DUK

nformuojame, kad, kai paraišką teikia juridinis asmuo, užsiimantis arba siekiantis užsiimti akvakultūra, kaip nurodyta Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos antrojo Sąjungos prioriteto „Aplinkosaugos požiūriu tvarios, efektyviai išteklius naudojančios, inovacinės, konkurencingos ir žiniomis grindžiamos akvakultūros skatinimas“ priemonės „Produktyvios investicijos į akvakultūrą“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 3D-36, 1 priedo XII skyriaus „Pateikiami dokumentai“ 3 punkte, kartu su paraiška turi būti pateikta įmonės vadovo tapatybę patvirtinančio dokumento (paso arba asmens tapatybės kortelės) kopija.

 

Jeigu paraišką pasirašyti ir pateikti įgaliojamas ne įmonės vadovas, o kitas asmuo, kartu su paraiška dar papildomai pateikiamas atitinkamas įgaliojimas, pagrindžiantis galimybę pasirašyti / teikti paraišką ar atlikti kitus papildomus veiksmus.

Informuojame, kad, vadovaujantis Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos pirmojo Sąjungos prioriteto „Aplinkosaugos požiūriu tvarios, efektyviai išteklius naudojančios, inovacinės, konkurencingos ir žiniomis grindžiamos žvejybos skatinimas“ priemonės „Laikinas žvejybos veiklos nutraukimas“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2019 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. 3D-492 (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2020 m. lapkričio 19 d.) (toliau – Taisyklės), 8.4 papunkčiu, pareiškėjas laikomas tinkamu gauti paramą, jei jis nuo pagal Apsaugos priemonę paskelbto žvejybos draudimo laikotarpio pradžios dienos iki laikotarpio, už kurį prašoma paramos, pabaigos dienos teisėtais pagrindais valdė (turėjo nepanaudotas ir ne perleistas) šprotų ir (arba) strimelių, ir (arba) lašišų individualias žvejybos galimybes (turėjo nepanaudotų ir neperleistų šprotų ir (arba) strimelių, ir (arba) lašišų individualių žvejybos galimybių) (kvotą).

 

Taigi, pareiškėjas turi teisėtais pagrindais valdyti (turėti nepanaudotas / neperleistas) kvotas nuo pagal Apsaugos priemonę paskelbto žvejybos draudimo laikotarpio pradžios dienos iki laikotarpio, už kurį prašoma paramos, pabaigos dienos ir Nacionalinei mokėjimo agentūrai (toliau – NMA) pateikti tai įrodančius dokumentus.

 

Taip pat norėtume informuoti, jog Taisyklių 11 punkte nurodyta, kad pareiškėjas paramos paraiškos pateikimo dieną, jei Taisyklėse nenustatyta kitaip, turi atitikti tinkamumo gauti paramą sąlygas ir reikalavimus, o žvejybos laivas (-ai), už kurio (-ių) verslinės žvejybos veiklos jūroje sustabdymą prašoma paramos, tinkamumo kriterijus, kurie vertinami pagal paramos paraiškos pateikimo dieną pareiškėjo pateiktus ir atitinkamais dokumentais pagrįstus duomenis, viešuosiuose registruose esančius duomenis ir NMA bei Žuvininkystės tarnybos turimus duomenis, taip pat pagal dokumentus ir informaciją, gautą iš pareiškėjo po NMA paklausimo (-ų). Jei duomenys skiriasi, vadovaujamasi registruose esančiais duomenimis.

 

Atkreipiame dėmesį, jo Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2020 m. lapkričio 1 d.) (toliau – AB įstatymas) 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad reorganizuotų bendrovių visas turtas, teisės ir pareigos pereina po reorganizavimo veiksiančioms bendrovėms nuo naujai sukurtų bendrovių įregistravimo ar po reorganizavimo tęsiančių veiklą bendrovių pakeistų įstatų įregistravimo juridinių asmenų registre, jeigu reorganizavimo sąlygose nenustatyta kitaip. Turtas, teisės ir prievolės bendrovėms priskiriamos pagal reorganizavimo sąlygas. Vadovaujantis AB Įstatymo 63 straipsniu, reorganizavimo sąlygos yra rengiamos pačių reorganizuojamų subjektų, jos gali būti peržiūrimos auditorių, o po to teikiamos Juridinių asmenų registrui.

 

Pažymime, kad Perleidžiamosios teisės į žvejybos galimybes Baltijos jūroje suteikimo, perleidimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, teisės galiojimo panaikinimo ir individualių žvejybos galimybių skyrimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 3D-620, nustatyta tvarka Žuvininkystės tarnybos Perleidžiamųjų žvejybos teisių jūrų vandenyse suteikimo komisija yra įgaliota priimti sprendimus dėl žvejybos kvotų.

 

Taigi, remiantis tuo, kas išdėstyta aukščiau, bendruoju atveju NMA vadovaujasi pareiškėjo pateiktais dokumentais, pagrindžiančiais pareiškėjo atitiktį Taisyklių 8.4 papunkčio nuostatoms, Juridinių asmenų registre esančia informacija, įskaitant reorganizavimo sąlygų aprašus, o taip pat Perleidžiamųjų žvejybos teisių jūrų vandenyse suteikimo komisijos informacija apie kiekvienai iš reorganizuojamų bendrovių suteiktas nepanaudotas žvejybos kvotas.

Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos pirmojo Sąjungos prioriteto „Aplinkosaugos požiūriu tvarios, efektyviai išteklius naudojančios, inovacinės, konkurencingos ir žiniomis grindžiamos žvejybos skatinimas“ priemonės „Žvejybos uostai, iškrovimo vietos, aukcionų patalpos ir priedangos. Investicijos į žvejybos uostų ir aukcionų patalpų infrastruktūros arba iškrovimo vietų ir priedangų gerinimą“ įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose žemės ūkio ministro 2018 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. 3D-542 (toliau–Taisyklės), numatytas reikalavimas parengti verslo planą yra taikomas įmonėms:

 

Taip pat norėtume atkreipti dėmesį, kad paraiškos formos IX skyriaus „Pateikiami dokumentai“ 1 punkte nurodyta, jog teikiamas verslo planas, jei pareiškėjas yra įmonė.

 

Taigi, jei paraišką teikia savivaldybės administracija, valstybės arba savivaldybės įstaiga, verslo plano teikti nereikia.

Norėtume paaiškinti, kad Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos antrojo Sąjungos prioriteto „Aplinkosaugos požiūriu tvarios, efektyviai išteklius naudojančios, inovacinės, konkurencingos ir žiniomis grindžiamos akvakultūros skatinimas“ priemonės „Produktyvios investicijos į akvakultūrą. Energijos vartojimo efektyvumo didinimas, atsinaujinančioji energija“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. 3D-288 (toliau – Taisyklės), 27 punkte nurodyta, kad, jei projekte numatyti statybos (naujo statinio statyba, statinio rekonstravimas, statinio kapitalinis remontas) darbai ir (arba) statinio ir technologinių inžinerinių sistemų įrengimas, kartu su paramos paraiška pateikiamas statinio techninis projektas ir statinio projekto bendrosios ekspertizės (kai ji privaloma) aktas arba projektiniai pasiūlymai ir statinio statybos kainos apskaičiavimas  (projekto statinio statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo dalis).

 

Taip pat Taisyklių 27 punkte paminėta, kad statinio techninis projektas arba projektiniai pasiūlymai turi būti parengti pagal statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ patvirtinimo“ (toliau – Statybos reglamentas), reikalavimus.

 

Statybos reglamento 6.9 papunktyje nurodyta, kad „projekto ekspertizės (bendrosios) vadovas – architektas [5.1], [5.44], statybos inžinierius [5.1], kuris organizuoja bendrąją projekto ekspertizę, jai vadovauja, įvertina projektą, parengia ir pasirašo bendrosios projekto ekspertizės aktą“. Statybos reglamento 140 punkte numatyta: „Ekspertizės vadovu gali būti skiriamas (samdomas) architektas [5.44] ir (ar) statybos inžinierius [5.1], [5.26]. Jie gali užsiimti ta ekspertizės veikla, kuri atitinka atestavimą atliekančios organizacijos išduotame dokumente nurodytą ekspertizės rūšį, statinių grupę ir darbo sritį.“

 

Remiantis aukščiau paminėtų teisės aktų nuostatomis, galima daryti išvadą, kad statinio projekto bendrąją ekspertizę turi teisę tvirtinti fizinis asmuo – architektas, inžinierius, jeigu jis gali užsiimti ta ekspertizės veikla, kuri atitinka atestavimą atliekančios organizacijos išduotame dokumente nurodytą ekspertizės rūšį, statinių grupę ir darbo sritį.