Dažniausiai užduodami klausimai

Vadovaujantis Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos srities „Miškams padarytos žalos prevencija ir atlyginimas“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų 2015 m. liepos 24 d. Žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-598, 15.12 papunkčiu, stichinių nelaimių pažeisto atkurto miško ploto lūžio kampai pagal projekto brėžinį turi būti pažymėti stulpeliais ar kitais aiškiai matomais ženklais.

 

Vadovaujantis Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos srities „Miškams padarytos žalos prevencija ir atlyginimas“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų žemės ūkio ministro 2015 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. 3D-598, 15.10 papunkčiu, į Valstybinės miškų tarnybos prie Aplinkos ministerijos Miškų ūkio priežiūros skyriaus valstybinių miškų pareigūnus dėl pažymos apie atkurto miško atitiktį Miško želdinimo ir žėlimo projektui pagal Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimus reikia kreiptis ne vėliau kaip per du mėnesius nuo miško želdinimo darbų įvykdymo.

 

Atsakydami į Jūsų klausimą, „ar galiu veisti mišką iš naujo tame pačiame plote tik kitais želdiniais“, norėtume informuoti, kad nepriklausomai nuo to, kad paramą už didesnę įveisto miško ploto dalį grąžinote, Jums, kaip pareiškėjui yra likusi pareiga mišką užauginti. Pagal Miškų įstatymo 15 str. 4 punktą „Žuvę želdiniai ir žėliniai turi būti atkurti ne vėliau kaip per dvejus metus, atkurtini žuvę medynai – ne vėliau kaip per trejus metus nuo jų žuvimo fakto nustatymo.“

 

Taip pat norėtume atkreipti dėmesį, kad Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos srities „Miško veisimas“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 3D-538, 22 punkte nustatyta, kad „Parama neteikiama, jei atkuriamas miškas arba miškas veisiamas plote, kuriame plynai iškirsti savaime mišku apaugantys ar apaugę plotai yra įrašyti į Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrą arba VMT duomenų bazę kaip miškas arba žemė apauganti mišku“.

 

Kadangi Jūsų 2012 m. teiktoje paraiškoje miškui įveisti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemonę „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ nurodytas visas plotas yra įregistruotas Miškų valstybės kadastre, prašyti paramos „veisti mišką iš naujo tame pačiame plote tik kitais želdiniais“ negalite.

 

Informuojame, jog Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos srities „Miško veisimas“ įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 3D-538, nurodyta, kad parama neteikiama, jei atkuriamas miškas arba miškas veisiamas plote, kuriame plynai iškirsti savaime mišku apaugantys ar apaugę plotai yra įrašyti į Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrą arba Valstybinės miškų tarnybos duomenų bazę kaip miškas arba žemė apauganti mišku.

 

Negalite, nes Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos srities „Miško veisimas“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 3D-538, 21 punkte nurodyta, jog parama neteikiama, jei miškas jau buvo pradėtas veisti ar įveistas iki paramos paraiškos pateikimo.

 

Nacionalinė mokėjimo agentūra kasmet iki einamųjų metų vasario 15 d. teikia informaciją Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – VMI) apie paramos gavėjus, praėjusiais metais gavusius išmokas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miško veisimas“ (toliau – Priemonė).

 

Taigi, jei praėjusiais metais Jums buvo išmokėta parama pagal Priemonę, išmokų suma buvo perduota VMI. Ar šią išmokėtą paramos sumą turėtumėte nurodyti VMI teikiamoje pajamų deklaracijoje, turėtumėte pasiteirauti VMI paskambinę tel. 1882.

 

Informuojame, kad Nereikšmingos (de minimis) pagalbos gavėjams taikomų reikalavimų atitikimą patvirtinantį klausimyną (toliau – Klausimynas) galite rasti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NMA) interneto svetainėje naudodamiesi šia nuoroda:

https://www.nma.lt/index.php/parama/lietuvos-kaimo-pletros-20142020-m-programa/dokumentu-formos/investicijos-i-misko-plotu-pletra-ir-misku-gyvybingumo-gerinima/8706.

 

Norėtume atkreipti Jūsų dėmesį, kad užpildytą Klausimyną NMA galima pateikti naudojantis Žemės ūkio ministerijos informacinės sistemos (ŽŪMIS) portalo interneto prieiga adresu https://zumis.lt. Tokiu atveju Klausimyno nereikia spausdinti, jo pasirašyti, nes paramos gavėjas identifikuojamas elektroninėmis priemonėmis.

 

Taip pat Klausimyną galima pateikti el. paštu crypt:PGEgaHJlZj0ibWFpbHRvOmRva3VtZW50YWlAbm1hLmx0Ij48c3BhbiBzdHlsZT0iY29sb3I6IzAwODAwMDsiPmRva3VtZW50YWlAbm1hLmx0PC9zcGFuPjwvYT4=:xx, jį užpildžius, atspausdinus, pasirašius ir nuskenavus arba nufotografavus.

 

Vadovaujantis Lietuvos kaimo plėtros 2004–2006 metų programos priemonės ,,Bendradarbiavimas“ veiklos srities „Parama EIP veiklos grupėms kurti bei jų veiklai vystyti“ įgyvendinimo taisyklių,  taoikomų nuo 2020metų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2020 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 3D-490 (toliau – Taisyklės), 19.1 papunkčiu, EIP projekto įgyvendinimo pradžia laikoma paramos sutarties pasirašymo diena. EIP projekto įgyvendinimo laikotarpis nustatomas paramos sutartyje. Projekto maksimali trukmė – 36 mėn., bet ne ilgiau kaip iki 2023 m. liepos 1 d..

 

Teikiant paramos paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama EIP veiklos grupėms kurti bei jų veiklai vystyti“ galima nurodyti trumpesnį nei 36 mėnesių projekto įgyvendinimo laikotarpį.

 

Atkreipiame dėmesį, kad įgyvendinant projektą turi būti pasiekti projekto tikslai ir uždaviniai bei įvykdyti projekto rezultatai, numatyti EIP veiklos grupės galimybių studijoje.

 

Informuojame, kad Europos inovacijų partnerystės veiklos grupių steigimo, jų projektų galimybių studijų rengimo ir vertinimo taisyklėse, taikomose nuo 2020 metų, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2020 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 3D-121 „Dėl Europos inovacijų partnerystės veiklos grupių steigimo, jų projektų galimybių studijų rengimo ir vertinimo taisyklių, taikomų nuo 2020 metų, patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės), numatyti konkretūs reikalavimai (6.3 papunktis), taikomi juridiniams asmenims mokslo ir (arba) studijų institucijoms:

 

„1. vykdomų mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros projektų ar taikomųjų tyrimų tematikos turi atitikti EIP veiklos grupės projekto galimybių studijoje numatytą temą;

2. turėti patirties įgyvendinant inovacijų demonstravimo ir žinių sklaidos projektus ūkiuose ir (arba) miško valdose per paskutinių 3 metų laikotarpį iki galimybių studijos pateikimo;

3. turėti inovacijų demonstravimo ir žinių sklaidos patirties bendradarbiaujant su konsultavimo institucijomis per paskutinių 3 metų laikotarpį iki galimybių studijos pateikimo;

3.4. mokslininkams, atstovaujantiems mokslo ir (arba) studijų institucijoms EIP veiklos grupėje:

3.4.1. turėti veiklos patirties EIP veiklos grupės projekto galimybių studijoje numatyta projekto tematika (dalyvavimas atliekant mokslinius tyrimus, keliant kvalifikaciją stažuotėse, rengiant ir publikuojant mokslinius straipsnius);

3.4.2. turėti mokslo daktaro laipsnį ir mokslo ir (arba) studijų institucijoje užimti vieną iš Lietuvos mokslo ir studijų įstatymo 65 ir 66 straipsniuose išvardytų pareigybių.“

 

Taigi, jei kolegija atitiktų aukščiau minėtus reikalavimus, galėtų būti laikoma tinkama mokslo ir (arba) studijų institucija.

 

Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ įgyvendinimo nuo 2018 m. taisykles, kai verslo planui yra mokama išmoka, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2018 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 3D-773 (toliau – Taisyklės), pareiškėjas ir paramos gavėjas įsipareigoja iki verslo plano įgyvendinimo pabaigos sukurti ne mažiau kaip 1 (vieną) darbo vietą (etatą), kai prašoma paramos suma ne didesnė nei 18 800 Eur (aštuoniolika tūkstančių aštuoni šimtai eurų) arba sukurti ne mažiau kaip 2 (dvi ) darbo vietas (etatus), kai prašoma paramos suma ne didesnė nei 37 600 Eur (trisdešimt septyni tūkstančiai šeši šimtai eurų), susijusią (-ias) su ekonomine veikla, kuriai prašoma paramos, ir išlaikyti ją (-as) iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos (turi būti vadovaujamasi Projektų, įgyvendinamų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones, rodiklio „Naujos darbo vietos sukūrimas ir išlaikymas“ pasiekimo vertinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2017 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. 3D-718 „Dėl Projektų, įgyvendinamų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones, rodiklio „Naujos darbo vietos sukūrimas ir išlaikymas“ pasiekimo vertinimo metodikos patvirtinimo“).

 

Vadovaujantis Taisyklėmis, nauja darbo vieta (naujas etatas) – paramos gavėjo pagal darbo sutartį, individualios veiklos pažymą, verslo liudijimą, civilinę (paslaugų) sutartį naujai sukurta ir projekto kontrolės laikotarpiu išlaikyta darbo vieta, tiesiogiai susijusi su projekte numatytos ekonominės veiklos vykdymu. Vieną darbo vietą atitinka vienas etatas. Taip pat viena darbo vieta laikoma tuo atveju, jei asmens darbo užmokesčio arba savarankiška veikla užsiimančio asmens grynųjų pajamų dydis per ataskaitinius metus yra ne mažesnis negu 12 (dvylika) minimalių mėnesinių algų (toliau – MMA), nustatytų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu.

 

Taigi Taisyklėse nėra numatyta draudimo, kad vienos darbo vietos (vieno etato) nebūtų galima sukurti keliems asmenims, kurie dirbtų ne visu etatu.

 

Po paraiškos pateikimo paramos gavėjas negali keisti savo teisinio statuso. Jeigu jis paraišką pateikė kaip fizinis asmuo, tai šį statusą turi išlaikyti iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos.

 

Pareiškėjas įgyvendindamas vieną projektą gali vykdyti pagal priemonę remiamą ir neremiamą veiklą, svarbu, kad investicijos, įsigytos iš paramos lėšų, būtų naudojamos tik remiamai veiklai vykdyti.

 

Mažosios bendrijos atveju yra vertinamas ir papildomi atrankos balai skiriami jos vadovui.

 

Vadovaujantis Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ įgyvendinimo nuo 2018 m. taisyklėmis, kai verslo planui įgyvendinti yra mokama išmoka, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2018 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 3D-773, paramos gavėjų atsiskaitymai su tiekėjais turi vykti tik per finansų įstaigas. Taigi atsiskaityti grynaisiais pinigais net ir tuo atveju, kai perkama iš fizinio asmens, nėra galima. Paramos gavėjas atsiskaitymus už paramos lėšomis įsigyjamas investicijas turi atlikti bankiniu pavedimu ar banko kortele.

 

Pažymėtina, kad jeigu paramos gavėjas investicijas įsigyja iš fizinio asmens, kuris nėra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojas, ir negali išrašyti sąskaitos faktūros, tai tokiu atveju privaloma turėti pirkimo–pardavimo sutartį, prekių perdavimo–priėmimo aktą bei apmokėjimą pagrindžiančius dokumentus.

 

Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ įgyvendinimo nuo 2018 m. taisykles, kai verslo planui yra mokama išmoka, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2018 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 3D-773 (toliau – Taisyklės), nekilnojamasis turtas, į kurį investuojama ir kuriame numatyta įgyvendinti projektą, pareiškėjo turi būti valdomas teisėtais pagrindais: statiniai ir (arba) patalpos, žemės sklypai, kurie bus tiesiogiai naudojami projekte numatytoms veikloms vykdyti, nuosavybės, nuomos, panaudos ar kito teisėto naudojimosi pagrindais turi priklausyti pareiškėjui. Žemė po rekonstruojamais statiniais arba po statiniais, kuriuose atliekamas kapitalinis remontas, į kuriuos investuojama ir kur numatyta įgyvendinti projektą, pareiškėjui turi priklausyti nuosavybės, nuomos, panaudos ar kito teisėto naudojimosi pagrindais. Pirkimo–pardavimo, nuomos, panaudos ar kito teisėto naudojimosi nekilnojamuoju turtu sutartis, turi būti sudaryta ne trumpesniam terminui kaip iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos, VĮ Registrų centre turi būti įregistruota iki sprendimo skirti paramą priėmimo dienos. Nuomos, panaudos sutartyje ar kitais pagrindais naudojamų statinių ir (arba) patalpų valdymo ir naudojimo teisę suteikiančiuose dokumentuose turi būti numatyta rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto galimybė (atitiktis šiai tinkamumo sąlygai gali būti tikslinama paramos paraiškos vertinimo metu).

 

Žemė po naujai statomais statiniais ne vėliau kaip nuo sprendimo skirti paramą priėmimo dienos pareiškėjui turi priklausyti nuosavybės teise. Jeigu nekilnojamojo turto, į kurį investuojama ir (arba) kuriame numatyta vykdyti ekonominę veiklą, nuosavybės, nuomos, panaudos ar kito teisėto naudojimosi pagrindai VĮ Registrų centre įregistruojami po paramos paraiškos pateikimo, kartu su paramos paraiška turi būti pateikta (-os) rašytinė (-ės) sutartis (-ys) dėl nekilnojamojo turto planuojamo perleidimo pareiškėjo nuosavybėn, planuojamos nuomos ar panaudos, ar kito teisėto naudojimosi, sudaryta (-os) tarp pareiškėjo ir nekilnojamojo turto savininko.

 

Taigi, jei investuojama į naujų statinių statybą, žemė po naujai statomais statiniais ne vėliau kaip nuo sprendimo skirti paramą priėmimo dienos pareiškėjui turi priklausyti nuosavybės teise. Taisyklės išimčių pagal statinių tipą nenumato. Esant kitokio pobūdžio statyboms (kai nėra naujai statomi statiniai), žemė pareiškėjui gali priklausyti ir kitais teisėtais pagrindais.

 

Vadovaujantis Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Parama investicijoms į prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti galimų gaivalinių nelaimių, nepalankių klimato reiškinių ir katastrofinių įvykių padarinius“ veiklos srities ,,Parama investicijoms į prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti pavojingų ligų grėsmes ir su jomis susijusias pasekmes“ įgyvendinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2020 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. 3D-45, pareiškėjas gali teikti atskiras paraiškas dėl kiekvienos gyvūnų laikymo vietos, kiekvienai paraiškai suteikiamas atskiras registracijos numeris, taigi kiekviena paraiška laikoma atskiru projektu.

 

Vadovaujantis Suteiktos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programą viešinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. 3D-925 (toliau – Viešinimo taisyklės), paramos gavėjas turi užtikrinti, kad visuomenė ir projekto dalyviai (projektą vykdantys asmenys, projekto tikslinės grupės, projekto rezultatus naudojantys asmenys) būtų informuoti apie tai, jog projektas finansuojamas iš EŽŪFKP ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų.

 

Kadangi Viešinimo taisyklės reglamentuoja projekto viešinimą, kiekvienas atskiras projektas turi būti viešinamas atskirai.

 

Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą“ įgyvendinimo taisyklėse, taikomose nuo 2019 metų, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2019 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 3D-356, nurodyta, kad pareiškėjas kartu su paraiška turi pateikti sąskaitas faktūras arba pasirašytas sąskaitų faktūrų suvestines.