D.U.K.

Atsakydami į Jūsų klausimą norėtume informuoti, jog Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos „Parama biodujų gamybai iš žemės ūkio ir kitų atliekų“ įgyvendinimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 16.15 papunktyje nustatyta, jog poveikio aplinkai įvertinimas atliekamas iki paramos paraiškos pateikimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nuostatomis ir pateikiamas Agentūrai kartu su paraiška. Tuo atveju, kai poveikio aplinkai įvertinimas nereikalingas, kartu su paraiška pareiškėjas privalo pateikti atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo, pagal kurią būtų nustatoma, ar reikalingas toks vertinimas. Taisyklių 1 priedo XII skyriaus "Pateikiami dokumentai" 18 punkte nurodyta, jog Agentūrai su paramos paraiška turi būti pateikti poveikio aplinkai įvertinimo dokumentai arba atrankos išvada dėl poveikio aplinkai vertinimo. Atsižvelgiant į tai, norėdami atitikti Taisyklių 16.15 papunktyje nustatytą tinkamumo gauti paramą reikalavimą, turite pateikti arba poveikio aplinkai įvertinimo dokumentus, arba atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo, kadangi Taisyklėse nėra numatyta išimčių teikti kitokius dokumentus.

Informacija apie pateiktas paraiškas ir jų būseną viešai skelbiama Agentūros elektroninėje asmenų bei organizacijų informacijos paieškos sistemoje – Informaciniame portale,  skiltyje „Informacija apie pareiškėjus ir paramos gavėjus“ https://portal.nma.lt/nma-portal/pages/par_viesinimas_search .

Atkreipiame dėmesį, kad, vadovaujantis Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos „Parama biodujų gamybai iš žemės ūkio ir kitų atliekų“ įgyvendinimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 10 punktu, paramos gali kreiptis šie pareiškėjai:

 

 

Vadovaujantis Taisyklių 8 punktu, pagal priemonės veiklą remiama:

 

Taip pat pažymime, kad kitos tinkamumo gauti paramą sąlygos ir reikalavimai bei pareiškėjo įsipareigojimai nustatyti Taisyklių VI ir VII skyriuose.

Vadovaujantis Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos „Parama biodujų gamybai iš žemės ūkio ir kitų atliekų“ įgyvendinimo taisyklių  (toliau - Taisyklės) 20 punktu, suteikiamos paramos dydis skaičiuojamas atsižvelgiant į tinkamas finansuoti projekto išlaidas.

 

Taisyklių 21 punkte nustatyta, jog didžiausia paramos suma vienam projektui ir priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklai „Parama biodujų gamybai iš žemės ūkio ir kitų atliekų“ per visą 2014–2020 metų laikotarpį vienam paramos gavėjui negali viršyti 1 600 000 Eur.

 

Vadovaujantis Taisyklių 22 punktu, Taisyklių 8 punkte numatytoms veikloms vykdyti didžiausias paramos intensyvumas pareiškėjams negali viršyti 60 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų.

 

Taisyklių 24 punkte nustatyta, jog didžiausia paramos suma, tenkanti biodujų gamybos įrenginio elektrinio galingumo 1 kW, kai iš biodujų gaminama elektros energija, negali būti didesnė kaip 3 100 Eur. Didžiausia paramos suma, tenkanti biodujų gamybos įrenginio 1 m3 per valandą gaminamam biodujų kiekiui, gaminant tik biodujas, negali būti didesnė kaip 5 500 Eur, o gaminant biometaną, didžiausia paramos suma, tenkanti biodujų gamybos įrenginio 1 m3 per valandą gaminamam biometano kiekiui, negali būti didesnė kaip 11 970 Eur.

Atsakydami į Jūsų klausimą, informuojame, kad Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos srities „Parama EIP veiklos grupėms kurti ir jų veiklai vystyti“ įgyvendinimo taisyklių, taikomų nuo 2017 metų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2017 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 3D-470 (toliau – Taisyklės), 25.1.3 papunktyje nurodyta, kad mokamas darbo užmokestis projektą administruojantiems asmenims (ne daugiau kaip 3 projekto vadovo, administratoriaus ir finansininko etatams išlaikyti), įskaitant visus darbdaviui ir darbuotojui (-ams) Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka privalomus mokėti mokesčius, įmokas ir kitus su darbo teisiniais santykiais susijusius mokėjimus, jei darbuotojas (-jai) dirba pagal darbo sutartį (-is), arba atlygis už suteiktas paslaugas pagal sudarytą (-as) paslaugų sutartį (-is), kai projekto administravimo paslaugas teikia juridinis asmuo ar Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą turintis fizinis asmuo. Visą darbo dieną (8 val.) dirbančio projekto administratoriaus ir finansininko darbo užmokesčiui per mėnesį gali būti skirta ne daugiau kaip po 1 010 Eur, projekto vadovo – 1 380 Eur. Tuo atveju, kai projektą administruojantys asmenys projekte dirba ne visą darbo dieną, darbo užmokestis jiems proporcingai apskaičiuojamas atsižvelgiant į projekte faktiškai dirbtą laiką. Jei projekto administravimo paslaugos teikiamos juridinio asmens ar Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą turinčio (-ų) fizinio (-ų) asmens (-ų), atlygis teikiant projekto vadovo paslaugas negali viršyti 1 380 Eur be PVM, atlygis teikiant projekto administratoriaus ir finansininko paslaugas negali viršyti po 1 010 Eur be PVM per mėnesį. Tas pats Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą turintis fizinis asmuo negali vienu metu teikti projekto vadovo, administratoriaus ir finansininko paslaugų.

 

Taigi, jei projektą administruojantys asmenys projekte dirba ne visą darbo dieną, darbo užmokestis jiems proporcingai apskaičiuojamas atsižvelgiant į projekte faktiškai dirbtą laiką. Taisyklės neriboja administratoriaus etatu dirbančių asmenų skaičiaus, tačiau darbo užmokestis gali būti mokamas ne daugiau kaip už vieną etatą. 

Vadovaujantis Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos srities „Parama EIP veiklos grupėms kurti ir jų veiklai vystyti“ įgyvendinimo taisyklių, taikomų nuo 2015 metų (toliau – Taisyklės), 23.1.3 ir 23.3.1 papunkčiais, vienam visą darbo dieną (8 val.) dirbančio administratoriaus ar finansininko darbo užmokesčiui per mėnesį gali būti skirta ne daugiau kaip po 480 Eur kiekvienam, projekto vadovui – 574 Eur, projekto vykdytojui – 1 290 Eur, išskaičius darbuotojui ir darbdaviui privalomus mokėti mokesčius.

 

Didžiausias galimas darbo užmokesčio valandinis įkainis apskaičiuojamas aukščiau nurodytą darbo užmokestį per mėnesį dalijant iš metinio vidutinio mėnesio darbo valandų skaičiaus, esant penkių darbo dienų savaitei.

Vadovaujantis Priemonės veiklos srities įgyvendinimo taisyklių, taikomų 2016 metų paraiškoms, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. spalio 5 d. įsakymu Nr. 3D-574 "Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės "Ūkio ir verslo plėtra" veiklos srities "Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse" įgyvendinimo taisyklių, taikomų 2016 metų paraiškoms, patvirtinimo" (toliau – Įgyvendinimo taisyklės), 45.2 papunkčiu, skiriama iki 30 balų, jei projektui įgyvendinti prašoma mažesnės paramos sumos nei galima didžiausia paramos suma, už kiekvieną sumažintą 1,5 procentinį punktą prašomos paramos sumos pareiškėjui suteikiamas 1 balas, bet ne daugiau kaip 30 balų (jeigu pareiškėjas prašo mažesnės nei 22 000 Eur paramos sumos, jam balai nesuteikiami).

 

Vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklių 21.16 papunkčiu, „atitiktį atrankos kriterijams, už kuriuos projektui suteikiami balai, pareiškėjas turi užtikrinti projekto įgyvendinimo metu ir projekto kontrolės laikotarpiu (išskyrus atrankos kriterijus, nurodytus Taisyklių 45.3 ir 45.6 papunkčiuose)“.

 

Be to, vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklių 27 punktu, nurodyta, kad “Parama pagal Priemonę turi būti skiriama nepažeidžiant nereikšmingos (de minimis) pagalbos teikimo reikalavimų, taikomų vadovaujantis De minimis reglamentu (ES)“. Taip pat, 2013 m. gruodžio 18 d. Komisijos Reglamento (ES) Nr. 1407/2013 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai (toliau – Reglamentas) 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad “De minimis pagalba nėra naudojama krovinių vežimo keliais transporto priemonėms įsigyti”. Vadovaujantis šia Reglamento nuostata bei anksčiau minėtu priimtu sprendimu mažinti atrankos balus sumažėjus tinkamų finansuoti išlaidų vertei, yra projektų, kuomet krovininę transporto priemonę, kuriai prašo paramos, pripažinus netinkama finansuoti investicija, neliko tinkamų finansuoti investicijų, o tuo pačiu neliko ir galimybės skirti paramą. Tokiu atveju pakartotinai atlikus atrankos kriterijų vertinimą ir neskyrus balų už atitiktį Įgyvendinimo taisyklių 45.2 papunktyje įtvirtintam kriterijui, projektai atmesti, kaip nesurinkę privalomo atrankos balų skaičiaus.

 

Siekiant taikyti vienodą paraiškų pagal Priemonės veiklos sritį vertinimo praktiką, kuri neprieštarautų Įgyvendinimo taisyklių nuostatoms, nutarta:

Vadovaujantis Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ įgyvendinimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 17.12 papunkčiu, pareiškėjas turi užtikrinti tinkamą projekto finansavimo šaltinį – nuosavas lėšas, skolintas lėšas, paramos lėšas, iš veiklos gautinas lėšas, kuris turi būti pagrįstas verslo plano, finansinių ataskaitų duomenimis ir nurodytas paramos paraiškoje. Skolintos lėšos pagrindžiamos kartu su paramos paraiška, pateikiant finansų įmonės arba kredito įstaigos paskolos arba išperkamosios (finansinės) nuomos suteikimo galimybės patvirtinimo dokumentus. Taisyklių 1 priedo VIII lentelėje „Projekto finansavimo šaltiniai“ nurodyta, kad nuosavos pareiškėjo lėšos pagrindžiamos kartu su paramos paraiška pateikiant banko sąskaitos išrašą, jei pareiškėjas prisideda nuosavomis lėšomis. Atsižvelgiant į tai, nuosavas lėšas pagrindžiantis dokumentas yra banko sąskaitos išrašas. 

 

Vadovaujantis Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ įgyvendinimo taisyklių, taikomų 2016 metų paraiškoms, 3.7 papunkčiu, kaimo vietovė – viensėdis, kaimas, miestelis, miestas ar kita gyvenamoji vietovė, kurios gyventojų skaičius, neviršija 6 tūkst. ir savivaldybių centrai, kurių gyventojų skaičius neviršija 3 tūkst. Sodų bendrijos teritorija, taip pat kurortas, nelaikomi kaimo vietovėmis.

Pažymime, kad taisyklėse visų Lietuvos Respublikos sodų bendrijų teritorijos yra eliminuotos iš 3.7 papunktyje apibrėžtos kaimo vietovės sąvokos, todėl projekto įgyvendinimo vieta negali būti ne kaimo vietovėje, t. y. sodų bendrijų teritorijoje.

Be to, pažymime, kad vadovaujantis taisyklių 34.8 papunkčiu, paprastojo (einamojo) remonto išlaidos laikomos netinkamomis finansuoti.

 

Pareiškėjai, numatę vykdyti socialinį verslą, galės gauti 15 atrankos balų. Įgyvendinimo taisyklėse nurodyti 4 socialinio verslo kriterijai, kuriuos pareiškėjai – juridiniai asmenys privalės atitikti norėdami gauti atrankos balus. Ar pateiktas verslo modelis galėtų būti laikomas socialiniu verslu, bus sprendžiama atsižvelgiant į tai, ar pareiškėjas savo įstatuose konkrečiai nurodo, kokio pagrindinio socialinio tikslo siekiama, taip pat pareiškėjas turėtų pateikti aiškias pelno paskirstymo procedūras ir taisykles, nurodyti, kaip ir kokius suinteresuotus subjektus ar jų teisėtus atstovus, kuriems daro poveikį vykdoma veikla, įtrauks į valdymą. Pareiškėjas turėtų įrodyti, kad socialinis verslas  yra nepriklausomas nuo valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, viešojo sektoriaus organizacijų ir kitų organizacijų. Taip pat turėtų būti pateikta informacija, kuria remiantis pareiškėjas identifikavo Lietuvos ar tam tikro regiono socialinę problemą. Problemos aktualumas turėtų būti paremtas statistiniais duomenimis, tyrimais, nurodant tikslius informacijos šaltinius. Ne mažiau nei 50 proc. gauto pelno turi būti reinvestuojama į išsikelto socialinio tikslo siekimą.  

Svarbu nesupainioti socialinio verslo su socialinės įmonės arba labdaros sąvoka. Pažymėtina, kad socialinės įmonės tik iš dalies atitinka socialinio verslo koncepciją, kadangi socialinių įmonių įstatymas nenustato jokių pelno reinvestavimo reikalavimų, nesiekiama užtikrinti dalyvavimo ir skaidraus valdymo principų, socialinės įmonės daugiau dėmesio skiria ekonominių, o ne socialinių tikslų įgyvendinimui. Laikytina, kad labdaros teikimas nesprendžia socialinės problemos, skiriant lėšas labdarai nėra išmatuojamo poveikio. Nuo tradicinio socialinis verslas skiriasi tuo, kad socialinis verslas siekia uždirbti tam, kad jog galėtų pasiekti kuo didesnį socialinį poveikį, o tradicinio verslo tikslas – generuoti pelną įmonės savininkams.

Taip pat siūlytume susipažinti su Socialinio verslo gidu, kuriame pateikti svarbiausi aspektai, į kuriuos reikia atsižvelgti kuriant socialinį verslą. Gide supažindinama su socialinio verslo sąvoka, skirtumais nuo kitų socialinės ekonomikos subjektų, socialinio verslininko profiliu, kodėl verta pradėti socialinį verslą arba prisidėti prie jo plėtros.

Miestelio teritorijoje esantį vandens telkinį būtų galima sutvarkyti pasinaudojus parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Pagrindinės paslaugos ir kaimų atnaujinimas kaimo vietovėse“ veiklos sritis „Parama investicijoms į visų rūšių mažos apimties infrastruktūrą“ ir „Parama investicijoms į kaimo kultūros ir gamtos paveldą, kraštovaizdį“ (toliau – Priemonė).

 

Parama pagal šią Priemonę gali būti teikiama savivaldybių administracijoms ar savivaldybių tarybų įsteigtiems juridiniams asmenims. Ji gali būti skiriama kaimo vietovėse esančioms mažos apimties infrastruktūros atviroms viešoms erdvėms sutvarkyti ir (arba) sukurti, pritaikant jas kaimo bendruomenės poreikiams, ekonominei, socialinei, kultūrinei veiklai, laisvalaikiui.

 

Siūlytume kreiptis į savo rajono savivaldybę ir pasidomėti, ar Jūsų minimas vandens telkinys nėra planuojamas sutvarkyti pagal Priemonę ir (ar) šiuo metu nėra rengiamas projektas bei paraiška gauti paramą.

 

Taip pat norėtume informuoti, kad dėl paramos pagal Priemonę savivaldybių administracijos ar savivaldybių tarybų įsteigti juridiniai asmenys galėtų kreiptis ateityje, jeigu tokia parama dar būtų skiriama. Už žemės ūkio politikos formavimą ir teisės aktų, reglamentuojančių paramos administravimą, parengimą atsakinga Žemės ūkio ministerija, todėl siūlytume sekti naujienas, skelbiamas Žemės ūkio ministerijos interneto svetainėje www.zum.lt bei Nacionalinės mokėjimo agentūros interneto puslapyje www.nma.lt.

 

Taip pat norėtume atkreipti dėmesį, kad Regioninės plėtros departamento prie Vidaus reikalų ministerijos atitinkami teritoriniai skyriai gali suteikti informaciją apie planuojamą kvietimą teikti projektinius pasiūlymus dėl kaimo vietovėse esančios mažos apimties infrastruktūros atvirų viešų erdvių sutvarkymo.

Vadovaujantis Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Pagrindinės paslaugos ir kaimų atnaujinimas kaimo vietovėje“ veiklos sričių „Parama investicijoms į visų rūšių mažos apimtis infrastruktūrą“ ir „Parama investicijoms į kaimo kultūros ir gamtos paveldą, kraštovaizdį“ įgyvendinimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 23.6 papunkčiu prie netinkamų finansuoti išlaidų priskiriamos nenumatytos projektiniame pasiūlyme, išskyrus atvejus, kai projektiniame pasiūlyme buvo numatyti statinio statybos, atnaujinimo (modernizavimo), rekonstravimo, kapitalinio remonto darbai ar kultūros paveldo objektų tvarkybos darbai, tačiau nebuvo numatyti darbai, susiję su statinio statyba, atnaujinimu (modernizavimu), rekonstravimu, kapitaliniu remontu ar kultūros paveldo objektų tvarkyba, kurių poreikis ir pareiga juos atlikti pareiškėjui tapo žinomi rengiant statinio statybos projektą ar kitus su statyba susijusius dokumentus.

Vadovaujantis Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Pagrindinės paslaugos ir kaimų atnaujinimas kaimo vietovėje“ veiklos sričių „Parama investicijoms į visų rūšių mažos apimtis infrastruktūrą“ ir „Parama investicijoms į kaimo kultūros ir gamtos paveldą, kraštovaizdį“ įgyvendinimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 13.12 papunkčiu jeigu projekte numatyti statybos (naujų inžinerinių statinių statyba, pastatų atnaujinimas (modernizavimas), statinių rekonstravimas, kapitalinis remontas) ar infrastruktūros įrengimo darbai, kartu su paraiška turi būti pateiktas patvirtintas statinio projektas, parengtas Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ nustatyta tvarka (tuo atveju, jeigu statinio projektas yra parengtas), arba projektiniai pasiūlymai su statybos, rekonstravimo ar kapitalinio remonto vertės skaičiavimais (tuo atveju, jeigu statinio projektas nėra parengtas). Statinio projektas (statinio projekto bendroji, sklypo sutvarkymo (sklypo plano), architektūros, technologijos, aplinkos apsaugos, statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo ir kitos privalomos dalys) turi būti pateiktas ne vėliau kaip su pirmuoju (ne avansiniu) mokėjimo prašymu. Jei projekte numatytai naujo statinio statybai, atnaujinimui (modernizavimui), rekonstravimui ar kapitaliniam remontui paramos neprašoma, šie dokumentai neteikiami“.

 

Atsižvelgiant į pateiktą informaciją, jeigu teikiant paraišką Statinio projektas dar nėra parengtas, jis gali būti pateiktas ne vėliau kaip su pirmuoju mokėjimo prašymu, tačiau tokiu atveju, kartu su Paraiška turi būti pateikiamas projektinis pasiūlymas su statybos, rekonstravimo ar kapitalinio remonto vertės skaičiavimais. Projektinio pasiūlymo sudėtinės dalys nurodytos Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 13 priede.

Informuojame, kad mėšlo kratytuvas gali būti priskirtas prie projekte numatytos įsigyti žemės ūkio technikos ir įrangos, skirtos mėšlo ir srutų laikymui ir tvarkymui valdoje ir papildomus balus galėtų gauti už Jūsų paminėtą atrankos kriterijų.

 

Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ supaprastintų įgyvendinimo taisyklių, taikomų 2017 metų surinkimui, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2017 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. 3D-508 (toliau – Taisyklės), 42.6.1 papunktyje nurodyta, kad suteikiama 15 atrankos balų, jeigu pareiškėjas dalyvauja (yra patvirtintas paramos gavėju) įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtos 2014–2020 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklas (bent vieną) arba įsipareigoja dalyvauti įgyvendinant (bent vieną) ne vėliau kaip per vienerių metų laikotarpį nuo sprendimo skirti paramą priėmimo dienos (atrankos balai suteikiami už priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklas: „Ekstensyvus pievų tvarkymas ganant gyvulius“, „Specifinių pievų tvarkymas“, „Medingųjų augalų arba daugiamečių žolių juostos ar laukai ariamojoje žemėje“, „Vandens telkinių apsauga nuo taršos ir dirvos erozijos ariamojoje žemėje“, „Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“, „Tausojanti aplinką vaisių ir daržovių auginimo sistema“. Dalyvavimo nurodytose veiklose (veikloje) žemės ūkio naudmenų (toliau – ŽŪN) plotas turi sudaryti ne mažiau kaip 20 proc. deklaruoto ŽŪN ploto (kai pareiškėjas dalyvauja nurodytose veiklose (veikloje), nustatoma pagal paskutinįjį prieš paramos paraiškos pateikimą deklaruotą ŽŪN plotą. Tuo atveju, kai pareiškėjas nedalyvauja, bet įsipareigoja dalyvauti nurodytose veiklose (veikloje), nustatoma pagal pirmaisiais įsipareigojimo vykdymo metais deklaruotą ŽŪN plotą).

 

Taigi Taisyklių 42.6.1 papunktyje nurodyta, kad papildomi atrankos balai skiriami pareiškėjams, dalyvaujantiems išvardintose kompensacinėse veiklose.

 

Taip pat norėtume informuoti, kad paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ gali prašyti gali visi fiziniai ar juridiniai asmenys, vykdantys remiamą veiklą: žemės ūkio produktų gamybą, prekinių žemės ūkio produktų (pagamintų (išaugintų) valdoje) apdorojimą (rūšiavimą, pakavimą, surinkimą ir t. t.) perdirbimą ir tiekimą rinkai, o taip pat biodujų gamybą gyvulininkystės ūkyje iš ūkyje susidarančių atliekų.

Pagal minėtos veiklos srities 2017 m. įgyvendinimo taisykles pareiškėjas iki paramos paraiškos pateikimo turi nepertraukiamai vykdyti žemės ūkio veiklą ir gauti iš šios veiklos pajamas ne trumpiau kaip 2 metus.

Norėtume informuoti, jog šiuo metu galiojančių Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ įgyvendinimo taisyklių, taikomų nuo 2016 metų, patvirtintų žemės ūkio ministro 2016 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. 3D-215 (toliau – Taisyklės), 41.10 papunktyje nustatyta, kad, jeigu pareiškėjas dalyvauja (patvirtintas paramos gavėju) įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklas (bent vieną) arba įsipareigoja dalyvauti įgyvendinant (bent vieną) ne vėliau kaip per vienerių metų laikotarpį nuo paramos sutarties pasirašymo datos, jam suteikiami 5 balai.

 

Taigi, jeigu pareiškėjas paraiškoje įsipareigojo dalyvauti bent vienoje minėtos priemonės veikloje, jis turi vykdyti įsipareigojimus. Primename, jog už įsipareigojimų nevykdymą, taikomos sankcijos nustatytos Sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones taikymo metodikoje, patvirtintoje žemės ūkio ministro 2014 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-929.

 

Taip pat nurodome, kad pareiškėjas dėl savo konkretaus projekto ir jam galimai taikytinų sankcijų turėtų kreiptis į savo projektą administruojantį darbuotoją.

 

Atsakydami į  Jūsų pateiktus klausimus, norėtume informuoti, jog šiuo metu galiojančių Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ supaprastintųjų įgyvendinimo taisyklių, taikomų pareiškėjams, kurių ūkio ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte, yra nuo 8 000 Eur iki 50 000 Eur, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. vasario 4 d. įsakymu Nr. 3D-49 (toliau – Taisyklės), 41.5 papunktyje nurodytas atrankos kriterijus: projektui įgyvendinti prašoma mažesnio paramos intensyvumo nei nustatytas galimas didžiausias paramos intensyvumas, už kiekvieną sumažintą procentinį punktą pareiškėjui suteikiamas 1 balas, bet ne daugiau kaip 15 balų:

Norėtume pažymėti, jog tuo atveju, kai pagal galimą paramos intensyvumą prašoma paramos suma viršija 50 000 Eur ir jei:

1) apskaičiuojamas paramos intensyvumas 50 000 Eur nuo tinkamų finansuoti išlaidų vertės be PVM (pvz., gavome intensyvumą 45 proc.);

2) apskaičiuojamas paramos intensyvumas prašomai paramos sumai nuo tinkamų finansuoti išlaidų vertės be PVM (pvz., gavome intensyvumą 42 proc.);

3) iš pirmo gauto intensyvumo atimame antrą gautą intensyvumą ir gautas skaičius yra balų skaičius, skiriamas pagal Taisyklių 41.5 papunktį (pvz., 3 proc., t. y. už Taisyklių 41.5 papunkčio atrankos kriterijų duodami 3 balai).

 

 

Šiuo metu galiojančių Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ įgyvendinimo taisyklių, taikomų nuo 2016 metų, patvirtintų žemės ūkio ministro 2016 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. 3D-215, 17.13 papunktyje nurodytas įsipareigojimas užtikrinti, kad <...> ūkio produkcijos gamybos apimtys (natūriniais vienetais) trečiaisiais arba ketvirtaisiais metais po projekto įgyvendinimo pabaigos bus ne mažesnės kaip ataskaitiniais metais prieš paramos paraiškos pateikimą <...>.

 

Taisyklių 1 priedo XII skyriaus „Projekto priežiūros rodikliai“ lentelės 3 eilutėje nurodomas rodiklis gamybos apimtys (toliau – Rodiklis).

 

Rodiklis skaičiuojamas tos žemės ūkio šakos, dėl kurios teikiama paraiška, pvz., jei paraiška teikiama dėl augalininkystės sektoriaus ir įsipareigojama auginti grūdines kultūras, tai Rodiklis yra užauginamų grūdinių kultūrų tonos. Parduodamo pieno ar mėsos tonos nenurodomos lentelėje „Projekto priežiūros rodikliai“, nes jos neaktualios.

Tuo atveju, jei paraiška pagal priemonę teikiama siekiant vykdyti veiklą pagal augalininkystės sektorių, skaičiuojant gamybos apimtis prie grūdinių kultūrų kiekių galima priskaičiuoti ir šiaudų / siloso / žolinių pašarų kiekius (tonas), jei pareiškėjas užsiima jų gamyba.

Atsakydami į klausimą, norėtume informuoti, jog Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama investicijoms, skirtoms ne žemės ūkio veiklai kurti ir plėtoti“ veiklos „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. 3D-807 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama investicijoms, skirtoms ne žemės ūkio veiklai kurti ir plėtoti“ veiklos „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“ įgyvendinimo taisyklių, taikomų 2015 metais pateiktoms paraiškoms, patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės), 9 punkte yra nurodyti tinkami pareiškėjai. Taip pat Taisyklių 15.7 papunktyje nurodyta, jog kartu su paramos paraiška pareiškėjas turi pateikti patvirtintus praėjusių finansinių metų (ne trumpesnių nei 12 mėnesių) finansinių ataskaitų bei tarpinių finansinių ataskaitų (už einamųjų metų visus ketvirčius) dokumentus. Taisyklių 16.2 papunktyje nurodyta, kad pareiškėjo juridinio asmens ar ūkininko pardavimo pajamos praėjusiais finansiniais metais yra ne mažesnės kaip 12 vidutinių darbo užmokesčių dydžio (vertinama pagal ataskaitinių metų vidutinio darbo užmokesčio dydį, bruto) (vadovaujamasi Lietuvos statistikos departamento Oficialiosios statistikos portale www.osp.stat.gov.lt pateiktais duomenimis).

 

Jei už 2014 m. pareiškėjas negali pateikti ne trumpesnių nei 12 mėnesių finansinės atskaitomybės dokumentų ir pardavimo pajamos praėjusiais finansiniais metais yra mažesnės kaip 12 vidutinių darbo užmokesčių dydžio, jis neatitinka Taisyklių 15.7 ir 16.2 papunkčiuose nustatytų reikalavimų.

Atsakydami į klausimą, norėtume informuoti, jog Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama investicijoms, skirtoms ne žemės ūkio veiklai kurti ir plėtoti“ veiklos „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. 3D-807 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama investicijoms, skirtoms ne žemės ūkio veiklai kurti ir plėtoti“ veiklos „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“ įgyvendinimo taisyklių, taikomų 2015 metais pateiktoms paraiškoms, patvirtinimo“, 1 priedo (paraiškos formos) XI skyriaus 14 punkte nurodyti dokumentai, kuriais patvirtinama, kad projekte numatyta vykdyti veikla – šeimos verslas.

 

Taigi tuo atveju, kai veikla vykdoma pagal verslo liudijimą, šeimos narys turi būti įrašytas verslo liudijime. Jei veikla vykdoma pagal individualios veiklos pažymą, su šeimos nariu turi būti sudaryta darbo sutartis. Visais atvejais reikia pateikti dokumentus, pagrindžiančius, kad nurodytas asmuo yra šeimos narys (sutuoktinis, tėvas, motina, vaikas nuo 14 metų, globojamasis, globėjas, rūpintojas).

Atsakydami į klausimą norėtume informuoti, jog Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama investicijoms, skirtoms ne žemės ūkio veiklai kurti ir plėtoti“ veiklos „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. 3D-807 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama investicijoms, skirtoms ne žemės ūkio veiklai kurti ir plėtoti“ veiklos „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“ įgyvendinimo taisyklių, taikomų 2015 metais pateiktoms paraiškoms, patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės), 15.3 papunktyje nurodyta, kad projekto veikla ir išlaidos turi būti susijusios su remiama priemonės veiklos srities veikla (-omis), nurodyta (-omis) Taisyklių IV skyriuje, ir nepatekti į neremiamos veiklos rūšių sąrašą, pateiktą Taisyklių 3 priede.

 

Taigi įmonė gali vykdyti ir neremiamą veiklą, tačiau parama teikiama ir tinkamos finansuoti išlaidos gali būti susijusios tik su remiama veikla.

Atsakydami į klausimą norėtume informuoti, jog Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama investicijoms, skirtoms ne žemės ūkio veiklai kurti ir plėtoti“ veiklos „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. 3D-807 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama investicijoms, skirtoms ne žemės ūkio veiklai kurti ir plėtoti“ veiklos „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“ įgyvendinimo taisyklių, taikomų 2015 metais pateiktoms paraiškoms, patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės), 8 punkte nustatyta, kad pagal priemonės veiklos sritį parama teikiama ne žemės ūkio veiklai plėtoti. Remiama ekonominė veikla nurodyta Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriuje, patvirtintame Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2007 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. DĮ-226 „Dėl Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus patvirtinimo“ (toliau – EVRK), išskyrus veiklas, išvardytas pagal priemonės veiklos sritį neremiamų veiklų sąraše (Taisyklių 3 priedas). Jeigu projekte numatyta produktų gamyba, apdorojimas, perdirbimas, galutinis produktas negali būti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo I priede nurodytas produktas. Viename projekte gali būti numatyta keletas remiamų ekonominės veiklos rūšių.

Taigi parama teikiama ne žemės ūkio veiklai plėtoti. Žemės ūkio paslaugų teikimas nėra numatytas Taisyklėse.

Atsakydami į Jūsų klausimą norėtume informuoti, jog Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama investicijoms, skirtoms ne žemės ūkio veiklai kurti ir plėtoti“ veiklos „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. 3D-807 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama investicijoms, skirtoms ne žemės ūkio veiklai kurti ir plėtoti“ veiklos „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“ įgyvendinimo taisyklių, taikomų 2015 metais pateiktoms paraiškoms, patvirtinimo“, 15.7, 16.2 bei 17.2 papunkčiuose pateiktomis sąvokomis „praėjusieji finansiniai metai“ ir „ataskaitiniai metai“ apibūdinami 2014 metai, jei pareiškėjas finansinę atskaitomybę sudaro už laikotarpį nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.

Atsakydami į klausimą norėtume informuoti, kad nuomojamo pastato rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto išlaidos yra tinkamos finansuoti, kadangi Lietuvos kaimo plėtros 2014–-2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama investicijoms, skirtoms ne žemės ūkio veiklai kurti ir plėtoti“ veiklos „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. 3D-807 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–-2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama investicijoms, skirtoms ne žemės ūkio veiklai kurti ir plėtoti“ veiklos „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“ įgyvendinimo taisyklių, taikomų 2015 metais pateiktoms paraiškoms, patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės) 28.1 papunktyje nurodyta, kad tinkamos finansuoti yra projekte numatytai veiklai vykdyti skirtų gamybinių ir kitų būtinų statinių nauja statyba, rekonstravimas ir (ar) kapitalinis remontas. Vadovaujantis Taisyklių 15.10.1 papunkčiu, nekilnojamasis turtas, į kurį investuojama ir (arba) kuriame numatyta įgyvendinti projektą, pareiškėjo valdomas teisėtais pagrindais:

 

15.10.1 žemės, pastatų, statinių ir (arba) patalpų, kuriose numatyta įgyvendinti projektą ir kur įsikūrusi ir registruota pareiškėjo buveinė, nuomos ar kito teisėto naudojimosi jais sutartis sudaryta ne trumpesniam kaip 10 metų laikotarpiui nuo paramos paraiškos pateikimo dienos, VĮ Registrų centre turi būti įregistruota iki paraiškos pateikimo dienos.

 

Atkreipiame dėmesį, kad, vertinant išlaidų tinkamumą finansuoti, atsižvelgiama ir į tai, ar šios išlaidos, susijusios su numatyta vykdyti veikla, yra pagrįstos ir būtinos projektui įgyvendinti (Taisyklių 24 punktas).