Dažniausiai užduodami klausimai

Pareiškėjas atlikęs šlapynės sutvarkymo darbus turi informuoti Nacionalinę mokėjimo agentūrą per 5 darbo dienas, bet ne vėliau kaip iki kovo 1 d., naudodamasis mobiliąja programėle „NMA agro“, pateikdamas nuotraukas iš skirtingų lauko vietų, kuriose aiškiai matytųsi deklaruotos ir sutvarkytos šlapynės vaizdas.

 

Šis reikalavimas taikomas visiems pareiškėjams, deklaruojantiems pagal veiklą „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“ nuo 1 ha, kodu 5PT-3.

 

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. 3D-254 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ įgyvendinimo taisyklių 30.2.2 papunktyje nurodoma, kad vykdydami veiklą „Ražienų laukai per žiemą“ pareiškėjai ir (arba) paramos gavėjai įsipareigoja iki ražienas apariant nenaudoti įsipareigotame plote augalų apsaugos produktų, organinių ir mineralinių trąšų bei srutų po derliaus nuėmimo.

 

Pagal Žemės ūkio ministerijos, kaip teisės akto rengėjos, pateiktą informaciją, žemės ūkio subjektai, įvertinę visas aplinkybes, gali papildomai savo iniciatyva voluoti tarpinius pasėlius laikydamiesi visų nustatytų reikalavimų (pvz., tarpiniai pasėliai ar jų liekanos ant dirvos paviršiaus turi išlikti iki kovo 1 d.) pagal veiklą. Ši pozicija suformuota pritarus mokslo ekspertams.

 

Vadovaujantis žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. 3D-254 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ įgyvendinimo taisyklių (toliau – AGRO taisyklės) nuostatomis, vykdantys veiklą „Tarpinių pasėlių auginimas ariamojoje žemėje“ (tarpinių augalų sąrašas pateikiamas AGRO taisyklių 9 priede) pareiškėjai ir (arba) paramos gavėjai:

 

AGRO taisyklėse nenurodyta, kad pareiškėjas turi pranešti apie tarpinių augalų sėją.

 

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. 3D-254 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ įgyvendinimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 30 (1) 2 papunktyje yra nurodoma, kad, vykdydami veiklą „Tarpinių pasėlių auginimas ariamojoje žemėje“, pareiškėjai ir (arba) paramos gavėjai įsipareigoja išlaikyti tarpinius pasėlius ant dirvos paviršiaus iki kovo 1 d.

 

Taisyklių 30 (1) 5 papunktyje yra nurodoma, kad pareiškėjai įsipareigoja nenaudoti augalų apsaugos produktų, mineralinių trąšų ir srutų tarpinių pasėlių auginimo laikotarpiu pagal veiklą deklaruotuose plotuose.

 

Tarpinių pasėlių auginimo laikotarpis yra nuo kultūros pasėjimo iki įterpimo į dirvą (ne anksčiau kaip kovo 1 d.).

 

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. 3D-254 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ įgyvendinimo taisyklių 12.3 papunktyje nustatyta, kad pareiškėjas, kuris yra juridinis asmuo, neturi įsiskolinimų Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Valstybiniam socialinio draudimo fondui prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Sodra), o pareiškėjas, kuris yra fizinis asmuo, – tik Sodrai. Atitiktis šiam kriterijui vertinama nuo paramos paraiškos pateikimo dienos iki kitų kalendorinių metų birželio 1 d. 

 

Ši nuostata netaikoma įstaigoms, kurių veikla yra finansuojama iš valstybės ir (arba) savivaldybės biudžeto, bei juridiniams / fiziniams asmenims, kuriems Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka yra atidėti socialinio draudimo įmokų ir (arba) mokesčių mokėjimo terminai. Atitiktis šiam reikalavimui tikslinama paraiškos vertinimo metu.

 

Lietuva yra įsipareigojusi Europos Sąjungai išsaugoti daugiametes pievas. Daugiamečiais žolynais užsėtų plotų ir bendro žemės ūkio paskirties žemės ploto santykis negali sumažėti daugiau negu 5 proc., lyginant su referenciniu santykiu.

 

Teikdami paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškas, ūkininkai įsipareigoja daugiamečių pievų nearti, o Nacionalinei mokėjimo agentūrai pareikalavus - jas atkurti, jeigu visos Lietuvos mastu daugiamečiais žolynais užsėtų plotų ir bendro žemės ūkio paskirties žemės ploto santykis sumažėja daugiau kaip 5 proc.

 

Daugiamečių pievų plotams toliau mažėjant ir visos Lietuvos mastu daugiamečiais žolynais užsėtų plotų ir bendro žemės ūkio paskirties žemės ploto santykiui sumažėjus daugiau kaip 5 proc., palyginti su referenciniu dydžiu (nuo 2023 metų referencinis dydis fiksuojamas 2018 m.), ūkininkų gali būti prašoma atkurti suartas pievas arba jų dalį.

 

Nuo 2023 metų būtų taikoma sankcija už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimą, kurios dydis bus nustatytas naujam 2023-2027 metų finansiniam paramos skyrimo laikotarpiui patvirtintuose teisės aktuose.

 

Įvertinus 2022 metų deklaruotų daugiamečių pievų duomenis, Lietuva neperžengė leistinos pievų plotų sumažėjimo ribos ir ūkininkams suartų pievų šiais metais atkurti nereikės, tačiau svarbu, kad būtų laikomasi įsipareigojimo dėl pievų išlaikymo ateityje.

 

Lietuva yra įsipareigojusi Europos Sąjungai išsaugoti daugiametes pievas. Daugiamečiais žolynais užsėtų plotų ir bendro žemės ūkio paskirties žemės ploto santykis negali sumažėti daugiau kaip 5 proc., palyginti su referenciniu santykiu. Nacionalinės mokėjimo agentūros ir Žemės ūkio ministerijos specialistams bendromis pastangomis pavyko patikslinti 2022 m. deklaruotų daugiamečių pievų duomenis ir statistiškai pagrįsti, įtraukiant papildomus plotus, kurie pagal aktualią žemėnaudą buvo nustatyti kaip daugiamečių pievų plotai, kad 5 proc. riba nebuvo peržengta.

 

Primename, kad įsipareigojimas išlaikyti daugiametes pievas išlieka – ūkininkai, teikdami paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškas, įsipareigoja daugiamečių pievų nearti. Prašome laikytis įsipareigojimo dėl daugiamečių pievų išlaikymo ateityje.

 

Suartų daugiamečių pievų žemėlapį, kuriame yra pateikta informacija apie suartus daugiamečių pievų plotus per paskutinius dvejus metus, galite rasti čia.

 

Informaciją apie daugiamečių pievų atkūrimą galite rasti NMA svetainėje, pasinaudoję nuoroda: https://www.nma.lt/index.php/parama/tiesiogines-ismokos/daugiameciu-pievu-islaikymas/40001#res

 

Čia taip pat yra patalpintas žemėlapis Suartų daugiamečių pievų žemėlapis (arcgis.com). Jame pateikta informacija apie per dvejus ankstesnius deklaravimo metus suartus daugiamečių pievų plotus. Žemėlapyje paiešką galima atlikti didinant mastelį, įvedant konkrečią vietovę. Paspaudus ant lauko yra pateikiama detali informacija apie suartą plotą hektarais. 

 

Svarbu atkreipti dėmesį, kad tuo atveju, jei daugiametė pieva buvo suarta ar pertvarkyta, o vėliau žemė perduota kitam žemės valdytojui, naujasis žemės valdytojas perima visus su daugiamečių pievų atkūrimu susijusius įsipareigojimus. Todėl ūkininkai prieš įsigydami ar išsinuomodami žemės sklypus vadovaudamiesi šiuo žemėlapiu gali įsivertinti, ar šiems sklypams gali atsirasti prievolė juos atkurti, sumažėjus daugiamečių pievų daugiau nei leidžiama.

 

Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 3D-286 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisyklių (toliau – EKO taisyklės) nuostatomis, pareiškėjai ir (arba) paramos gavėjai įsipareigoja:

 

Paramos gavėjai dalyvaujantys Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ veikloje ir deklaruojantys daugiau kaip 1 ha vaistažolių, aromatinių ir prieskoninių augalų, Nacionalinei mokėjimo agentūrai kasmet, iki vasario 28 d., turi pateikti užpildytą ir pasirašytą pažymą apie žemės ūkio veiklos subjekto pajamas per praėjusius kalendorinius metus (pažymos forma nurodyta Metodikos priede) už praėjusių ataskaitinių metų laikotarpį (nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.). Pajamos, gautos iš specializuotos vaistažolininkystės, aromatinių prieskoninių augalų produkcijos gamybos, nurodomos pažymos 1.1.5 papunktyje. Pajamų, gautų iš specializuotos vaistažolininkystės, aromatinių prieskoninių augalų produkcijos gamybos, lyginant jas su pajamomis, gautomis iš žemės ūkio veiklos, lyginamoji dalis (procentais) apskaičiuojama pažymos 1.1.5 papunktyje nurodytą sumą padalijus iš šios pažymos 1.1 papunktyje nurodytos sumos ir gautą dalmenį padauginus iš 100;

 

Valdos perdavimo tvarka yra pateikiama priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų 2015 m. balandžio 20 d. žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-286, XII skyriuje „Valdos perdavimas“. Galima perduoti visą valdą arba dalį valdos. Valdos arba dalies valdos perėmėjas prisiima atsakomybę toliau laikytis įsipareigojimų ir vykdyti reikalavimus, kurie kyla iš perdavėjo.

 

Vadovaujantis  Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 3D-286 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisyklių nuostatomis pareiškėjai turi laikytis sėjomainos reikalavimų. Tos pačios rūšies javai (išskyrus kmynus) tame pačiame lauke gali būti auginami ne ilgiau kaip 2 m iš eilės.

 

Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 3D-245, nustatyta, kad pareiškėjas privalo ūkininkauti ar užsiimti žemės ūkio veikla deklaruotame plote, už kurį teikiama parama, iki kitų metų deklaravimo pradžios.

 

Norėtume informuoti, kad, vadovaujantis žemės ūkio ministro 2015 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. 3D-190 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklos „Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimas“ įgyvendinimo taisyklių 19.11 papunktį  keičiant bent vieną paramos paraiškoje deklaruotą arklį, galviją, kiaulę, avį į tokios pat kilmės kitą, užpildyti Taisyklių 5 priede nustatytos formos prašymą ir Agentūrai pareiškėjui / paramos gavėjui patogiu informavimo būdu (paštu, el. paštu) per 30 kalendorinių dienų nurodyti paramos paraiškoje deklaruotų arklio, galvijo, kiaulės arba avies tapatybės nustatymo numerį ir pateikti naujai deklaruojamų paramai pagal šią veiklą arklio, galvijo, kiaulės arba avies tapatybės nustatymo numerį ir atnaujinti duomenis apie ūkinių gyvūnų pokyčius valdoje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. birželio 16 d. įsakymo Nr. 3D-234 nustatyta tvarka. Tokiu atveju SG vidurkis apskaičiuojamas nuo prašymo pateikimo dienos.

 

Taigi,  galite  keisti vieną paramos paraiškoje deklaruotą stambių žemaitukų veislės arklį tik į kitą tos pačios kilmės arklį, tai yra į stambiųjų žemaitukų veislės arklį.

 

Deklaruotos pievos (kodai GPŽ, GPA, DGP), žoliniai azotą kaupiantys augalai ariamojoje žemėje (visi klasifikatoriaus III grupės kodai) šienaujamos bent 1 kartą per metus nuo einamųjų metų birželio 15 d. iki spalio 30 d.

 

Norėtume informuoti, kad Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Su „Natura 2000“ ir Vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos“ įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 3D-246 (toliau – Taisyklės), numatyta, kad deklaruojant valdą už „Natura 2000“ teritorijos ribų esančioje gamtiniu požiūriu vertingoje teritorijoje, jei pareiškėjo valda ar jos dalis patenka į Europos Bendrijos (Europos Sąjunga) (toliau – EB)  svarbos paukščių veisimosi vietą (tuokvietę), kurioje draudžiami pagrindiniai miško kirtimai, vadovaujantis Miško kirtimo taisyklių I priedo nuostatomis, pareiškėjas, teikiantis paraišką, turi turėti vidinės miškotvarkos projektą, kuriame nustatyti EB svarbos paukščių veisimosi vietoje (tuokvietėje) taikomi veiklos apribojimai, arba miškininko specialisto išvadą apie privačioje miško valdoje nustatytą EB svarbos paukščių veisimosi vietą (Taisyklių 2 priedas). Šią išvadą rengia Valstybinėje miškų tarnyboje registruoti specialistai, kurie turi teisę rengti vidinės miškotvarkos projektus. Vidinės miškotvarkos projekto ar išvados apie privačioje miško valdoje nustatytą EB svarbos paukščių veisimosi vietą rengėjas privalo patikrinti, ar EB svarbos paukščių lizdavietė (tuokvietė) yra įregistruota Saugomų rūšių informacinėje sistemoje (toliau – SRIS) arba Miškų kadastro integruotoje informacinėje sistemoje (toliau – MKIIS). Informacija apie išvadų teikimą skelbiama VSTT tinklalapyje www.vstt.lt rubrikoje „Finansinė parama saugomose teritorijose“.

 

Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Su „Natura 2000“ ir Vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos“ įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 3D-246, nustatyta, jog parama pagal veiklos sritį „Parama „Natura 2000“ žemės ūkio paskirties žemėje“ skiriama kasmet už vieną žemės ūkio paskirties žemės hektarą:

Parama už ariamąją žemę neskiriama, jei pareiškėjas žemės ūkio naudmenas, kurios kompetentingos institucijos (Aplinkos ministerijos) nustatytos kaip EB svarbos natūralių ir saugomų rūšių buveinių plotai, deklaruoja pagal vieną iš I–II ar V grupės Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 3D-171, 2 priede nurodytų klasifikatoriaus kodų.

 

Parama pagal veiklos sritį „Parama „Natura 2000“ miškuose“ skiriama kasmet už vieną miško hektarą:

 

Visi privačių žemių savininkai / valdytojai, kurių  sklypai patenka į „Natura 2000“ ekologinio tinklo teritorijas, privalo laikytis visų jų teritorijoje taikomų papildomų ūkinės veiklos apribojimų ir reikalavimų, nepriklausomai nuo to, ar jie prašo paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos  (KPP) priemonę „Su „Natura 2000“ ir Vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos“, ar neprašo.

 

Pavyzdžiui, gali būti taikomi šie ūkinės veiklos apribojimai: draudžiama suarti pievas arba ganyklas arba apsėti jas kultūrinėmis žolėmis, naudoti trąšas ir pesticidus, sausinti arba kitaip keisti teritorijos hidrologinį režimą ir pan., o nesant tokių apribojimų, vykdyti tvaraus ūkininkavimo principais paremtą ir aplinkai draugišką ūkinę veiklą.

 

Privačių žemių savininkams / valdytojams, nedalyvaujantiems įgyvendinant KPP priemonę „Su „Natura 2000“ ir Vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos“, tačiau prašantiems tiesioginių bei žalinimo išmokų, kai deklaruoti plotai patenka į „Natura 2000“ teritoriją, taikoma Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklėse, patvirtintose žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897, nustatyta pievų priežiūros tvarka.

 

Nuomojamus žemės plotus deklaruojantis pareiškėjas galėtų pretenduoti gauti paramą pagal veiklos sritį „Parama „Natura 2000“ žemės ūkio paskirties žemėje“.

 

Norėtume priminti, kad pareiškėjas, pretenduojantis gauti paramą, turės atitikti visus keliamus reikalavimus, nurodytus Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Su „Natura 2000“ ir Vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos“ įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 3D-246.

 

 

Informuojame, jog, vadovaujantis žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 3D-246 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Su „Natura 2000“ ir Vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos“ įgyvendinimo taisyklių nuostatomis, pievas (kodai GPŽ, GPA, DGP), žolinius azotą kaupiančius augalus ariamojoje žemėje (visi klasifikatoriaus III grupės kodai) nušienauti bent 1 kartą per metus nuo einamųjų metų birželio 15 d. iki spalio 30 d. (įskaitytinai) arba nuganyti (deklaruojamuose laukuose yra būtini gyvulių buvimo lauke požymiai – ekskrementų liekanos, išguldyta ir (arba) nuėsta žolė ar kiti požymiai). Jeigu pareiškėjo arba jo valdos partnerio ar valdoje registruoto šeimos nario einamųjų metų laikotarpiu nuo sausio 1 d. iki birželio 30 d. laikytų žolėdžių ūkinių gyvūnų vidurkis sudarė ne mažiau kaip 0,3 SG hektarui (vertinamas visų deklaruojamų pievų plotų ir laikytų žolėdžių ūkinių gyvūnų (galvijų, arklių, avių, ožkų, danielių, dėmėtųjų elnių, tauriųjų elnių, Dovydo elnių, bizonų, stumbrų) santykis), pievų plotuose ganymo sezono metu yra ganoma, šių plotų nebūtina papildomai šienauti, o po ganymo lauke likęs nedidelis nenuėstos žolės kiekis nebus laikomas neatitikimu reikalavimams. Tais atvejais, kai ūkinių gyvūnų vidurkis sudarė mažiau nei 0,3 SG hektarui, likusi po ganymo žolė (šienas, žalioji masė ar kt.) turi būti nušienauta ir sutvarkyta (išvežta iš lauko);

 

Šienavimo metu nupjauta žolė (šienas, žalioji masė ar kt.) ganyklose arba pievose turi būti sutvarkyta (išvežta iš lauko), mulčiuoti (smulkinti ir paskleisti) draudžiama, išskyrus žolės likučius ganytuose plotuose, kai pareiškėjų (arba jų valdos partnerio ar valdoje registruoto šeimos nario) einamųjų metų laikotarpiu nuo sausio 1 d. iki birželio 30 d. laikytų žolėdžių ūkinių gyvūnų vidurkis sudarė ne mažiau kaip 0,5 SG hektarui (vertinamas visų deklaruojamų pievų plotų ir laikytų žolėdžių ūkinių gyvūnų (galvijų, arklių, avių, ožkų, danielių, dėmėtųjų elnių, tauriųjų elnių, Dovydo elnių, bizonų, stumbrų) santykis.