D.U.K.

 

Atsakydami į pateiktus klausimus dėl grynojo pelno apskaičiavimo, dotacijų su pajamomis ir turtu bei gautų subsidijų, norėtume informuoti, kad, kaip nurodyta Paramos paraiškos pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos pirmojo Sąjungos prioriteto „Aplinkosaugos požiūriu tvarios, efektyviai išteklius naudojančios, inovacinės, konkurencingos ir žiniomis grindžiamos žvejybos skatinimas“ priemonės „Pridėtinė vertė, produktų kokybė ir nepageidaujamos priegaudos naudojimas“ formos 4 dalyje ,,Informacija apie įmonės veiklos rezultatus ir ekonominio gyvybingumo rodiklius“, ekonominio gyvybingumo rodikliai nurodomi pagal Ūkio subjektų, siekiančių pasinaudoti parama pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos priemones, ekonominio gyvybingumo nustatymo taisykles, patvirtintas žemės ūkio ministro 2015 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. 3D-864 (toliau – Taisyklės).

 

Taisyklių I skyriaus 2.3 papunktyje nurodyta, kad „Grynasis pelnas – gautų bendrųjų pajamų dalis, liekanti atėmus subjekto veiklos sąnaudas, ypatinguosius praradimus ir sumokėtus mokesčius“.

 

Taip pat Taisyklių 2.4 papunktyje nurodyta, kad „Grynasis pelningumas – grynojo pelno ir pardavimo pajamų, įskaitant su pajamomis susijusias dotacijas dalis“.

 

Grynojo pelno reikmė, kaip ir pardavimo pajamų reikšmė yra imama iš Pelno nuostolių ataskaitos, kurią kiekvienas ūkio subjektas, vykdantis ūkinę / komercinę veiklą bei siekiantis gauti paramą, privalo sudaryti kasmet.

 

Taisyklių 2.9 ir 2.10 papunkčiuose pateiktos (-i) dotacijų sąvokos / apibrėžimai.

 

Pardavimo pajamos yra susijusios su tiesiogine subjekto vykdoma veikla, jos nurodomos paraiškos antroje lentelėje.

 

Dotacijų pajamos įtraukiamos skaičiuojant ekonominio gyvybingumo rodiklius, kaip ir skaičiuojant grynojo pelningumo rodiklį, kurio Taisyklėse nustatytą reikšmę turi atitikti pareiškėjas.

 

Finansinių ataskaitų sudarymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymas, kurio 16 straipsnio „Bendrieji finansinių ataskaitų sudarymo reikalavimai“ 3 punkte nustatyta, kad „Įregistruotos naujos įmonės sudaro ūkinės veiklos pradžios balansą, kuriame turi būti nurodytas įmonės veiklos pradžioje buvęs turtas, nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai“, o šio straipsnio 4 punkte nurodyta, kad „Finansinės ataskaitos sudaromos vadovaujantis šiuo įstatymu, verslo apskaitos standartais arba tarptautiniais apskaitos standartais (toliau – apskaitos standartai), kaip nustatyta Buhalterinės apskaitos įstatyme. Aiškinamajame rašte turi būti nurodyta, pagal kokius apskaitos standartus sudarytos finansinės ataskaitos.“

 

 

 

Norėtume paaiškinti, jog visos darbo dienos ekvivalentas (VDE), arba kitaip sąlyginis darbuotojų skaičius, apskaičiuojamas pagal įmonių pateiktą metinį darbuotojų, dirbusių įmonėje, valandų skaičių padalijant jį iš vienam etatui tenkančio per metus valandų skaičiaus, kuris yra kasmet patvirtinamas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu.

Pavyzdžiui, 2019 metais, esant penkių darbo dienų savaitei, vienas etatas turi 2 001 darbo valandą per metus. Darbuotojo, kuriam įmonė nėra pagrindinė darbovietė ir kuris dirba tik dvi dienas per savaitę, VDE bus skaičiuojamas kaip ir pagrindinėje darbovietėje, padalijant jo dirbtų metinių valandų skaičių iš metinės normos. Tarkim, darbuotojas dirbo dvi dienas per savaitę po tris valandas į dieną, iš viso 312 val. per metus, apskaičiavus gaunamas 0,156 VDE.

 

Norėtume informuoti, kad Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos pirmojo Sąjungos prioriteto „Aplinkosaugos požiūriu tvarios, efektyviai išteklius naudojančios, inovacinės, konkurencingos ir žiniomis grindžiamos žvejybos skatinimas“ priemonės „Žvejybos poveikio jūrų aplinkai mažinimas ir žvejybos pritaikymas siekiant apsaugoti rūšis“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 3D-130, tinkamų finansuoti išlaidų kategorijų sąraše (25 punktas), kuriame nurodyti įvairūs įrankiai ir įranga, laivo nėra.

 

Taigi laivų įsigijimas pagal priemonę „Žvejybos poveikio jūrų aplinkai mažinimas ir žvejybos pritaikymas siekiant apsaugoti rūšis“ nėra remiamas.

 

Taip pat norėtume atkreipti dėmesį, jog laivas yra savaeigė arba nesavaeigė priemonė, skirta judėti vandeniu ir po juo. Tai nėra įranga ar įrankis.

 

Norėtume informuoti, kad žuvų veisimas ir auginimas uždarose vandens apykaitos sistemose remiamas pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos antrojo Sąjungos prioriteto „Aplinkosaugos požiūriu tvarios, efektyviai išteklius naudojančios, inovacinės, konkurencingos ir žiniomis grindžiamos akvakultūros skatinimas“ priemonę „Produktyvios investicijos į akvakultūrą“.