VĮ Registrų centre turi būti įregistruota iki paramos sutarties pasirašymo dienos. Nuomos, panaudos sutartyje ar kitais pagrindais naudojamų statinių ir (arba) patalpų valdymo ir naudojimo teisę suteikiančiuose dokumentuose turi būti numatyta rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto galimybė (atitiktis šiai tinkamumo sąlygai gali būti tikslinama). Žemė po naujai statomais statiniais ne vėliau kaip nuo paramos sutarties pasirašymo dienos pareiškėjui priklauso nuosavybės teise. Jeigu nekilnojamojo turto, į kurį investuojama ir (arba) kuriame numatyta vykdyti veiklą, nuosavybės, nuomos, panaudos ar kito teisėto naudojimosi pagrindai VĮ Registrų centre įregistruojami po paramos paraiškos pateikimo, kartu su paramos paraiška turi būti pateikta (-os) rašytinė (-ės) sutartis (-ys) dėl nekilnojamojo turto planuojamo perleidimo pareiškėjo nuosavybėn, planuojamos nuomos ar panaudos, ar kito teisėto naudojimosi, sudaryta (-os) tarp pareiškėjo ir nekilnojamojo turto savininko.

 

Taigi, jeigu pareiškėjas neplanuoja minėtame pastate vykdyti statybų, o planuoja tik įrangą pastate laikyti ir nevykdys mobilios veiklos, pareiškėjas turi teisėtais pagrindais valdyti tik pastatą, kuriame bus įranga. Žemės valdyti teisėtais pagrindais nebūtina.

 

Norėtume informuoti, kad mobilių paslaugų atveju, jeigu projekte nėra numatyta paramos prašyti statyboms, netaikomas reikalavimas žemę valdyti teisėtais pagrindais.

Atsakydami į Jūsų 1-jį klausimą, informuojame, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.81 str. 1 dalimi, juridinis asmuo teises ir pareigas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus.

 

Įsteigus juridinį asmenį reikia turėti ne tik valdymo organą, o ir dalyvių susirinkimą. Įsteigus juridinį asmenį, steigėjai tampa dalyviais ir organizuoja dalyvių susirinkimą.

 

Valdymo organas atsako už juridinio asmens veiklos organizavimą, tačiau, kol bus paskirtas valdymo organas, dalyvių susirinkimas gali nubalsuoti ir priimti sprendimą teikti paraišką ir įpareigoti tam tikrą asmenį pateikti paraišką juridinio asmens vardu.

 

Taigi, ne steigėjai gali teikti paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ (toliau – Priemonė), o dalyvių susirinkimo įgaliotas asmuo (turi būti įvykęs dalyvių susitikimas ir jame nubalsuota, kad įgaliotas asmuo teiks paraišką), kol nėra paskirto valdymo organo.

 

Atsakydami į 2-jį klausimą, pažymime, kad pagal Priemonę nauja darbo vieta (naujas etatas) – paramos gavėjo pagal darbo sutartį, individualios veiklos pažymą, verslo liudijimą, civilinę (paslaugų) sutartį naujai sukurta ir projekto kontrolės laikotarpiu išlaikyta darbo vieta, tiesiogiai susijusi su projekte numatytos ekonominės veiklos vykdymu. Vieną darbo vietą atitinka vienas etatas. Nauja darbo vieta laikoma ta, kuri sukurta po paraiškos pateikimo, t .y. verslo liudijimas ar individualios veiklos pažyma turi būti registruota po paraiškos pateikimo.

 

Taigi, direktoriaus darbo vieta galėtų būti pripažinta nauja darbo vieta tik tokiu atveju, jeigu ji bus sukurta po paraiškos pateikimo.

Atsakydami į pirmąjį Jūsų klausimą, norėtume informuoti, jog pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ (toliau – Priemonė) įgyvendinimo taisykles, taikomas nuo 2018 metų pateiktoms paraiškoms, patvirtintas LR žemės ūkio ministro 2018 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 3D-721, nauja darbo vieta (naujas etatas) laikoma paramos gavėjo pagal darbo sutartį, individualios veiklos pažymą, verslo liudijimą, civilinę (paslaugų) sutartį naujai sukurta ir projekto kontrolės laikotarpiu išlaikyta darbo vieta, tiesiogiai susijusi su projekte numatytos ekonominės veiklos vykdymu. Pareiškėjas įsipareigoja sukurti ne mažiau vieną darbo vietą (vieną etatą).

 

Taip pat norėtume pažymėti, jog Priemonės įgyvendinimo taisyklių 23.4.2.2. papunktyje nurodyta, kad viena darbo vieta laikoma tuo atveju, jei asmens darbo užmokesčio arba savarankiška veikla užsiimančio asmens grynųjų pajamų dydis per ataskaitinius metus yra ne mažesnis negu 12 (dvylika) minimalių mėnesinių algų (toliau – MMA), nustatytų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu.

 

Taigi, norėtume informuoti, jog svarbiausia, kad pareiškėjas, siekiantis paramos pagal Priemonę, sukurtų ne mažiau vieną darbo vietą (vieną etatą) ir sukūrus vieno etato darbo vietą darbo užmokestis per ataskaitinius metus pasiektų 12 MMA. Norėtume atkreipti dėmesį, jog Priemonės įgyvendinimo taisyklėse nėra reglamentuota kiek asmenų gali dirbti sukūrus vieno etato darbo vietą.

 

Atsakydami į antrąjį Jūsų klausimą, norėtume informuoti, jog Priemonės įgyvendinimo taisyklėse nereglamentuota, kad pasibaigus sezoninių darbo sutarčių terminui, sezoninio darbo sutartys negali būti nutrauktos ir pratęstos kitam sezonui.

 

Atsakydami į trečiąjį Jūsų klausimą, norėtume informuoti, jog pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones rodiklio „Naujos darbo vietos sukūrimas ir išlaikymas“ pasiekimo vertinimo metodiką, patvirtintą LR žemės ūkio ministro 2017 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. 3D-718, nurodyta, kad darbuotojai, dirbantys tam tikroje sukurtoje darbo vietoje, projekto kontrolės laikotarpiu gali keistis, tačiau tai bus laikoma ta pačia darbo vieta.

 

Miestelio teritorijoje esantį vandens telkinį būtų galima sutvarkyti pasinaudojus parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Pagrindinės paslaugos ir kaimų atnaujinimas kaimo vietovėse“ veiklos sritis „Parama investicijoms į visų rūšių mažos apimties infrastruktūrą“ ir „Parama investicijoms į kaimo kultūros ir gamtos paveldą, kraštovaizdį“ (toliau – Priemonė).

 

Parama pagal šią Priemonę gali būti teikiama savivaldybių administracijoms ar savivaldybių tarybų įsteigtiems juridiniams asmenims. Ji gali būti skiriama kaimo vietovėse esančioms mažos apimties infrastruktūros atviroms viešoms erdvėms sutvarkyti ir (arba) sukurti, pritaikant jas kaimo bendruomenės poreikiams, ekonominei, socialinei, kultūrinei veiklai, laisvalaikiui.

 

Siūlytume kreiptis į savo rajono savivaldybę ir pasidomėti, ar Jūsų minimas vandens telkinys nėra planuojamas sutvarkyti pagal Priemonę ir (ar) šiuo metu nėra rengiamas projektas bei paraiška gauti paramą.

 

Taip pat norėtume informuoti, kad dėl paramos pagal Priemonę savivaldybių administracijos ar savivaldybių tarybų įsteigti juridiniai asmenys galėtų kreiptis ateityje, jeigu tokia parama dar būtų skiriama. Už žemės ūkio politikos formavimą ir teisės aktų, reglamentuojančių paramos administravimą, parengimą atsakinga Žemės ūkio ministerija, todėl siūlytume sekti naujienas, skelbiamas Žemės ūkio ministerijos interneto svetainėje www.zum.lt bei Nacionalinės mokėjimo agentūros interneto puslapyje www.nma.lt.

 

Taip pat norėtume atkreipti dėmesį, kad Regioninės plėtros departamento prie Vidaus reikalų ministerijos atitinkami teritoriniai skyriai gali suteikti informaciją apie planuojamą kvietimą teikti projektinius pasiūlymus dėl kaimo vietovėse esančios mažos apimties infrastruktūros atvirų viešų erdvių sutvarkymo.

Vadovaujantis Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Pagrindinės paslaugos ir kaimų atnaujinimas kaimo vietovėje“ veiklos sričių „Parama investicijoms į visų rūšių mažos apimtis infrastruktūrą“ ir „Parama investicijoms į kaimo kultūros ir gamtos paveldą, kraštovaizdį“ įgyvendinimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 23.6 papunkčiu prie netinkamų finansuoti išlaidų priskiriamos nenumatytos projektiniame pasiūlyme, išskyrus atvejus, kai projektiniame pasiūlyme buvo numatyti statinio statybos, atnaujinimo (modernizavimo), rekonstravimo, kapitalinio remonto darbai ar kultūros paveldo objektų tvarkybos darbai, tačiau nebuvo numatyti darbai, susiję su statinio statyba, atnaujinimu (modernizavimu), rekonstravimu, kapitaliniu remontu ar kultūros paveldo objektų tvarkyba, kurių poreikis ir pareiga juos atlikti pareiškėjui tapo žinomi rengiant statinio statybos projektą ar kitus su statyba susijusius dokumentus.

Vadovaujantis Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Pagrindinės paslaugos ir kaimų atnaujinimas kaimo vietovėje“ veiklos sričių „Parama investicijoms į visų rūšių mažos apimtis infrastruktūrą“ ir „Parama investicijoms į kaimo kultūros ir gamtos paveldą, kraštovaizdį“ įgyvendinimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 13.12 papunkčiu jeigu projekte numatyti statybos (naujų inžinerinių statinių statyba, pastatų atnaujinimas (modernizavimas), statinių rekonstravimas, kapitalinis remontas) ar infrastruktūros įrengimo darbai, kartu su paraiška turi būti pateiktas patvirtintas statinio projektas, parengtas Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ nustatyta tvarka (tuo atveju, jeigu statinio projektas yra parengtas), arba projektiniai pasiūlymai su statybos, rekonstravimo ar kapitalinio remonto vertės skaičiavimais (tuo atveju, jeigu statinio projektas nėra parengtas). Statinio projektas (statinio projekto bendroji, sklypo sutvarkymo (sklypo plano), architektūros, technologijos, aplinkos apsaugos, statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo ir kitos privalomos dalys) turi būti pateiktas ne vėliau kaip su pirmuoju (ne avansiniu) mokėjimo prašymu. Jei projekte numatytai naujo statinio statybai, atnaujinimui (modernizavimui), rekonstravimui ar kapitaliniam remontui paramos neprašoma, šie dokumentai neteikiami“.

 

Atsižvelgiant į pateiktą informaciją, jeigu teikiant paraišką Statinio projektas dar nėra parengtas, jis gali būti pateiktas ne vėliau kaip su pirmuoju mokėjimo prašymu, tačiau tokiu atveju, kartu su Paraiška turi būti pateikiamas projektinis pasiūlymas su statybos, rekonstravimo ar kapitalinio remonto vertės skaičiavimais. Projektinio pasiūlymo sudėtinės dalys nurodytos Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 13 priede.

Vadovaujantis Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Parama investicijoms į prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti galimų gaivalinių nelaimių, nepalankių klimato reiškinių ir katastrofinių įvykių padarinius“ veiklos srities ,,Parama investicijoms į prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti pavojingų ligų grėsmes ir su jomis susijusias pasekmes“ įgyvendinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2020 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. 3D-45, pareiškėjas, kuris nėra baigęs įgyvendinti projekto pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“, gali teikti paraišką pagal prieš tai nurodytą priemonę.

 

Vadovaujantis Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Parama investicijoms į prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti galimų gaivalinių nelaimių, nepalankių klimato reiškinių ir katastrofinių įvykių padarinius“ veiklos srities ,,Parama investicijoms į prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti pavojingų ligų grėsmes ir su jomis susijusias pasekmes“ įgyvendinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2020 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. 3D-45 (toliau – Taisyklės), projekto kontrolės laikotarpiu pareiškėjas turės išlaikyti ne mažesnį vidutinį metinį gyvulių skaičių, negu nurodyta pateiktoje paraiškoje, išreikštą sutartiniais gyvuliais (toliau – SG).

 

Vadovaujantis Taisyklių nuostata, paraiškoje vidutinis metinis gyvulių skaičius, išreikštas SG, projekto kontrolės laikotarpiu turi būti prognozuojamas ne mažesnis, negu paramos paraiškos pateikimo metais, sausio 31 d.

Vadovaujantis šiuo metu galiojančiomis Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Parama investicijoms į prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti galimų gaivalinių nelaimių, nepalankių klimato reiškinių ir katastrofinių įvykių padarinius“ veiklos srities ,,Parama investicijoms į prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti pavojingų ligų grėsmes ir su jomis susijusias pasekmes“ įgyvendinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2020 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. 3D-45, pareiškėjas gali teikti atskiras paraiškas dėl kiekvienos gyvūnų laikymo vietos, kiekvienai paraiškai suteikiamas atskiras registracijos numeris, taigi kiekviena paraiška laikoma atskiru projektu.

 

Vadovaujantis Suteiktos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programą viešinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. 3D-925 (toliau – Viešinimo taisyklės), paramos gavėjas turi užtikrinti, kad visuomenė ir projekto dalyviai (projektą vykdantys asmenys, projekto tikslinės grupės, projekto rezultatus naudojantys asmenys) būtų informuoti apie tai, jog projektas finansuojamas iš EŽŪFKP ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų.

 

Kadangi Viešinimo taisyklės reglamentuoja projekto viešinimą, kiekvienas atskiras projektas turi būti viešinamas atskirai.

Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Parama investicijoms į prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti galimų gaivalinių nelaimių, nepalankių klimato reiškinių ir katastrofinių įvykių padarinius“ veiklos srities ,,Parama investicijoms į prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti pavojingų ligų grėsmes ir su jomis susijusias pasekmes“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2020 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. 3D-45 (toliau – Taisyklės), 13.12 papunktyje nurodyta viena iš tinkamumo gauti paramą sąlygų, kad prašomos finansuoti investicijos turi būti daromos tik į iki paramos paraiškos pateikimo ūkių vykdomą veiklą gyvulininkystės sektoriuose.

 

Pažymėtina, kad Taisyklėse nėra numatyta galimybės keisti gyvulininkystės sektoriuje iki paramos paraiškos pateikimo dienos vykdytos veiklos. Taigi ūkininkas investicijas gyvulininkystės sektoriuje turi daryti į tą pačią veiklą, kurią vykdė iki pramos paraiškos pateikimo dienos.

Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Parama investicijoms į prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti galimų gaivalinių nelaimių, nepalankių klimato reiškinių ir katastrofinių įvykių padarinius“ veiklos srities ,,Parama investicijoms į prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti pavojingų ligų grėsmes ir su jomis susijusias pasekmes“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2020 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. 3D-45 (toliau – Taisyklės), 35.1.2 papunktyje nurodyta, kad 15 atrankos balų suteikiama tik specializuotam galvijininkystės arba paukštininkystės ūkiui, kaip apibrėžta Taisyklių 57 punkte.

 

Pažymėtina, kad pagal Taisykles specializuotam avininkystės arba ožkininkystės ūkiui atrankos balai nėra suteikiami, taigi ūkininkai, vystantys minėtų gyvulininkystės šakų specializuotus ūkius, į atrankos balus, nurodytus Taisyklių 35.1.2 papunktyje, pretenduoti negali.

Šiuo metu galiojančios Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Pagrindinės paslaugos ir kaimų atnaujinimas kaimo vietovėse“ veiklos sričių „Parama investicijoms į visų rūšių mažos apimties infrastruktūrą“ ir „Parama investicijoms į kaimo kultūros ir gamtos paveldą, kraštovaizdį“ įgyvendinimo taisyklės, taikomos nuo 2019 metų, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2019 m. rugpjūčio 20 d. įsakymu  Nr. 3D-485 (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2020-06-19)  nenurodo, ar skirtingų projekto dalių 3 komerciniai pasiūlymai turi būti bendri, ar kiekvienai daliai atskirai – svarbu, kad kiekvienai iš tinkamų finansuoti išlaidų sumai pagrįsti būtų pateikti ne mažiau kaip trys skirtingų tiekėjų komerciniai pasiūlymai.

 

Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą“ įgyvendinimo taisyklių, taikomų nuo 2019 metų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2019 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 3D-356, 15.20 papunktyje nurodyta, kad pareiškėjai kartu su paraiška turi pateikti Regioninio aplinkos apsaugos departamento išduotą pažymą dėl poveikio aplinkai vertinimo. Esant būtinybei poveikio aplinkai vertinimas atliekamas Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo (toliau – PAV) įstatyme nustatytais atvejais iki paramos paraiškos pateikimo. Atitiktis šiam kriterijui gali būti tikslinama paramos paraiškos vertinimo metu.

 

Taigi, vadovaujantis aukščiau nurodyto papunkčio nuostatomis, tuo atveju, jei pareiškėjo vykdomai veiklai pagal PAV įstatymą nėra reikalinga atlikti poveikio aplinkai vertinimą, pareiškėjas turi pateikti už aplinkos apsaugą atsakingos institucijos patvirtinimą / pažymą (laisva forma), kad jo vykdomai veiklai netaikomos PAV įstatymo nuostatos.

Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2019 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 3D-356 (toliau – Taisyklės), 53.10 papunktyje nurodyta, jog, jeigu projekte vystomos beatliekės technologijos – suteikiama 10 balų (kartu su paraiška pateikiami technologinių procesų aprašai, pagrindžiantys, kad gamybos procese panaudojama visa žaliava (100 proc. pagamintų produktų patenka į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo I priedą) arba perdirbimo metu susidariusios atliekos panaudojamos kitai veiklai (tikrinama įgyvendinus projektą ir visu projekto priežiūros laikotarpiu)).

 

Pažymėtina, jog pagal Taisykles beatliekė technologija – technologija, kai produkto gamybos proceso ir šio produkto naudojimo metu atliekos nesusidaro.

 

Atkreiptinas dėmesys, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos neatlieka išankstinio pareiškėjo paklausime pateiktų duomenų, jame įvardijamai projekto veiklai galimai pritaikomų projekto prioritetų, taip pat nepriima išankstinių sprendimų vadovaudamasi pareiškėjo paklausime pateikta informacija, kiekviena paraiška vertinama individualiai ir kompleksiškai, atsižvelgiant ir įvertinant joje bei jos prieduose pateiktą informaciją.

 

Jeigu pareiškėjas jau yra gavęs paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ naujam traktoriui ir (arba) kombainui įsigyti, pakartotinai paramos dėl naujo traktoriaus ar kombaino gali kreiptis tuo atveju, jeigu paraiškos pateikimo dieną pareiškėjo valdos ekonominis dydis (toliau – VED) bus padidėjęs 20,00 procentų ir daugiau, palyginti su tuo VED, kuris buvo paskutinio projekto (pagal kurį įsigytas traktorius ir (arba) kombainas) įgyvendinimo pabaigoje.

 

Vertinant paraišką palyginamas VED (tikrinami sausio 1 d. arba liepos 1 d. duomenys, priklausomai nuo pusmečio, kada pateiktas galutinis mokėjimo prašymas), kuris buvo ankstesniojo projekto galutinio mokėjimo prašymo teikimo dieną, su tuo VED, kurį 2020 m. sausio 1 d. skelbia Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras.

 

Vadovaujantis Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ supaprastintomis įgyvendinimo taisyklėmis, taikomomis nuo 2019 metų, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2019 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. 3D -70 (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2020-03-24), augalų priskyrimas specializuotam sodininkystės, daržininkystės, uogininkystės ar augalininkystės sektoriui atliekamas pagal 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedą). Pagal Bendrojo muitų tarifo I priedą žirniai  ir kitos ankštinės daržovės priskiriamos prie daržininkystės sektoriaus, todėl gali būti skiriamas didesnis intensyvumas ir papildomi atrankos balai. Svarbu, kad visos investicijos, kurioms prašoma paramos, būtų skirtos tik daržininkystės sektoriui.

 

Atkreiptinas dėmesys, kad:

Pažymėtina, kad pareiškėjas, pateikęs paraišką pagal veiklos sritį ,,Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“, įsipareigoja nuo paramos sutarties sudarymo iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos vykdyti verslo plane nurodytą žemės ūkio veiklą ir jos nekeisti. NMA kontroliuos, kaip vykdomas prisiimtas įsipareigojimas.

Informuojame, kad Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ supaprastintųjų įgyvendinimo taisyklių, taikomų nuo 2019 metų, patvirtintų žemės ūkio ministro 2019 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. 3D-70 (toliau – Taisyklės) (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2020 m. kovo 24 d.), 43.5.1 papunktyje nurodyta, kad 10 atrankos balų suteikiama, jei pareiškėjas yra pripažintas žemės ūkio kooperatyvas, pripažinto žemės ūkio kooperatyvo narys arba gamintojų grupės (kaip nustatyta Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Gamintojų grupių ir organizacijų įsisteigimas“ veiklos srities „Gamintojų grupių ir organizacijų įsisteigimas žemės ūkio sektoriuje“ įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2017 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. 3D-168 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Gamintojų grupių ir organizacijų įsisteigimas“ veiklos srities „Gamintojų grupių ir organizacijų įsisteigimas žemės ūkio sektoriuje“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“) narys.

 

Pareiškėjas, kuris nori gauti Taisyklių 43.5.1 papunktyje nurodytus atrankos balus, kartu su paramos paraiška turės pateikti dokumentą, patvirtinantį jo narystę pripažintame žemės ūkio kooperatyve. Pagal pateiktus dokumentus paraiškos vertinimo metu bus tikrinama pareiškėjo narystė pripažintame žemės ūkio kooperatyve. Taip pat svarbu, jog paraiškos pateikimo dieną pagal viešuosiuose registruose esančius duomenis žemės ūkio kooperatyvas turėtų pripažinto žemės ūkio kooperatyvo statusą.