D.U.K.

Vadovaujantis Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos „Parama biodujų gamybai iš žemės ūkio ir kitų atliekų“ įgyvendinimo taisyklių  (toliau - Taisyklės) 20 punktu, suteikiamos paramos dydis skaičiuojamas atsižvelgiant į tinkamas finansuoti projekto išlaidas.

 

Taisyklių 21 punkte nustatyta, jog didžiausia paramos suma vienam projektui ir priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklai „Parama biodujų gamybai iš žemės ūkio ir kitų atliekų“ per visą 2014–2020 metų laikotarpį vienam paramos gavėjui negali viršyti 1 600 000 Eur.

 

Vadovaujantis Taisyklių 22 punktu, Taisyklių 8 punkte numatytoms veikloms vykdyti didžiausias paramos intensyvumas pareiškėjams negali viršyti 60 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų.

 

Taisyklių 24 punkte nustatyta, jog didžiausia paramos suma, tenkanti biodujų gamybos įrenginio elektrinio galingumo 1 kW, kai iš biodujų gaminama elektros energija, negali būti didesnė kaip 3 100 Eur. Didžiausia paramos suma, tenkanti biodujų gamybos įrenginio 1 m3 per valandą gaminamam biodujų kiekiui, gaminant tik biodujas, negali būti didesnė kaip 5 500 Eur, o gaminant biometaną, didžiausia paramos suma, tenkanti biodujų gamybos įrenginio 1 m3 per valandą gaminamam biometano kiekiui, negali būti didesnė kaip 11 970 Eur.

Turėtumėte vadovautis veiklos srities „Parama investicijoms, skirtoms ne žemės ūkio veiklai kurti ir plėtoti“ ekonominį gyvybingumą apibūdinančiomis rodiklių reikšmėmis.

 

Vadovaujantis Lietuvos kaimo plėtros 2004–2006 metų programos priemonės ,,Bendradarbiavimas“ veiklos srities „Parama EIP veiklos grupėms kurti bei jų veiklai vystyti“ įgyvendinimo taisyklių,  taoikomų nuo 2020metų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2020 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 3D-490 (toliau – Taisyklės), 19.1 papunkčiu, EIP projekto įgyvendinimo pradžia laikoma paramos sutarties pasirašymo diena. EIP projekto įgyvendinimo laikotarpis nustatomas paramos sutartyje. Projekto maksimali trukmė – 36 mėn., bet ne ilgiau kaip iki 2023 m. liepos 1 d..

 

Teikiant paramos paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama EIP veiklos grupėms kurti bei jų veiklai vystyti“ galima nurodyti trumpesnį nei 36 mėnesių projekto įgyvendinimo laikotarpį.

 

Atkreipiame dėmesį, kad įgyvendinant projektą turi būti pasiekti projekto tikslai ir uždaviniai bei įvykdyti projekto rezultatai, numatyti EIP veiklos grupės galimybių studijoje.

Atsakydami į patektą klausimą, norėtume informuoti, kad Europos inovacijų partnerystės veiklos grupių steigimo, jų projektų galimybių studijų rengimo ir vertinimo taisyklėse, taikomose nuo 2020 metų, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2020 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 3D-121 „Dėl Europos inovacijų partnerystės veiklos grupių steigimo, jų projektų galimybių studijų rengimo ir vertinimo taisyklių, taikomų nuo 2020 metų, patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės), numatyti konkretūs reikalavimai (6.3 papunktis), taikomi juridiniams asmenims mokslo ir (arba) studijų institucijoms:

 

„1. vykdomų mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros projektų ar taikomųjų tyrimų tematikos turi atitikti EIP veiklos grupės projekto galimybių studijoje numatytą temą;

2. turėti patirties įgyvendinant inovacijų demonstravimo ir žinių sklaidos projektus ūkiuose ir (arba) miško valdose per paskutinių 3 metų laikotarpį iki galimybių studijos pateikimo;

3. turėti inovacijų demonstravimo ir žinių sklaidos patirties bendradarbiaujant su konsultavimo institucijomis per paskutinių 3 metų laikotarpį iki galimybių studijos pateikimo;

3.4. mokslininkams, atstovaujantiems mokslo ir (arba) studijų institucijoms EIP veiklos grupėje:

3.4.1. turėti veiklos patirties EIP veiklos grupės projekto galimybių studijoje numatyta projekto tematika (dalyvavimas atliekant mokslinius tyrimus, keliant kvalifikaciją stažuotėse, rengiant ir publikuojant mokslinius straipsnius);

3.4.2. turėti mokslo daktaro laipsnį ir mokslo ir (arba) studijų institucijoje užimti vieną iš Lietuvos mokslo ir studijų įstatymo 65 ir 66 straipsniuose išvardytų pareigybių.“

 

Taigi, jei kolegija atitiktų aukščiau minėtus reikalavimus, galėtų būti laikoma tinkama mokslo ir (arba) studijų institucija.

Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ (išmoka iki 16 tūkst. Eur) (toliau – Priemonė) yra nurodoma, kad pareiškėjas ir paramos gavėjas įsipareigoja verslo planą įgyvendinti tinkamai per jame numatytą laikotarpį. Laikoma, kad verslo planas įgyvendintas tinkamai, kai pasiekti projekto rezultatai, t. y. atliktos visos verslo plane numatytos investicijos, pasiektas priežiūros rodiklis – sukurta (-os) darbo vieta (-os)) ir vykdoma pelninga ekonominė veikla, taip pat Nacionalinei mokėjimo agentūrai (toliau – NMA) pateiktas paskutinis mokėjimo prašymas ir galutinė projekto įgyvendinimo ataskaita.

 

Informuojame, jog paramos gavėjas pats asmeniškai turėtų priimti sprendimą kokiomis lėšomis tinkamai įgyvendins verslo planą.

 

Priemonės įgyvendinimo taisyklės nenumato konkrečių tinkamų finansuoti išlaidų kategorijų, todėl, jeigu pareiškėjas pagrįs, kad tam tikra investicija yra reikalinga projekte numatytai remiamai veiklai įgyvendinti, investicijos galėtų būti tinkamos finansuoti.

 

Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ (toliau – Priemonė) paramos lėšomis finansuojamos tik tinkamos finansuoti ir projektui įgyvendinti būtinos išlaidos, priskiriamos prie tinkamų išlaidų kategorijų ir nepatenkančios į netinkamų išlaidų sąrašą.

 

Pažymėtina, jog pagal Priemonę išlaidos, padengtos naudojant finansų inžinerijos priemones, finansuotas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, finansuojamos iš kitų nacionalinių programų, Europos Sąjungos struktūrinių fondų, bet kurio kito Europos Sąjungos ir (arba) tarptautinio fondo lėšų priskiriamos prie netinkamų finansuoti išlaidų kategorijų.

 

Priemonės įgyvendinimo taisyklės atskirai nereglamentuoja, jog darbo vietos sukūrimo išlaidos negali būti finansuojamos iš Lietuvos darbo biržos finansuojamų programų, tačiau norėtume atkreipti dėmesį, jog pareiškėjas, siekdamas paramos pagal Priemonę, privalo išvengti dvigubo finansavimo planuojamos investicijoms.

Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ (toliau – Priemonė) nekilnojamasis turtas, į kurį investuojama ir kuriame numatyta įgyvendinti projektą, pareiškėjo turi būti valdomas teisėtais pagrindais: statiniai ir (arba) patalpos, žemės sklypai, kurie bus tiesiogiai naudojami projekte numatytoms veikloms vykdyti, nuosavybės, nuomos, panaudos ar kito teisėto naudojimosi pagrindais turi priklausyti pareiškėjui. Žemė po rekonstruojamais statiniais arba po statiniais, kuriuose atliekamas kapitalinis remontas, į kuriuos investuojama ir kur numatyta įgyvendinti projektą, pareiškėjui turi priklausyti nuosavybės, nuomos, panaudos ar kito teisėto naudojimosi pagrindais. Pirkimo–pardavimo, nuomos, panaudos ar kito teisėto naudojimosi nekilnojamuoju turtu sutartis, turi būti sudaryta ne trumpesniam terminui kaip iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos, VĮ Registrų centre turi būti įregistruota iki paramos sutarties pasirašymo dienos. Nuomos, panaudos sutartyje ar kitais pagrindais naudojamų statinių ir (arba) patalpų valdymo ir naudojimo teisę suteikiančiuose dokumentuose turi būti numatyta rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto galimybė (atitiktis šiai tinkamumo sąlygai gali būti tikslinama).

 

Žemė po naujai statomais statiniais ne vėliau kaip nuo paramos sutarties pasirašymo dienos pareiškėjui turi priklausyti nuosavybės teise. Jeigu nekilnojamojo turto, į kurį investuojama ir (arba) kuriame numatyta vykdyti veiklą, nuosavybės, nuomos, panaudos ar kito teisėto naudojimosi pagrindai VĮ Registrų centre įregistruojami po paramos paraiškos pateikimo, kartu su paramos paraiška turi būti pateikta (-os) rašytinė (-ės) sutartis (-ys) dėl nekilnojamojo turto planuojamo perleidimo pareiškėjo nuosavybėn, planuojamos nuomos ar panaudos, ar kito teisėto naudojimosi, sudaryta (-os) tarp pareiškėjo ir nekilnojamojo turto savininko.

 

Taigi, tuo atveju, jei bus investuojama į naujų statinių statybą, žemė po naujai statomais statiniais ne vėliau kaip nuo paramos sutarties pasirašymo dienos pareiškėjui turi priklausyti nuosavybės teise. Priemonės įgyvendinimo taisyklės išimčių pagal statinių tipą nenumato. Esant kitokio pobūdžio statyboms (kai nėra naujai statomi statiniai) , žemė pareiškėjui gali priklausyti ir kitais teisėtais pagrindais.

 

Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ (išmoka iki 16 tūkst. Eur) (toliau – Priemonė) nurodoma, kad didžiausias išmokos dydis – 16 000 Eur (šešiolika tūkstančių eurų). Finansuojama 100 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų, tačiau ne daugiau negu skirta paramos suma.

 

Taip pat pažymėtina, jog pagal Priemonę nustatyta, kad išmoka išmokama dviem dalimis per ne ilgesnį kaip 3 metų laikotarpį nuo verslo plano įgyvendinimo pradžios. Pirmoji dalis, sudaranti 50 proc. visos skirtos išmokos sumos, paramos gavėjui mokama po sprendimo skirti paramą priėmimo dienos per 10 darbo dienų. Mokėjimo prašymas teikiamas ir likusi 50 proc. išmokos sumos dalis mokama, jeigu verslo planas tinkamai įgyvendintas ir paramos gavėjas pateikia mokėjimo prašymą, finansinės atskaitomybės dokumentus už finansinius metus, kuriais buvo įgyvendintas verslo planas, darbo vietos sukūrimo įrodymus (pvz., darbo sutarties kopiją, individualios veiklos pažymėjimo ar verslo liudijimo kopiją, civilinės sutarties kopiją) ir galutinę projekto įgyvendinimo ataskaitą. Finansinės atskaitomybės dokumentų teikti nereikia juridiniams asmenims, kurie, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymu, šiuos dokumentus teikia Juridinių asmenų registrui.

 

Taisyklėse nurodyta, kad pareiškėjas įsipareigoja įsigyti visas verslo plane numatytas investicijas ir saugoti patirtų išlaidų ir jų apmokėjimo įrodymo dokumentus (paramos gavėjas neteikia patirtų išlaidų ir jų apmokėjimo įrodymo dokumentų, jeigu to nepaprašo Nacionalinė mokėjimo agentūra).

 

Taigi Taisyklėse nėra išskirtinių reikalavimų ar privalomų dokumentų, kai investicija įsigyjama išperkamosios nuomos būdu. Svarbu, kad iki verslo plano įgyvendinimo pabaigos automobilis, perkamas išperkamosios nuomos būdu, taptų pareiškėjo nuosavybe ir pareiškėjas turėtų visus automobilio apmokėjimo įrodymo dokumentus.

Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ įgyvendinimo nuo 2018 m. taisyklėse, kai verslo planui įgyvendinti yra mokama išmoka, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2018 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 3D-773 (suvestinė redakcija, galiojanti nuo 2019 m. spalio 25 d.) (toliau – Taisyklės), nėra numatyta galimybės pareiškėjui verslo plano įgyvendinimo laikotarpiu keisti savo statuso. Taigi jeigu paraiška bus teikiama fizinio asmens vardu, paramos gavėjas verslo planą turės įgyvendinti kaip fizinis asmuo, dirbantis su verslo liudijimu ar individualios veiklos pažyma.

 

Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ įgyvendinimo nuo 2018 m. taisyklių, kai verslo planui įgyvendinti yra mokama išmoka, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2018 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 3D-773 (suvestinė redakcija, galiojanti nuo 2019 m. spalio 25 d.) (toliau – Taisyklės), 46 punkte nurodyta, kad paramos gavėjų atsiskaitymai su tiekėjais turi vykti tik per finansų įstaigas. Taigi atsiskaityti grynaisiais pinigais net ir tuo atveju, kai perkama iš fizinio asmens, nėra galima. Paramos gavėjas atsiskaitymus už paramos lėšomis įsigyjamas investicijas turi atlikti bankiniu pavedimu ar bankine kortele.

 

Pažymėtina, kad jeigu paramos gavėjas investicijas įsigyja iš fizinio asmens, kuris nėra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojas, ir negali išrašyti sąskaitos faktūros, tai tokiu atveju privaloma turėti pirkimo–pardavimo sutartį, prekių perdavimo–priėmimo aktą bei apmokėjimą pagrindžiančius dokumentus.

Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ įgyvendinimo nuo 2018 m. taisyklių, kai verslo planui yra mokama išmoka, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2018 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 3D-773 (suvestinė redakcija nuo 2020 gegužės 15 d) (toliau – Taisyklės), 23.3 papunktyje nurodyta, kad pareiškėjas ir paramos gavėjas įsipareigoja iki verslo plano įgyvendinimo pabaigos sukurti ne mažiau kaip 1 (vieną) darbo vietą (etatą), kai prašoma paramos suma ne didesnė nei 18 800 Eur (aštuoniolika tūkstančių aštuoni šimtai eurų), arba sukurti ne mažiau kaip 2 (dvi ) darbo vietas (etatus), kai prašoma paramos suma ne didesnė nei 37 600 Eur (trisdešimt septyni tūkstančiai šeši šimtai eurų), susijusią (-ias) su ekonomine veikla, kuriai prašoma paramos, ir išlaikyti ją (-as) iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos.

 

Pažymėtina, kad pagal Taisykles nauja darbo vieta (naujas etatas) – paramos gavėjo pagal darbo sutartį, individualios veiklos pažymą, verslo liudijimą, civilinę (paslaugų) sutartį naujai sukurta ir projekto kontrolės laikotarpiu išlaikyta darbo vieta, tiesiogiai susijusi su projekte numatytos ekonominės veiklos vykdymu. Vieną darbo vietą atitinka vienas etatas. Taip pat viena darbo vieta laikoma tuo atveju, jei asmens darbo užmokesčio arba savarankiška veikla užsiimančio asmens grynųjų pajamų dydis per ataskaitinius metus yra ne mažesnis negu 12 (dvylika) minimalių mėnesinių algų (toliau – MMA), nustatytų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu.

 

Taigi Taisyklėse nėra numatyta draudimo, kad vienos darbo vietos (vieno etato) nebūtų galima sukurti keliems asmenims, kurie dirbtų ne visu etatu.

 

Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ įgyvendinimo nuo 2018 m. taisyklių, kai verslo planui yra mokama išmoka, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2018 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 3D-773 (suvestinė redakcija nuo 2020 gegužės 15 d.) (toliau – Taisyklės), 24 punkte nurodyta, kad parama skiriama ir išmoka mokama, jeigu verslo plane suplanuotos išlaidos yra būtinos verslo planui įgyvendinti ir ekonominei veiklai vykdyti, tiesiogiai susijusios su remiama ekonomine veikla ir yra ne mažesnės negu prašoma paramos suma. Taisyklėse nėra išskirta tinkamų ir netinkamų finansuoti išlaidų kategorijų.

 

Pažymėtina, kad pagal Taisykles pareiškėjas ir paramos gavėjas įsipareigoja įsigyti visas verslo plane numatytas investicijas iki verslo plano įgyvendinimo pabaigos.

 

Taigi darbo užmokestis galėtų būti tinkama finansuoti išlaida pagal priemonę, jei ši investicija bus skirta tik verslo plano įgyvendinimo laikotarpiui, kadangi iki verslo plano įgyvendinimo pabaigos už visas investicijas privaloma atsiskaityti, jas įsigyti.

 

Taip pat pažymėtina, kad jeigu pareiškėjas norėtų paramos lėšomis kompensuoti darbo užmokestį sau ar darbuotojui, privalo išvengti dvigubo finansavimo, t. y. jei pareiškėjas yra gavęs paramą pagal Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ministerijos administruojamą programą darbo vietai įrengti bei darbo užmokesčiui kompensuoti, jis paramos pagal aukščiau nurodytą priemonę negalėtų kreiptis.

 

Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ įgyvendinimo nuo 2018 m. taisyklių, kai verslo planui yra mokama išmoka, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2018 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 3D-773 (suvestinė redakcija nuo 2020 gegužės 15 d) (toliau – Taisyklės), 13.1 papunktyje nurodyta, kad paramos gali kreiptis fizinis asmuo, nevykdęs jokios ne žemės ūkio ekonominės veiklos nuo 2018 m. gegužės 18 d. iki 2019 m. gegužės 18 d. arba per nurodytą laikotarpį vykdęs ją mažiau kaip 30 kalendorinių dienų, neatsižvelgiant į tai, ar buvo gauta pajamų, ar ne.

 

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Taisykles nauja darbo vieta (naujas etatas) – paramos gavėjo pagal darbo sutartį, individualios veiklos pažymą, verslo liudijimą, civilinę (paslaugų) sutartį naujai sukurta ir projekto kontrolės laikotarpiu išlaikyta darbo vieta, tiesiogiai susijusi su projekte numatytos ekonominės veiklos vykdymu. Vieną darbo vietą atitinka vienas etatas. Taip pat viena darbo vieta laikoma tuo atveju, jei asmens darbo užmokesčio arba savarankiška veikla užsiimančio asmens grynųjų pajamų dydis per ataskaitinius metus yra ne mažesnis negu 12 (dvylika) minimalių mėnesinių algų (toliau – MMA), nustatytų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu.

 

Taip pat pažymėtina, kad pagal Taisykles nauja darbo vieta turi būti sukurta po paramos paraiškos pateikimo dienos iki verslo plano įgyvendinimo pabaigos.

 

Taigi iki paramos paraiškos pateikimo dienos pareiškėjas negalėtų būti sukūręs darbo vietos sau ne žemės ūkio veiklai vykdyti. Kadangi Taisyklėse nedetalizuojama, ar sukurta darbo vieta turi būti konkrečiai pareiškėjui, ar kitam asmeniui, pareiškėjas (ūkininkas) verslo plano įgyvendinimo laikotarpiu galėtų sukurti darbo vietą sau, jei į turimą individualios veiklos pažymą įtrauktų naują ne žemės ūkio veiklą. Taip pat svarbu, kad pareiškėjo naujai pagal individualios veiklos pažymą sukurta darbo vieta atitiktų kitas darbo vietos sukūrimo sąlygas, nurodytas Taisyklėse.

 

Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ (toliau – Priemonė) nurodyta, kad nekilnojamasis turtas, į kurį investuojama ir kuriame numatyta įgyvendinti projektą, pareiškėjo turi būti valdomas teisėtais pagrindais: statiniai ir (arba) patalpos, žemės sklypai, kurie bus tiesiogiai naudojami projekte numatytoms veikloms vykdyti, nuosavybės, nuomos, panaudos ar kito teisėto naudojimosi pagrindais turi priklausyti pareiškėjui. Žemė po rekonstruojamais statiniais arba po statiniais, kuriuose atliekamas kapitalinis remontas, į kuriuos investuojama ir kur numatyta įgyvendinti projektą, pareiškėjui turi priklausyti nuosavybės, nuomos, panaudos ar kito teisėto naudojimosi pagrindais. Pirkimo–pardavimo, nuomos, panaudos ar kito teisėto naudojimosi nekilnojamuoju turtu sutartis, turi būti sudaryta ne trumpesniam terminui kaip iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos, VĮ Registrų centre turi būti įregistruota iki paramos sutarties pasirašymo dienos. Nuomos, panaudos sutartyje ar kitais pagrindais naudojamų statinių ir (arba) patalpų valdymo ir naudojimo teisę suteikiančiuose dokumentuose turi būti numatyta rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto galimybė (atitiktis šiai tinkamumo sąlygai gali būti tikslinama).

 

Žemė po naujai statomais statiniais ne vėliau kaip nuo paramos sutarties pasirašymo dienos pareiškėjui turi priklausyti nuosavybės teise. Jeigu nekilnojamojo turto, į kurį investuojama ir (arba) kuriame numatyta vykdyti veiklą, nuosavybės, nuomos, panaudos ar kito teisėto naudojimosi pagrindai VĮ Registrų centre įregistruojami po paramos paraiškos pateikimo, kartu su paramos paraiška turi būti pateikta (-os) rašytinė (-ės) sutartis (-ys) dėl nekilnojamojo turto planuojamo perleidimo pareiškėjo nuosavybėn, planuojamos nuomos ar panaudos, ar kito teisėto naudojimosi, sudaryta (-os) tarp pareiškėjo ir nekilnojamojo turto savininko.

 

Taigi, tuo atveju, jei bus investuojama į naujų statinių statybą, žemė po naujai statomais statiniais ne vėliau kaip nuo paramos sutarties pasirašymo dienos pareiškėjui turi priklausyti nuosavybės teise. Priemonės įgyvendinimo taisyklės išimčių pagal statinių tipą nenumato. Pažymėtina, kad kitais statybos darbų atvejais, žemė pareiškėjui gali priklausyti ir kitais teisėtais pagrindais.

 

Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ (toliau – Priemonė) paramos lėšomis finansuojamos tik tinkamos finansuoti ir projektui įgyvendinti būtinos išlaidos, priskiriamos prie tinkamų išlaidų kategorijų ir nepatenkančios į netinkamų išlaidų sąrašą.

 

Priemonės įgyvendinimo taisyklės nenumato, jog darbo vietos sukūrimo išlaidos negali būti finansuojamos iš Užimtumo tarnybos finansuojamų programų, svarbiausia, jog pareiškėjas, siekdamas paramos pagal Priemonę, išvengtų dvigubo finansavimo planuojamoms investicijoms.

 

Pažymėtina, jog pagal Priemonę išlaidos, padengtos naudojant finansų inžinerijos priemones, finansuotas iš ES struktūrinių fondų lėšų, finansuojamos iš kitų nacionalinių programų, ES struktūrinių fondų, bet kurio kito ES ir (arba) tarptautinio fondo lėšų priskiriamos prie netinkamų išlaidų kategorijų.

 

Nauja darbo vieta turi būti tiesiogiai susijusi tik su vykdoma ekonomine veikla, kuriai buvo skirta parama. Viena darbo vieta laikoma tuo atveju, jei asmens darbo užmokesčio arba savarankiška veikla užsiimančio asmens grynųjų pajamų dydis per ataskaitinius metus yra ne mažesnis negu 12 (dvylika) minimalių mėnesinių algų nustatytų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu.

 

Taigi, jeigu buhalterio ir projekto administratoriaus darbo vietos atitiks aukščiau nurodytus kriterijus, tai gali būti laikomos naujomis darbo vietomis.

 

 

Informuojame, jog pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ (toliau – Priemonė) nauja darbo vieta (naujas etatas) laikoma paramos gavėjo pagal darbo sutartį, individualios veiklos pažymą, verslo liudijimą, civilinę (paslaugų) sutartį naujai sukurta ir projekto kontrolės laikotarpiu išlaikyta darbo vieta, tiesiogiai susijusi su projekte numatytos ekonominės veiklos vykdymu. Pareiškėjas įsipareigoja sukurti ne mažiau kaip vieną darbo vietą (vieną etatą).

 

Taip pat pažymėtina, jog pagal 2018 metų Priemonės įgyvendinimo taisykles viena darbo vieta laikoma tuo atveju, jei asmens darbo užmokesčio arba savarankiška veikla užsiimančio asmens grynųjų pajamų dydis per ataskaitinius metus yra ne mažesnis negu 12 (dvylika) minimalių mėnesinių algų (toliau – MMA), nustatytų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu.

 

Taigi, svarbiausia, kad pareiškėjas, siekiantis paramos pagal Priemonę, sukurtų ne mažiau vieną darbo vietą (vieną etatą) ir sukūrus vieno etato darbo vietą darbo užmokestis per ataskaitinius metus pasiektų 12 MMA. Atkreiptinas dėmesys , jog Priemonės įgyvendinimo taisyklėse nėra reglamentuota kiek asmenų gali dirbti sukūrus vieno etato darbo vietą.