D.U.K.

Vadovaujantis Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 3D-507 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklių patvirtinimo“, 177.2 papunkčiu, pagal priemonės „Pagrindinės paslaugos ir kaimų atnaujinimas kaimo vietovėse“ veiklos sritis „Parama investicijoms į visų rūšių mažos apimties infrastruktūrą“ ir „Parama investicijoms į kaimo kultūros ir gamtos paveldą, kraštovaizdį“ užbaigtų projektų metinės ataskaitos neteikiamos, tačiau Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NMA) projektų kontrolės laikotarpiu kasmet tikrina duomenis apie paramos gavėjų atitiktį priemonių įgyvendinimo taisyklėse nustatytiems įsipareigojimams, prioritetiniams kriterijams, projekto priežiūros rodikliams. NMA užtikrina šių patikrinimų atsekamumą.

 

Taigi, metinių projektų ataskaitų pagal aukščiau minėtas priemones teikti nereikia, todėl jų ir nėra Žemės ūkio ministerijos informacinėje sistemoje.

 

Pažymime, kad pareiškėjas neatleidžiamas nuo įsipareigojimo galutinių lėšų išmokėjimo projekto kontrolės laikotarpiu nekeisti remiamos veiklos pobūdžio, tikslų, projekto įgyvendinimo sąlygų ir nuosavybės formos, neparduoti ir kitaip neperduoti kitam asmeniui už paramos lėšas įgytos nuosavybės, nenutraukti projekto veiklos, nekeisti projekto įgyvendinimo vietos.

 

Miestelio teritorijoje esantį vandens telkinį būtų galima sutvarkyti pasinaudojus parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Pagrindinės paslaugos ir kaimų atnaujinimas kaimo vietovėse“ veiklos sritis „Parama investicijoms į visų rūšių mažos apimties infrastruktūrą“ ir „Parama investicijoms į kaimo kultūros ir gamtos paveldą, kraštovaizdį“ (toliau – Priemonė).

 

Parama pagal šią Priemonę gali būti teikiama savivaldybių administracijoms ar savivaldybių tarybų įsteigtiems juridiniams asmenims. Ji gali būti skiriama kaimo vietovėse esančioms mažos apimties infrastruktūros atviroms viešoms erdvėms sutvarkyti ir (arba) sukurti, pritaikant jas kaimo bendruomenės poreikiams, ekonominei, socialinei, kultūrinei veiklai, laisvalaikiui.

 

Siūlytume kreiptis į savo rajono savivaldybę ir pasidomėti, ar Jūsų minimas vandens telkinys nėra planuojamas sutvarkyti pagal Priemonę ir (ar) šiuo metu nėra rengiamas projektas bei paraiška gauti paramą.

 

Taip pat norėtume informuoti, kad dėl paramos pagal Priemonę savivaldybių administracijos ar savivaldybių tarybų įsteigti juridiniai asmenys galėtų kreiptis ateityje, jeigu tokia parama dar būtų skiriama. Už žemės ūkio politikos formavimą ir teisės aktų, reglamentuojančių paramos administravimą, parengimą atsakinga Žemės ūkio ministerija, todėl siūlytume sekti naujienas, skelbiamas Žemės ūkio ministerijos interneto svetainėje www.zum.lt bei Nacionalinės mokėjimo agentūros interneto puslapyje www.nma.lt.

 

Taip pat norėtume atkreipti dėmesį, kad Regioninės plėtros departamento prie Vidaus reikalų ministerijos atitinkami teritoriniai skyriai gali suteikti informaciją apie planuojamą kvietimą teikti projektinius pasiūlymus dėl kaimo vietovėse esančios mažos apimties infrastruktūros atvirų viešų erdvių sutvarkymo.

 

Vadovaujantis Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Pagrindinės paslaugos ir kaimų atnaujinimas kaimo vietovėje“ veiklos sričių „Parama investicijoms į visų rūšių mažos apimtis infrastruktūrą“ ir „Parama investicijoms į kaimo kultūros ir gamtos paveldą, kraštovaizdį“ įgyvendinimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 13.12 papunkčiu jeigu projekte numatyti statybos (naujų inžinerinių statinių statyba, pastatų atnaujinimas (modernizavimas), statinių rekonstravimas, kapitalinis remontas) ar infrastruktūros įrengimo darbai, kartu su paraiška turi būti pateiktas patvirtintas statinio projektas, parengtas Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ nustatyta tvarka (tuo atveju, jeigu statinio projektas yra parengtas), arba projektiniai pasiūlymai su statybos, rekonstravimo ar kapitalinio remonto vertės skaičiavimais (tuo atveju, jeigu statinio projektas nėra parengtas). Statinio projektas (statinio projekto bendroji, sklypo sutvarkymo (sklypo plano), architektūros, technologijos, aplinkos apsaugos, statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo ir kitos privalomos dalys) turi būti pateiktas ne vėliau kaip su pirmuoju (ne avansiniu) mokėjimo prašymu. Jei projekte numatytai naujo statinio statybai, atnaujinimui (modernizavimui), rekonstravimui ar kapitaliniam remontui paramos neprašoma, šie dokumentai neteikiami“.

 

Atsižvelgiant į pateiktą informaciją, jeigu teikiant paraišką Statinio projektas dar nėra parengtas, jis gali būti pateiktas ne vėliau kaip su pirmuoju mokėjimo prašymu, tačiau tokiu atveju, kartu su Paraiška turi būti pateikiamas projektinis pasiūlymas su statybos, rekonstravimo ar kapitalinio remonto vertės skaičiavimais. Projektinio pasiūlymo sudėtinės dalys nurodytos Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 13 priede.

Vadovaujantis šiuo metu galiojančiomis Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Parama investicijoms į prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti galimų gaivalinių nelaimių, nepalankių klimato reiškinių ir katastrofinių įvykių padarinius“ veiklos srities ,,Parama investicijoms į prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti pavojingų ligų grėsmes ir su jomis susijusias pasekmes“ įgyvendinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2020 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. 3D-45, pareiškėjas gali teikti atskiras paraiškas dėl kiekvienos gyvūnų laikymo vietos, kiekvienai paraiškai suteikiamas atskiras registracijos numeris, taigi kiekviena paraiška laikoma atskiru projektu.

 

Vadovaujantis Suteiktos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programą viešinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. 3D-925 (toliau – Viešinimo taisyklės), paramos gavėjas turi užtikrinti, kad visuomenė ir projekto dalyviai (projektą vykdantys asmenys, projekto tikslinės grupės, projekto rezultatus naudojantys asmenys) būtų informuoti apie tai, jog projektas finansuojamas iš EŽŪFKP ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų.

 

Kadangi Viešinimo taisyklės reglamentuoja projekto viešinimą, kiekvienas atskiras projektas turi būti viešinamas atskirai.

Vadovaujantis Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Parama investicijoms į prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti galimų gaivalinių nelaimių, nepalankių klimato reiškinių ir katastrofinių įvykių padarinius“ veiklos srities ,,Parama investicijoms į prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti pavojingų ligų grėsmes ir su jomis susijusias pasekmes“ įgyvendinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2020 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. 3D-45 (toliau – Taisyklės), projekto kontrolės laikotarpiu pareiškėjas turės išlaikyti ne mažesnį vidutinį metinį gyvulių skaičių, negu nurodyta pateiktoje paraiškoje, išreikštą sutartiniais gyvuliais (toliau – SG).

 

Vadovaujantis Taisyklių nuostata, paraiškoje vidutinis metinis gyvulių skaičius, išreikštas SG, projekto kontrolės laikotarpiu turi būti prognozuojamas ne mažesnis, negu paramos paraiškos pateikimo metais, sausio 31 d.

Vadovaujantis Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą“ įgyvendinimo taisyklėmis (toliau – Taisyklės), patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2018 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 3D-304, žemės ūkio produktų perdirbimas – veikla, kurios metu pakeičiama žemės ūkio produktų pirminė fizinė ir (ar) cheminė sudėtis.

 

Taigi, pagal Taisykles grūdų (arba sėklų) džiovinimas ir valymas yra priskiriamas perdirbimo veiklai, kadangi pirminė grūdų (arba sėklų) cheminė sudėtis pasikeičia.

Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą“ įgyvendinimo taisyklėse, taikomose nuo 2019 metų, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2019 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 3D-356, taip pat paraiškos formoje nėra nurodyta, kokiais tiksliai dokumentais pareiškėjas turėtų pagrįsti, kad per ataskaitinį laikotarpį kiekvieną mėnesį buvo vykdoma žemės ūkio produktų perdirbimo ir (ar) rinkodaros veikla bei gaunamos iš tos veiklos pajamos.

 

Taigi, pareiškėjas pagrindžiančius dokumentus galėtų pateikti savo nuožiūra. Tokie dokumentai galėtų būti: sąskaitos faktūros (žaliavų pirkimo, produkcijos pardavimo), sutartys, važtaraščiai, kasos pajamų orderiai, kvitai ir kt. dokumentai.

Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą“ įgyvendinimo taisyklių, taikomų nuo 2019 metų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2019 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 3D-356, 15.20 papunktyje nurodyta, kad pareiškėjai kartu su paraiška turi pateikti Regioninio aplinkos apsaugos departamento išduotą pažymą dėl poveikio aplinkai vertinimo. Esant būtinybei poveikio aplinkai vertinimas atliekamas Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo (toliau – PAV) įstatyme nustatytais atvejais iki paramos paraiškos pateikimo. Atitiktis šiam kriterijui gali būti tikslinama paramos paraiškos vertinimo metu.

 

Taigi, vadovaujantis aukščiau nurodyto papunkčio nuostatomis, tuo atveju, jei pareiškėjo vykdomai veiklai pagal PAV įstatymą nėra reikalinga atlikti poveikio aplinkai vertinimą, pareiškėjas turi pateikti už aplinkos apsaugą atsakingos institucijos patvirtinimą / pažymą (laisva forma), kad jo vykdomai veiklai netaikomos PAV įstatymo nuostatos.

Ne. Naujo pastato statyba pagal šiuo metu galiojančias priemonės įgyvendinimo taisykles nėra priskiriama tinkamoms finansuoti išlaidų kategorijoms.

 

Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ įgyvendinimo taisykles, taikomas nuo 2021 metų, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2021 m. vasario 4 d. įsakymu Nr. 3D-83 (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2021 m. balandžio 20 d.) (toliau – Taisyklės), tinkamomis pripažįstamos tos išlaidos, kurios realiai suplanuotos, pagrįstos, atitinkančios pareiškėjo viso ūkio gamybinį potencialą (pvz.: valdomą žemės plotą, ūkinių gyvūnų skaičių ir pan.) ir neviršijančios vidutinių rinkos (jei nenustatyti fiksuotieji įkainiai) kainų. Projekte turi būti numatytos visos išlaidos, kurios yra susijusios su projekto įgyvendinimu ir numatyta vykdyti veikla. Parama projektui neskiriama, jei išlaidos nėra nurodytos tinkamų finansuoti išlaidų sąraše pagal konkrečią paramos formą.

 

Pažymėtina, jog jeigu pareiškėjas kreipiasi dėl investicinės paramos pagal Taisyklių 9.1 formą, tai prie tinkamų finansuoti išlaidų kategorijų priskiriama:

 

Tuo atveju, jei pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ (toliau – Priemonė) būtų kreipiamasi paramos investicinei paramai ir lengvatinei paskolai investicijoms bei apyvartiniam kapitalui gauti pagal Taisyklių 9.2 papunktį, tinkamos finansuoti išlaidos būtų: nauja žemės ūkio technika ir nauja žemės ūkio įranga, kiti nauji įrenginiai, įranga, prietaisai ir įrankiai, skirti veiklai specializuotame žemės ūkio sektoriuje vykdyti; gamybinių pastatų ir (arba) statinių nauja statyba, rekonstravimas ar kapitalinis remontas.

 

Taip pat informuojame, jog Taisyklėse nėra išskirta tokios tinkamų finansuoti išlaidų kategorijos kaip nauja dalinė statyba.

 

Kadangi dalis statinio (pieno ūkio fermos), kuriam būtų prašoma paramos, jau pastatyta, pradėto statyti statinio / nebaigto statyti statinio likusių statybos darbų užbaigimo išlaidos nebūtų laikomos tinkamomis finansuoti investicijomis, kadangi tokių išlaidų nėra priskirta prie tinkamų finansuoti išlaidų kategorijų.

Informuojame, jog Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ įgyvendinimo taisyklių, taikomų nuo 2021 metų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2021 m. vasario 4 d. įsakymu Nr. 3D-83 (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2021 m. balandžio 20 d.) (toliau – Taisyklės), 47.6.3 papunktyje nurodyta, kad 15 atrankos balų suteikiama, jei projekte numatytos įsigyti žemės ūkio technikos ir įrangos, skirtos mėšlo ir srutų laikymui ir tvarkymui valdoje, vertė sudaro daugiau kaip 25 proc. visų projekte numatytų įsigyti investicijų vertės (be PVM) (atrankos balai suteikiami, kai investicijos yra: tik mėšlo ir srutų išvežimo technika (išskyrus traktorius ir jų priekabas, krautuvus), mėšlo ir srutų įterpimo (su įterpimu į dirvą) įrenginiai ir mechanizmai, srutų siurbliai, skreperiniai transporteriai, robotai mėšlui valyti, kitų mėšlo šalinimo sistemų įrengimas, mėšlo separavimo įrengimas).

 

Pažymėtina, jog minėtame Taisyklių papunktyje nėra nurodyta, kad prie mėšlo ir srutų išvežimo technikos bei mėšlo ir srutų įrenginių būtų priskiriama ir technika, atliekanti mėšlo išvežimo bei paskleidimo funkciją, taigi, atsižvelgiant į tai, kad mėšlo kratytuvas atlieka minėtą funkciją, atrankos balai už jo įsigijimą pagal Taisyklių 47.6.3 papunktį nebūtų suteikiami.

 

Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės  „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ (toliau – Priemonė) įgyvendinimo taisykles, taikomas nuo 2021 metų, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2021 m. vasario 4 d. įsakymu Nr. 3D-83 (galiojanti suvestinė redakcija 2021-04- 20 d.) (toliau – Taisyklės), didžiausia paramos suma vienam paramos gavėjui ir projektui negali viršyti 400 000 Eur (keturi šimtai tūkstančių eurų), kai teikiama investicinė parama ir lengvatinė paskola pagal šių Taisyklių 9.2 papunktį. Nustatytoje paramos sumoje didžiausia leistina investicinės paramos suma negali viršyti 200 000 Eur ir didžiausia leistina lengvatinės paskolos suma negali viršyti 200 000 Eur.

 

Pareiškėjas, siekiantis paramos tiek investicinei paramai, tiek lengvatinei paskolai investicijoms ir apyvartiniam kapitalui, turi atskirti investicinės paramos sumą nuo lengvatinės paskolos sumos. Investicinės paramos dalies suma apskaičiuojama pritaikius intensyvumą nuo visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Prašoma lengvatinės paskolos suma išskaidoma į dvi dalis: paskolos dalį apyvartiniam kapitalui finansuoti, kurią pareiškėjas nusistato pats ir kuri negali būti didesnė kaip 30 proc. nuo bendros paskolos sumos, ir lengvatinę paskolos dalį investicijoms. Bendra prašoma lengvatinės paskolos suma investicijoms ir apyvartiniam kapitalui negali viršyti 200 000 Eur. 

 

Tiek į investicinė parama (negrąžintina subsidija), tiek į lengvatinė paskola investicijoms gali būti skirta toms pačioms investicijoms. 

 

Pagal šiuo metu galiojančias Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos (toliau – Programa) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ (toliau - Priemonė) įgyvendinimo taisykles (toliau – Taisyklės), taikomas nuo 2019 metų, patvirtintas žemės ūkio ministro 2019 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. 3D-309, gaminamo/auginamo produkto tipas (daržovė/ uoga/ vaisius ar pan.), atitinkamai ir sektorius, gali būti nustatomas pagal 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros (toliau – Nomenklatūra) bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedą, Biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvinių kainų 2020 m. sąrašą, patvirtintą LR žemės ūkio ministro 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 3D-731 bei Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių, patvirtintą Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2007 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. DĮ-226 „Dėl Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus patvirtinimo“.

 

Pažymime, kad, vadovaujantis Nomenklatūra, pats pareiškėjas paraiškoje turi nurodyti į kurį žemės ūkio sektorių investuos. Paaiškiname, kad Jūsų minėti augalai (žirniai ir pupos) patenka į I priedo 7 skirsnį -  Valgomosios daržovės ir kai kurie šakniavaisiai ir gumbavaisiai. 

 

Taip pat informuojame, kad jeigu pagal šį teisės aktą nėra aišku kokiam konkrečiam sektoriui turi būti priskirtas konkretus augalas, turėtų būti žiūrimas visas projektas, jo pagrindimas, investicijos, veiklos specifika ir pareiškėjas gali nurodyti jo veiklos specifikai artimiausią sektorių. Taigi, kiekvienas atvejis turėtų būti sprendžiamas individualiai, atsižvelgus į visas aplinkybes.

 

Informuojame, jog Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ įgyvendinimo taisyklėse, taikomose nuo 2021 metų, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2021 m. vasario 4 d. įsakymu Nr. 3D-83 (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2021 metų balandžio 20 d.), nėra specializacijos keitimo apibrėžimo.

 

Pažymėtina, jog bendruoju atveju laikoma, kad keičiama specializacija, kai investuojama į kitą žemės ūkio sektorių, už kurį ataskaitiniais ar praėjusiais ataskaitiniais metais gautos pajamos nesudarė 45 proc. visų pareiškėjo žemės ūkio veiklos pajamų ir tai pareiškėjas pažymi paramos paraiškoje. Pavyzdžiui, jeigu pareiškėjo pajamos už ataskaitinius ar praėjusius ataskaitinius metus iš pieninės galvijininkystės sudarė 45 proc. visų jo žemės ūkio veiklos pajamų, tačiau pareiškėjas, teikdamas paraišką gauti paramą nurodė, kad keis valdos specializaciją ir investuos į daržininkystės sektorių, būtų laikoma, kad jis keičia valdos specializaciją. Pažymėtina, kad pieninės galvijininkystės žemės ūkio sektoriaus šaką keičiant į mėsinę galvijininkystę būtų laikoma, kad keičiama tik žemės ūkio sektoriaus šaka, o ne valdos specializacija.

 

Taip pat atkreiptinas dėmesį, jog pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ valdos specializaciją 2014–2020 metų programiniu laikotarpiu galima keisti tik vieną kartą.

Informuojame, jog pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama investicijoms, skirtoms ne žemės ūkio veiklai kurti ir plėtoti“ veiklą „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“ projekto įgyvendinimo ir kontrolės laikotarpiu pareiškėjo– juridinio asmens – buveinė turi būti registruota kaimo vietovėje.

 

Taip pat pažymėtina, jog jeigu projekte numatyti statybos darbai, projekto įgyvendinimo vieta turi būti nekilnojamojo turto, į kurį investuojama paramos lėšomis, registracijos vieta kaimo vietovėje.

 

Atkreipiame dėmesį, jog pagal priemonę nėra apibrėžta reikalavimo, kad buveinės registracijos vieta ir projekto įgyvendinimo vieta turi sutapti. Svarbiausia yra tai, kad tiek juridinio asmens buveinės registracijos vieta, tiek projekto įgyvendinimo vieta būtų kaimo vietovėse, atitinkančiose kaimo vietovės apibrėžimą pagal priemonę.

 

Viena sąlyga kuriant naują darbo vietą yra tokia – dirbančio asmens darbo užmokesčio arba savarankiška veikla užsiimančio asmens grynųjų pajamų dydis per ataskaitinius metus turi būti ne mažesnis kaip 12 (dvylika) minimalių mėnesinių algų suma (apskaičiuojama pagal ataskaitinių metų minimalios mėnesinės algos dydį, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu).

 

Taigi į verslo liudijimą įrašytas fizinis asmuo bus traktuojamas kaip pareiškėjo įdarbintas asmuo, t. y. traktuojama, kad sukurta nauja darbo vieta ir pareiškėjo metinės pajamos turėtų pasiekti 24 (t. y. 2x12) minimalių mėnesinių algų sumą.

Informuojame, kad pareiškėjas paraiškoje įsipareigojo nuo paramos paraiškos pateikimo dienos nekeisti projekto įgyvendinimo sąlygų.

 

Taigi, jeigu paraišką teikė fizinis asmuo, po paraiškos pateikimo jis negali keisti pareiškėjo statuso.