D.U.K.

Norėtume informuoti, jog pareiškėjai, deklaravę žemės ūkio naudmenas ir norintys gauti išmokas, turi vadovautis Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 (toliau – Taisyklės). Taisykles galite rasti adresu https://www.nma.lt/index.php/parama/tiesiogines-ismokos/taisykles-ir-reikalavimai/2019-m-taisykles-ir-reikalavimai/19871.

 

Pareiškėjas, teikdamas paraišką, patvirtina, jog žino, kad erozijai jautriose teritorijose (dirvos erozijos (šlaitų, statesnių nei 12 proc.) sluoksnis) negalima auginti kaupiamųjų žemės ūkio augalų – šakniavaisių ir šakniagumbių (kodai BUR, MOR, KAL, SVO, POR, ČES, SAL, RID, RDK, GRE, ROP, PAS, BUL, CUR, PAR, DAK).

Tai yra geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimas, už kurio pažeidimą taikoma sankcija.

Informuojame, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 668 straipsnio 3 dalimi, išieškojimas negali būti nukreipiamas į lėšas, gautas kaip Europos Sąjungos ar kitos tarptautinės finansinės paramos ar bendrojo finansavimo lėšas remiamam projektui vykdyti. Draudimas išieškoti iš tiesioginių išmokų nėra numatytas, todėl antstolis gali taikyti tiesioginių išmokų lėšų areštą.

 

Norėtume atkreipti dėmesį, kad dėl sumos dydžio, kurią antstolis nurašė ar ketina nurašyti iš pareiškėjo banko sąskaitos, pareiškėjas turėtų kreiptis į antstolį, nes Nacionalinė mokėjimo agentūra (toliau – NMA) neatlieka teisinio reguliavimo, taip pat nedėsto ir neišaiškina teisės aktų, kurie nesusiję su NMA veikla. 

Draudžiama mėšlą ir (ar) srutas skleisti nuo lapkričio 15 d. iki balandžio 1 d., išskyrus atvejus, kai Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro atskiru įsakymu yra nustatyta kitaip. Draudžiamuoju laikotarpiu laukuose negali būti randama neįterpto mėšlo.

 

Taip pat draudžiama mėšlą, srutas ir (ar) trąšas skleisti ant įšalusios, įmirkusios ir apsnigtos žemės.

 

Draudžiama mėšlą ir (ar) srutas skleisti nuo birželio 15 d. iki rugpjūčio 1 d., išskyrus tręšiant pūdymus, pievas, ganyklas ir plotus, kuriuose bus auginami žiemkenčiai, bei draudžiama skystąjį mėšlą ir (ar) srutas skleisti arčiau kaip 2 m iki melioracijos griovių viršutinių briaunų.

Norėtume informuoti, jog pareiškėjai, deklaravę žemės ūkio naudmenas ir norintys gauti išmokas, turi vadovautis Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 (toliau – Taisyklės).  Taisykles galite rasti adresu https://www.nma.lt/index.php/parama/tiesiogines-ismokos/taisykles-ir-reikalavimai/2019-m-taisykles-ir-reikalavimai/19871.

 

Vadovaujantis Taisyklių nuostatomis juodasis pūdymas turi būti periodiškai įdirbamas taip, kad jame nebūtų subrendusių piktžolių, ir iki lapkričio 1 d. turi būti apsėtas arba apsodintas žemės ūkio augalais. Kokiais žemės ūkio augalais galima apsėti arba apsodinti juodąjį pūdymą, nėra apibrėžta.

Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 3D-245 (toliau –  MPŪV taisyklės), nustatyta, kad pareiškėjas, norintis gauti paramą pagal priemonę už deklaruotas pievas ir (ar) ganyklas, privalo turėti taisyklių 1 priede pateikiamų bent 0,25 SG/ha pievų ir (ar) ganyklų (skaičiuojamas 12 mėnesių (nuo praėjusių metų rugpjūčio 1 d. iki einamųjų metų liepos 31 d.) vidutinio ūkinių gyvūnų skaičiaus pagal Ūkinių gyvūnų registre valdytojo ir (ar) partnerio vardu esančius duomenis ir visų deklaruojamų pievų ir (ar) ganyklų, už kurias prašoma paramos pagal taisykles, plotų santykis). Ūkinių gyvūnų laikymo vieta turi būti registruota gamtinių / kitų specifinių kliūčių turinčioje vietovėje ar vietovėje, kuri neteko mažiau palankių ūkininkauti vietovių statuso, arba besiribojančioje su šiomis vietovėmis teritorijoje.

 

Parama pagal veiklos sritį „Išmoka ūkininkaujantiesiems vietovėse, kuriose esama didelių gamtinių kliūčių“ diferencijuojama atsižvelgiant į vietovės gamtinių kliūčių ir (arba) trūkumų intensyvumą LAU 2 lygmeniu (seniūnijų lygmeniu), kuris vertinamas vidutiniais seniūnijos žemės našumo balais (Vnb):

1. vietovėse, kuriose esama didesnio intensyvumo gamtinių kliūčių ir (arba) trūkumų, kompensacinė išmoka yra 61,6  Eur už ha:

1.1. vietovėse iki 100 ha imtinai plotas remiamas 100 proc., plotas daugiau kaip 100 ha iki 500 ha imtinai – 70 proc. arba 43 Eur už ha, plotas daugiau kaip 500 ha – 25 Eur už ha;

2. vietovėse, kuriose esama mažesnio intensyvumo gamtinių kliūčių ir (arba) trūkumų,  kompensacinė išmoka yra 50,05 Eur už ha:

2.1. vietovėse iki 100 ha imtinai plotas remiamas 100 proc., plotas daugiau kaip 100 ha iki 500 ha imtinai – 70 proc. arba 35 Eur už ha, plotas daugiau kaip 500 ha – 25 Eur už ha;

3. vietovėse, kurios neteko mažiau palankių ūkininkauti vietovių statuso, patvirtinus naująsias vietovių, kuriose esama didelių gamtinių kliūčių, ribas, kompensacinė metinė išmoka už einamaisiais metais deklaruotą plotą – 25 Eur už ha pereinamuoju (angl. phasing out scheme) laikotarpiu 2019 m.

Parama pagal veiklos sritį „Išmoka ūkininkaujantiesiems vietovėse, kuriose esama specifinių kliūčių“ diferencijuojama atsižvelgiant į gamtinės kliūties pobūdį:

1. intensyvaus karsto zonoje kompensacinė išmoka yra 25  Eur už ha:

1.1. vietovėse proporcingas išmokų mažinimas (diferencijavimas), kai viršijamas vienos valdos 100 ha ploto ribinis dydis, netaikomas;

2. potvynių užliejamose teritorijose kompensacinė išmoka yra 25 Eur už ha:

2.1. vietovėse proporcingas išmokų mažinimas (diferencijavimas), kai viršijamas vienos valdos 100 ha ploto ribinis dydis, netaikomas.