D.U.K.

Turėtumėte vadovautis veiklos srities „Parama investicijoms, skirtoms ne žemės ūkio veiklai kurti ir plėtoti“ ekonominį gyvybingumą apibūdinančiomis rodiklių reikšmėmis.

 

 

Atsakydami į Jūsų klausimą norėtume informuoti, jog Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos „Parama biodujų gamybai iš žemės ūkio ir kitų atliekų“ įgyvendinimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 16.15 papunktyje nustatyta, jog poveikio aplinkai įvertinimas atliekamas iki paramos paraiškos pateikimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nuostatomis ir pateikiamas Agentūrai kartu su paraiška. Tuo atveju, kai poveikio aplinkai įvertinimas nereikalingas, kartu su paraiška pareiškėjas privalo pateikti atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo, pagal kurią būtų nustatoma, ar reikalingas toks vertinimas. Taisyklių 1 priedo XII skyriaus "Pateikiami dokumentai" 18 punkte nurodyta, jog Agentūrai su paramos paraiška turi būti pateikti poveikio aplinkai įvertinimo dokumentai arba atrankos išvada dėl poveikio aplinkai vertinimo. Atsižvelgiant į tai, norėdami atitikti Taisyklių 16.15 papunktyje nustatytą tinkamumo gauti paramą reikalavimą, turite pateikti arba poveikio aplinkai įvertinimo dokumentus, arba atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo, kadangi Taisyklėse nėra numatyta išimčių teikti kitokius dokumentus.

Informacija apie pateiktas paraiškas ir jų būseną viešai skelbiama Agentūros elektroninėje asmenų bei organizacijų informacijos paieškos sistemoje – Informaciniame portale,  skiltyje „Informacija apie pareiškėjus ir paramos gavėjus“ https://portal.nma.lt/nma-portal/pages/par_viesinimas_search .

Atkreipiame dėmesį, kad, vadovaujantis Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos „Parama biodujų gamybai iš žemės ūkio ir kitų atliekų“ įgyvendinimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 10 punktu, paramos gali kreiptis šie pareiškėjai:

 

 

Vadovaujantis Taisyklių 8 punktu, pagal priemonės veiklą remiama:

 

Taip pat pažymime, kad kitos tinkamumo gauti paramą sąlygos ir reikalavimai bei pareiškėjo įsipareigojimai nustatyti Taisyklių VI ir VII skyriuose.

Vadovaujantis Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos „Parama biodujų gamybai iš žemės ūkio ir kitų atliekų“ įgyvendinimo taisyklių  (toliau - Taisyklės) 20 punktu, suteikiamos paramos dydis skaičiuojamas atsižvelgiant į tinkamas finansuoti projekto išlaidas.

 

Taisyklių 21 punkte nustatyta, jog didžiausia paramos suma vienam projektui ir priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklai „Parama biodujų gamybai iš žemės ūkio ir kitų atliekų“ per visą 2014–2020 metų laikotarpį vienam paramos gavėjui negali viršyti 1 600 000 Eur.

 

Vadovaujantis Taisyklių 22 punktu, Taisyklių 8 punkte numatytoms veikloms vykdyti didžiausias paramos intensyvumas pareiškėjams negali viršyti 60 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų.

 

Taisyklių 24 punkte nustatyta, jog didžiausia paramos suma, tenkanti biodujų gamybos įrenginio elektrinio galingumo 1 kW, kai iš biodujų gaminama elektros energija, negali būti didesnė kaip 3 100 Eur. Didžiausia paramos suma, tenkanti biodujų gamybos įrenginio 1 m3 per valandą gaminamam biodujų kiekiui, gaminant tik biodujas, negali būti didesnė kaip 5 500 Eur, o gaminant biometaną, didžiausia paramos suma, tenkanti biodujų gamybos įrenginio 1 m3 per valandą gaminamam biometano kiekiui, negali būti didesnė kaip 11 970 Eur.

Atsakydami į Jūsų klausimą, informuojame, kad Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos srities „Parama EIP veiklos grupėms kurti ir jų veiklai vystyti“ įgyvendinimo taisyklių, taikomų nuo 2017 metų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2017 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 3D-470 (toliau – Taisyklės), 25.1.3 papunktyje nurodyta, kad mokamas darbo užmokestis projektą administruojantiems asmenims (ne daugiau kaip 3 projekto vadovo, administratoriaus ir finansininko etatams išlaikyti), įskaitant visus darbdaviui ir darbuotojui (-ams) Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka privalomus mokėti mokesčius, įmokas ir kitus su darbo teisiniais santykiais susijusius mokėjimus, jei darbuotojas (-jai) dirba pagal darbo sutartį (-is), arba atlygis už suteiktas paslaugas pagal sudarytą (-as) paslaugų sutartį (-is), kai projekto administravimo paslaugas teikia juridinis asmuo ar Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą turintis fizinis asmuo. Visą darbo dieną (8 val.) dirbančio projekto administratoriaus ir finansininko darbo užmokesčiui per mėnesį gali būti skirta ne daugiau kaip po 1 010 Eur, projekto vadovo – 1 380 Eur. Tuo atveju, kai projektą administruojantys asmenys projekte dirba ne visą darbo dieną, darbo užmokestis jiems proporcingai apskaičiuojamas atsižvelgiant į projekte faktiškai dirbtą laiką. Jei projekto administravimo paslaugos teikiamos juridinio asmens ar Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą turinčio (-ų) fizinio (-ų) asmens (-ų), atlygis teikiant projekto vadovo paslaugas negali viršyti 1 380 Eur be PVM, atlygis teikiant projekto administratoriaus ir finansininko paslaugas negali viršyti po 1 010 Eur be PVM per mėnesį. Tas pats Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą turintis fizinis asmuo negali vienu metu teikti projekto vadovo, administratoriaus ir finansininko paslaugų.

 

Taigi, jei projektą administruojantys asmenys projekte dirba ne visą darbo dieną, darbo užmokestis jiems proporcingai apskaičiuojamas atsižvelgiant į projekte faktiškai dirbtą laiką. Taisyklės neriboja administratoriaus etatu dirbančių asmenų skaičiaus, tačiau darbo užmokestis gali būti mokamas ne daugiau kaip už vieną etatą. 

Informuojame, kad pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ įgyvendinimo nuo 2018 m. taisykles, kai verslo planui įgyvendinti yra mokama išmoka, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2018 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 3D-773, už paramos lėšas įgyto turto nuoma, išskyrus poilsio ir sporto reikmenų nuomą galutiniam vartotojui, priskiriama neremiamoms veikloms.

 

Taigi sodybos, įgytos už paramos lėšas, nuoma nebūtų remiama paramos lėšomis.

 

Skirtingai nuo ankstesnių metų, 2018 m. paramos galima kreiptis mažmeninės prekybos ir stovyklaviečių veiklai.

Parama pagal priemonę „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ 2018 m. bus teikiama dviem būdais, atitinkamai bus renkamos ir paraiškos:

Pareiškėjas per vieną paramos paraiškų etapą gali pateikti vieną paraišką ir projekto įgyvendinimo metu negali dalyvauti įgyvendinant kitas investicines Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programa priemones.

 

Jeigu pareiškėjas užsiima savarankiška veikla, t. y. veiklą vykdo pagal individualios veiklos pažymėjimą arba pagal verslo liudijimą, aukščiau nurodyta nuostata taikoma tik kontrolės laikotarpio metais. Pažymime, kad kontrolės laikotarpiu turi būti išlaikytos iki verslo plano pabaigos sukurtos darbo vietos, t. y. projekto priežiūros laikotarpiu kiekvienais metais naujai sukurtos darbo vietos grynųjų pajamų dydis turės būti ne mažesnis negu 12 (dvylika) MMA.

 

Informuojame, kad darbo užmokestis galėtų būti tinkama finansuoti investicija pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ (toliau – Priemonė) įgyvendinimo nuo 2018 metų taisykles, kai išmoka verslo planui įgyvendinti yra ne didesnė kaip 16 000 eurų, patvirtintas LR žemės ūkio ministro 2018 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 3D-773, jei šios investicijos bus būtinos verslo planui įgyvendinti ir ekonominei veiklai vykdyti, tiesiogiai susijusios su remiama ekonomine veikla pagal Priemonę.

 

Taip pat norėtume atkreipti dėmesį, kad jeigu pareiškėjas siektų paramos lėšomis kompensuotis darbo užmokestį mokamą darbuotojui, turi būti išvengta dvigubo finansavimo, t. y., jeigu pareiškėjas gauna subsidiją iš darbo biržos darbo vietai įrengti (darbuotojui), naudojantis parama verslui, jis negalėtų gauti paramos darbo užmokesčiui finansuoti.

 

Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ įgyvendinimo nuo 2018 metų taisykles, kai išmoka verslo planui įgyvendinti yra ne didesnė kaip 16 000 eurų, patvirtintas LR žemės ūkio ministro 2018 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 3D-773, kartu su paramos paraiška nereikia teikti investicijų vertę pagrindžiančių komercinių pasiūlymų, o paramos gavėjui – kartu su mokėjimo prašymu patirtų išlaidų ir jų apmokėjimo įrodymo dokumentų.

 

Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ (išmoka iki 16 tūkst. Eur) įgyvendinimo taisyklėse, taikomose 2018 metais pateiktoms paraiškoms, patvirtintose LR žemės ūkio ministro 2018 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 3D-773 (toliau – Taisyklės), yra nurodoma, kad didžiausias išmokos dydis – 16 000 Eur (šešiolika tūkstančių eurų). Finansuojama 100 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų, tačiau ne daugiau negu skirta paramos suma.

 

Taisyklių 45 punkte yra nustatyta, kad išmoka išmokama dviem dalimis per ne ilgesnį kaip 3 metų laikotarpį nuo verslo plano įgyvendinimo pradžios. Pirmoji dalis, sudaranti 50 proc. visos skirtos išmokos sumos, paramos gavėjui mokama po sprendimo skirti paramą priėmimo dienos per 10 darbo dienų. Mokėjimo prašymas teikiamas ir likusi 50 proc. išmokos sumos dalis mokama, jeigu verslo planas tinkamai įgyvendintas ir paramos gavėjas pateikia mokėjimo prašymą, finansinės atskaitomybės dokumentus už finansinius metus, kuriais buvo įgyvendintas verslo planas, darbo vietos sukūrimo įrodymus (pvz., darbo sutarties kopiją, individualios veiklos pažymėjimo ar verslo liudijimo kopiją, civilinės sutarties kopiją) ir galutinę projekto įgyvendinimo ataskaitą. Finansinės atskaitomybės dokumentų teikti nereikia juridiniams asmenims, kurie, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymu, šiuos dokumentus teikia Juridinių asmenų registrui.

 

Susipažinti su Taisyklėmis, kuriose nustatyti visi keliami reikalavimai bei įsipareigojimai, galite pasinaudoję nuoroda: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/4ca80910caf111e8bf37fd1541d65f38

Norėtume informuoti, kad atsakymą į Jūsų pateiktą klausimą teikiame vadovaudamiesi Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ (toliau – Priemonė) įgyvendinimo taisyklėmis, taikomų nuo 2018 metų pateiktoms paraiškoms, kai išmoka verslo planui įgyvendinti yra ne didesnė kaip 16 000 Eur, patvirtintų LR žemės ūkio ministro 2018 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 3D-773 (toliau – Taisyklės).

 

Informuojame, kad papildomi 15 balų pareiškėjui galėtų būti suteikiami už tai, kad pareiškėjas (fizinis asmuo) arba pareiškėjo (juridinio asmens) pagrindinis akcininkas, turintis daugiau kaip 50 proc. juridinio asmens akcijų, žemės ūkio bendrovės pajų (juridinių asmenų, kurie neturi ir negali turėti akcininkų, atveju pagrindiniam akcininkui prilyginamas vadovas) yra ne anksčiau kaip prieš 1 metus iki paramos paraiškos pateikimo grįžęs į Lietuvos Respubliką iš emigracijos asmuo, iki grįžimo nepertraukiamai deklaravęs išvykimą į kitą (-as) valstybę (-es) ne trumpiau kaip 2 metus.

Atitiktis šiam kriterijui vertinama pagal gyvenamosios vietos deklaracijas arba Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenis.

 

Pažymime, kad paramos gali kreiptis naujai įsteigtas (įregistruotas ne anksčiau kaip prieš 6 mėn. iki paraiškos pateikimo dienos) privatus juridinis asmuo. Jūsų nurodytos situacijos atveju, įmonė nebūtų tinkama pareiškėja nes veikia jau daugiau kaip 6 mėnesius. Tinkamas pareiškėjas galėtų būti fizinis asmuo nevykdęs jokios ne žemės ūkio ekonominės veiklos nuo 2017 m. gegužės 19 d. iki 2018 m. gegužės 19 d. arba per nurodytą laikotarpį vykdęs ją mažiau kaip 30 kalendorinių dienų, neatsižvelgiant į tai, ar buvo gauta pajamų, ar ne. Taip pat informuojame, kad paramos gali kreiptis tik pelno siekiantys projektai.

 

Apgailestaujame, tačiau Jūsų nurodytos situacijos atveju, papildomi 15 balų nebūtų suteikiami, nes pareiškėjas 2018 m. gruodžio 23 d. teikdamas paramos paraišką bus iš emigracijos grįžęs anksčiau kaip prieš 1 metus.

 

Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ įgyvendinimo nuo 2018 m. taisyklėse, kai verslo planui įgyvendinti yra mokama išmoka, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2018 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 3D-773 (suvestinė redakcija, galiojanti nuo 2019 m. spalio 25 d.) (toliau – Taisyklės), nėra numatyta galimybės pareiškėjui verslo plano įgyvendinimo laikotarpiu keisti savo statuso. Taigi jeigu paraiška bus teikiama fizinio asmens vardu, paramos gavėjas verslo planą turės įgyvendinti kaip fizinis asmuo, dirbantis su verslo liudijimu ar individualios veiklos pažyma.

 

Paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ Nacionalinėje mokėjimo agentūroje vertinamos 2 mėnesius nuo paramos paraiškų priėmimo laikotarpio pabaigos.

 

Pažymime, kad per 30 darbo dienų nuo paramos paraiškų rinkimo laikotarpio pabaigos sudaroma paramos paraiškų pirmumo eilė ir ji skelbiama Nacionalinės mokėjimo agentūros interneto tinklalapyje, nurodant paramos paraiškos registracijos numerį ir skirtą atrankos balų skaičių.

Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ įgyvendinimo nuo 2018 m. taisyklių, kai verslo planui įgyvendinti yra mokama išmoka, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2018 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 3D-773 (suvestinė redakcija, galiojanti nuo 2019 m. spalio 25 d.) (toliau – Taisyklės), 37.3 papunktyje nurodyta, kad atrankos balai suteikiami, jei pareiškėjas (fizinis asmuo) arba pareiškėjo (juridinio asmens) pagrindinis akcininkas, turintis daugiau kaip 50 proc. juridinio asmens akcijų, žemės ūkio bendrovės pajų (juridinių asmenų, kurie neturi ir negali turėti akcininkų, atveju pagrindiniam akcininkui prilyginamas vadovas) yra ne anksčiau kaip prieš 1 metus iki paramos paraiškos pateikimo grįžęs į Lietuvos Respubliką iš emigracijos asmuo, iki grįžimo nepertraukiamai deklaravęs išvykimą į kitą (-as) valstybę (-es) ne trumpiau kaip 2 metus. Atitiktis šiam kriterijui vertinama pagal gyvenamosios vietos deklaracijas arba Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenis.

 

Taigi į Taisyklių 37.3 papunktyje nurodytus atrankos balus pareiškėjas galėtų pretenduoti tuo atveju, jei nuo jo grįžimo į Lietuvos Respubliką iš emigracijos būtų praėję mažiau nei vieni metai (iki 12 mėn.) ir iki grįžimo pareiškėjas būtų deklaravęs išvykimą į kitą (-as) valstybę (-es) ne trumpiau kaip 2 metus. Tuo atveju, jei pareiškėjas išvykimą į kitą valstybę iš Lietuvos Respublikos nepertraukiamai deklaravo daugiau nei 3 metus ir į Lietuvą grįžo šių metų gruodį, jis galėtų pretenduoti į Taisyklių 37.3 papunktyje nurodytus atrankos balus.

Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ įgyvendinimo nuo 2018 m. taisyklių, kai verslo planui įgyvendinti yra mokama išmoka, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2018 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 3D-773 (suvestinė redakcija, galiojanti nuo 2019 m. spalio 25 d.) (toliau – Taisyklės), 37.4 papunktyje nurodyta, kad atrankos balai suteikiami, jei pareiškėjas (fizinis asmuo) arba pareiškėjo (juridinio asmens) pagrindinis akcininkas, turintis daugiau kaip 50 proc. juridinio asmens akcijų, žemės ūkio bendrovės pajų (juridinių asmenų, kurie neturi ir negali turėti akcininkų, atveju pagrindiniam akcininkui prilyginamas vadovas) yra gavęs subsidiją būstui kaimo vietovėje įsigyti pagal Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymą.

 

Atitiktis šiam kriterijui vertinama pagal savivaldybės išduotą pažymą, patvirtinančią jaunos šeimos teisę į subsidiją pagal Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymą. Balai suteikiami, jeigu savivaldybės pažyma išduota pareiškėjui (fiziniam asmeniui) arba pareiškėjo (juridinio asmens) pagrindiniam akcininkui, arba juridinių asmenų, kurie neturi ir negali turėti akcininkų, atveju pagrindiniam akcininkui prilygintam vadovui, arba šių išvardytų asmenų sutuoktiniui. 

 

Taigi, pareiškėjas galėtų pretenduoti į Taisyklių 37.4 papunktyje nurodytus atrankos balus, jei kartu su paraiška pateiktų savivaldybės išduotą pažymą, kurioje būtų nurodyta, kad pareiškėjas yra įtrauktas į jaunų šeimų, laukiančių finansinės paskatos pirmajam būstui, sąrašą, t. y. turi teisę minėtą subsidiją gauti. Pažymėtina, jog, siekiant atitikti aukščiau nurodytą atrankos kriterijų, nėra privaloma jau būti gavusiu subsidiją pirmam būstui įsigyti pagal Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymą.

Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ įgyvendinimo nuo 2018 m. taisykles, kai verslo planui įgyvendinti yra mokama išmoka, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2018 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 3D-773 (suvestinė redakcija, galiojanti nuo 2019 m. spalio 25 d.) (toliau – Taisyklės), paramos gali kreiptis naujai įsteigtas (įregistruotas ne anksčiau kaip prieš 6 mėn. iki paraiškos pateikimo dienos) privatus juridinis asmuo.

 

Pažymėtina, jog Taisyklių 20.5 papunktyje nurodyta, kad pareiškėjas turi užtikrinti, kad verslo planas, kuriam finansuoti prašoma paramos, nebuvo, nėra ir nebus finansuojamas iš kitų ES fondų, kitų viešųjų lėšų.

 

Taigi, jeigu pareiškėjas (juridinis asmuo) yra gavęs negrąžintiną subsidiją pagal Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ministerijos administruojamą programą darbo vietai įrengti (naujai darbo vietai sukurti ir darbo užmokesčiui kompensuoti), pagal tą pačią veiklą jis negalėtų kreiptis paramos, sukurdamas naują darbo vietą verslo plano įgyvendinimo laikotarpiu, kadangi neatitiktų Taisyklių 20.5 papunkčio nuostatų. Nurodytuoju atveju pareiškėjas galėtų kreiptis paramos pagal priemonę tik tuomet, jei naują darbo vietą verslo plano įgyvendinimo laikotarpiu sukurtų pagal kitą ekonominę veiklą.

Informuojame, kad šiuo metu galiojančių Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ įgyvendinimo nuo 2018 m. taisyklių, kai verslo planui įgyvendinti yra mokama išmoka, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2018 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 3D-773 (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2019 m. spalio 25 d.), 10.5 papunktyje nurodyta, jog pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ (toliau – Priemonė) veiklos sritį neremiama didmeninė prekyba.

 

Taigi pareiškėjai gali kreiptis paramos mažmeninei prekybai pagal šią Priemonę.

Norėtume informuoti, jog dėl paraiškų, pateiktų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ priemonę ir surinkusių 60 atrankos balų, bus kreipiamasi į LR Žemės ūkio ministeriją dėl papildomų lėšų skyrimo. Tuo atveju, jei bus priimtas sprendimas neskirti papildomų lėšų paraiškoms, surinkusioms 60 balų, toliau nurodytoms paraiškoms bus atliekamas papildomas atrankos kriterijų vertinimas ir atrankos kriterijų eiliškumas bus taikomas mažėjančios svarbos tvarka pagal šiuos  kriterijus:

 

Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį  „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ pareiškėjo – fizinio asmens – nuolatinė gyvenamoji vieta turi būti deklaruota kaimo vietovėje, pareiškėjo – juridinio asmens – buveinė turi būti registruota kaimo vietovėje. Parama nėra teikiama ne Lietuvos Respublikos teritorijoje vykdomiems projektams.

 

Taigi, jeigu būsite deklaravę gyvenamąją vietą ar registruoti mieste, neatitiksite vienos iš paramos gavimo sąlygos.

 

Susipažinti su priemonės taisyklėmis, kuriose nustatyti visi keliami reikalavimai bei įsipareigojimai galite pasinaudoję nuorodomis:

 

https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/4ca80910caf111e8bf37fd1541d65f38

 

https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/88eee020d85b11e8a1baff673bb7216a

 

 

 

Informuojame, kad atsakymą į Jūsų pateiktą klausimą teikiame vadovaujantis Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ (toliau – Priemonė) įgyvendinimo taisyklėmis, taikomoms nuo 2018 metų pateiktoms paraiškoms, patvirtintas LR žemės ūkio ministro 2018 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 3D-721 (toliau – Taisyklės).

 

Pažymime, kad Taisyklių 20.9.1 punktas nurodo, kad statiniai ir (arba) patalpos, žemės sklypai, kurie bus tiesiogiai naudojami projekte numatytoms veikloms vykdyti, nuosavybės, nuomos, panaudos ar kito teisėto naudojimosi pagrindais priklauso pareiškėjui. Žemė po rekonstruojamais statiniais arba po statiniais, kuriuose atliekamas kapitalinis remontas, į kuriuos investuojama ir kur numatyta įgyvendinti projektą, pareiškėjui priklauso nuosavybės, nuomos, panaudos ar kito teisėto naudojimosi pagrindais. Pirkimo–pardavimo, nuomos, panaudos ar kito teisėto naudojimosi nekilnojamuoju turtu sutartis, sudaryta ne trumpesniam terminui kaip iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos, VĮ Registrų centre turi būti įregistruota iki paramos sutarties pasirašymo dienos. Nuomos, panaudos sutartyje ar kitais pagrindais naudojamų statinių ir (arba) patalpų valdymo ir naudojimo teisę suteikiančiuose dokumentuose turi būti numatyta rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto galimybė (atitiktis šiai tinkamumo sąlygai gali būti tikslinama). Žemė po naujai statomais statiniais ne vėliau kaip nuo paramos sutarties pasirašymo dienos pareiškėjui priklauso nuosavybės teise. Jeigu nekilnojamojo turto, į kurį investuojama ir (arba) kuriame numatyta vykdyti veiklą, nuosavybės, nuomos, panaudos ar kito teisėto naudojimosi pagrindai VĮ Registrų centre įregistruojami po paramos paraiškos pateikimo, kartu su paramos paraiška turi būti pateikta (-os) rašytinė (-ės) sutartis (-ys) dėl nekilnojamojo turto planuojamo perleidimo pareiškėjo nuosavybėn, planuojamos nuomos ar panaudos, ar kito teisėto naudojimosi, sudaryta (-os) tarp pareiškėjo ir nekilnojamojo turto savininko.

 

Taigi, jeigu pareiškėjas neplanuoja minėtame pastate vykdyti statybų, o planuoja tik įrangą pastate laikyti ir nevykdys mobilios veiklos, pareiškėjas turi teisėtais pagrindais valdyti tik pastatą, kuriame bus įranga. Žemės valdyti teisėtais pagrindais nebūtina.

 

Norėtume informuoti, kad mobilių paslaugų atveju, jeigu projekte nėra numatyta paramos prašyti statyboms, netaikomas reikalavimas žemę valdyti teisėtais pagrindais.

Atsakydami į Jūsų 1-jį klausimą, informuojame, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.81 str. 1 dalimi, juridinis asmuo teises ir pareigas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus.

 

Įsteigus juridinį asmenį reikia turėti ne tik valdymo organą, o ir dalyvių susirinkimą. Įsteigus juridinį asmenį, steigėjai tampa dalyviais ir organizuoja dalyvių susirinkimą.

 

Valdymo organas atsako už juridinio asmens veiklos organizavimą, tačiau, kol bus paskirtas valdymo organas, dalyvių susirinkimas gali nubalsuoti ir priimti sprendimą teikti paraišką ir įpareigoti tam tikrą asmenį pateikti paraišką juridinio asmens vardu.

 

Taigi, ne steigėjai gali teikti paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ (toliau – Priemonė), o dalyvių susirinkimo įgaliotas asmuo (turi būti įvykęs dalyvių susitikimas ir jame nubalsuota, kad įgaliotas asmuo teiks paraišką), kol nėra paskirto valdymo organo.

 

Atsakydami į 2-jį klausimą, pažymime, kad pagal Priemonę nauja darbo vieta (naujas etatas) – paramos gavėjo pagal darbo sutartį, individualios veiklos pažymą, verslo liudijimą, civilinę (paslaugų) sutartį naujai sukurta ir projekto kontrolės laikotarpiu išlaikyta darbo vieta, tiesiogiai susijusi su projekte numatytos ekonominės veiklos vykdymu. Vieną darbo vietą atitinka vienas etatas. Nauja darbo vieta laikoma ta, kuri sukurta po paraiškos pateikimo, t .y. verslo liudijimas ar individualios veiklos pažyma turi būti registruota po paraiškos pateikimo.

 

Taigi, direktoriaus darbo vieta galėtų būti pripažinta nauja darbo vieta tik tokiu atveju, jeigu ji bus sukurta po paraiškos pateikimo.

Atsakydami į pirmąjį Jūsų klausimą, norėtume informuoti, jog pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ (toliau – Priemonė) įgyvendinimo taisykles, taikomas nuo 2018 metų pateiktoms paraiškoms, patvirtintas LR žemės ūkio ministro 2018 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 3D-721, nauja darbo vieta (naujas etatas) laikoma paramos gavėjo pagal darbo sutartį, individualios veiklos pažymą, verslo liudijimą, civilinę (paslaugų) sutartį naujai sukurta ir projekto kontrolės laikotarpiu išlaikyta darbo vieta, tiesiogiai susijusi su projekte numatytos ekonominės veiklos vykdymu. Pareiškėjas įsipareigoja sukurti ne mažiau vieną darbo vietą (vieną etatą).

 

Taip pat norėtume pažymėti, jog Priemonės įgyvendinimo taisyklių 23.4.2.2. papunktyje nurodyta, kad viena darbo vieta laikoma tuo atveju, jei asmens darbo užmokesčio arba savarankiška veikla užsiimančio asmens grynųjų pajamų dydis per ataskaitinius metus yra ne mažesnis negu 12 (dvylika) minimalių mėnesinių algų (toliau – MMA), nustatytų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu.

 

Taigi, norėtume informuoti, jog svarbiausia, kad pareiškėjas, siekiantis paramos pagal Priemonę, sukurtų ne mažiau vieną darbo vietą (vieną etatą) ir sukūrus vieno etato darbo vietą darbo užmokestis per ataskaitinius metus pasiektų 12 MMA. Norėtume atkreipti dėmesį, jog Priemonės įgyvendinimo taisyklėse nėra reglamentuota kiek asmenų gali dirbti sukūrus vieno etato darbo vietą.

 

Atsakydami į antrąjį Jūsų klausimą, norėtume informuoti, jog Priemonės įgyvendinimo taisyklėse nereglamentuota, kad pasibaigus sezoninių darbo sutarčių terminui, sezoninio darbo sutartys negali būti nutrauktos ir pratęstos kitam sezonui.

 

Atsakydami į trečiąjį Jūsų klausimą, norėtume informuoti, jog pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones rodiklio „Naujos darbo vietos sukūrimas ir išlaikymas“ pasiekimo vertinimo metodiką, patvirtintą LR žemės ūkio ministro 2017 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. 3D-718, nurodyta, kad darbuotojai, dirbantys tam tikroje sukurtoje darbo vietoje, projekto kontrolės laikotarpiu gali keistis, tačiau tai bus laikoma ta pačia darbo vieta.