D.U.K.

Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.92 straipsnio nuostatas, atvejai, kai vienas iš sutuoktinių yra sudaręs valstybinės žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutartį, o kitas iš sutuoktinių deklaruoja šios žemės naudojimą, nelaikytini neteisėtu šios žemės naudojimu ir neteisėtu deklaravimu arba valstybinės žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutarties sąlygų nevykdymu. Taigi asmuo gali deklaruoti sutuoktinio nuomojamą valstybinę žemės ūkio paskirties žemę, tačiau valstybinės žemės nuomininko bendraturtis šios žemės deklaruoti neturi teisės.

Informuojame, jog Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897, 75.3 papunktyje nurodyta, kad jei Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NMA) nustato didesnio kaip 1 ha deklaruoto ploto persidengimą, pareikalauja pareiškėjų, kurių deklaruoti plotai dengiasi, pateikti persidengiančio ploto žemės valdymo teisės (nuosavybės, nuomos ar panaudos pagrindais) patvirtinimo dokumentus (kartu su kadastro žemėlapiais (žemės sklypų planais).

 

Jei pareiškėjas deklaruoja plotus, valdomus kelių bendraturčių (žemės sklypas valdomas pagal idealiąsias dalis), ir nėra notariškai patvirtinta bei viešajame registre įregistruota naudojimosi žemės sklypu tvarka, jis privalo pateikti rašytinius visų bendraturčių sutikimus, kuriuose būtų aiškiai išskirta valdoma žemės sklypo dalis. Jei, vadovaujantis pareiškėjų pateiktais dokumentais, dvigubo deklaravimo problema neišsprendžiama, NMA atlieka patikrą vietoje. Jei persidengiantis plotas mažesnis kaip 1 ha, minėtų dokumentų nereikalaujama ir parama už šiuos plotus nemokama nė vienam pareiškėjui.

 

Taigi, jei persidengia mažesnis kaip 1 ha plotas, dokumentų nereikalaujama pateikti ir parama už šiuos plotus nemokama nė vienam pareiškėjui.

Informuojame, jog Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897, 6.6.2 papunktyje nurodyta, jog deklaruojant pūdymo plotus būtina užtikrinti, kad nuo einamųjų metų sausio 1 d. iki rugpjūčio 1 d. žaliajame pūdyme nebūtų vykdoma žemės ūkio gamyba (t. y. ganomi gyvuliai, šienaujama žolė, išskyrus žaliosios masės susmulkinimą ir įterpimą į dirvą) einamųjų metų produkcijai gauti ar auginami kiti nei klasifikatoriaus III grupėje ir kodais GPŽ, GPA deklaruojami žoliniai augalai. Žaliajame pūdyme auginami minėti žoliniai augalai ne vėliau kaip iki einamųjų metų rugsėjo 1 d. turi būti įterpiami į dirvą, o prieš įterpiant į dirvą nuimti šių augalų derlių draudžiama.

Taigi pareiškėjui nedraudžiama smulkinti žolę kelis kartus, ne tik prieš įterpiant. Svarbu, kad žaliajame pūdyme nebūtų vykdoma žemės ūkio gamyba (ganomi gyvuliai, šienaujama žolė).

Informuojame, jog Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897, 40.2.1 papunktyje nurodyta, kad įsėlis sėjamas į pagrindinį pasėlį balandžio 1 d. – birželio 30 d., įsėjant žolinius (klasifikatoriaus III grupės arba kodu GPŽ deklaruojamus) augalus, kurie turi būti sudygę ir matomi lauke po pagrindinės rūšies augalų derliaus nuėmimo nuo einamųjų metų rugsėjo 1 d. iki spalio 1 d. Įsėlį galima išlaikyti trumpiau nei nurodyta, jei jis nepertraukiamai išlaikomas dirvoje bent 8 savaites, o pareiškėjas, įsėjęs įsėlį, ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas el. paštu crypt:aXNlbGlzQG5tYS5sdA==:xx ar telefonu mobiliąja programėle „NMA agro“ informuoja Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NMA) apie sėją, nurodydamas valdos numerį, kontrolinių žemės sklypų ir laukų numerius, tikslią sėjos datą, nuo kurios bus skaičiuojamas įsėlio išlaikymo dirvoje terminas. Įsėlis negali būti naudojamas ganyti ar derliui gauti.

 

Taigi, žolinis įsėlis turi būti matomas lauke po pagrindinės rūšies augalų derliaus nuėmimo nuo einamųjų metų rugsėjo 1 d. iki spalio 1 d. (2019 m. terminas buvo iki spalio 15 d.), išskyrus atvejus, kai įsėlis nepertraukiamai išlaikomas dirvoje bent 8 savaites, o pareiškėjas, įsėjęs įsėlį, informavo NMA.

 

Informuojame, jog paraiškos yra vertinamos vadovaujantis Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 (toliau - Taisyklės).

 

Pagal Taisyklių 3.11 papunktį, ilgalaikė sankcija – pagal paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškoje deklaruoto ploto ir faktiškai nustatyto remiamo ploto skirtumą apskaičiuojamas paramos dydžio sumažinimas, papildantis einamaisiais kalendoriniais metais pareiškėjui taikomą sankciją. Ši sankcija gali būti pradėta išskaičiuoti iš paramos kalendoriniais pažeidimo nustatymo metais, tačiau negali būti išskaičiuojama ilgiau nei trejus kalendorinius metus po pažeidimo nustatymo metų.

 

Informuojame, kad, vadovaujantis Taisyklių 86.3 papunkčiu, nustatytos ilgalaikės sankcijos išskaičiuojamos iš bet kokios pareiškėjui priskaičiuotos paramos (mokamos iš Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ar valstybės biudžeto lėšų, kurių asignavimų valdytojas yra Žemės ūkio ministerija).

 

Ilgalaikės sankcijos gali būti pradėtos išskaičiuoti iš paramos pažeidimo nustatymo metais, tačiau gali būti išskaičiuojamos ne ilgiau nei trejus kalendorinius metus, po tų kalendorinių metų, kuriais nustatytas pažeidimas.

 

Išmokos už deklaruotus plotus skiriamos, jeigu pareiškėjas atitinka reikalavimus, nurodytus Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 (toliau – Taisyklės). Remiantis Taisyklių 40.2.2 papunkčiu, posėlis sėjamas po ankstyvųjų bulvių, ankstyvųjų daržovių, javų arba rapsų derliaus nuėmimo liepos 1 d. – rugpjūčio 15 d., sėjant sėklų mišinį, susidedantį bent iš dviejų rūšių augalų, kurie turi būti sudygę ir matomi lauke po pagrindinės rūšies augalų derliaus nuėmimo nuo einamųjų metų rugsėjo 1 d. iki spalio 15 d. Atkreipiame dėmesį, kad Taisyklių 2 priedo III skyriaus 10.7.4 papunktyje nurodyti šiais posėlio kodais: AVI, KRV, KRŽ, KVV, KVŽ, MIV, MIŽ, RAV, RAŽ, RUV, RUŽ, RAP, JUD, KOP, KOŽ, RID, BRO, BUR, GRE, KAL, KOK, KRA, MOR, RDK, ROP, SLO, SVO, ŠPI, BUL, KSV, KSŽ, deklaruojami augalai, po kurių derliaus nuėmimo sodinamas (sėjamas) augalų mišinys, susidedantis iš bent dviejų augalų rūšių, deklaruotinų šiais kodais: AVI, GRI, KRV, KRŽ, KUK, KVV, KVŽ, MIV, MIŽ, RAV, RAŽ, RUV, RUŽ, RAP, JUD, GAB, GAJ, ALR, PUP, VIK, ŽIR, LEŠ, LUB, DOB, ESP, BAR, LIC, GAR, OŽI, SER. Kai bent viena posėlio augalo rūšis yra žieminė, pažymimas sutartinis kodas ŽP (žieminių augalų posėlis) ir papildomai pasirenkamas posėlio kodas iš klasifikatoriaus: KRŽ, KVŽ, MIŽ, RAŽ, RUŽ, kitais atvejais pažymima VP (vasarinių augalų posėlis). Informuojame, kad pagrindinės kultūros pabiros posėliui gali būti tinkamos. Svarbu, kad deklaruoto žieminio posėlio vietoje kitais metais auginant tos pačios rūšies žieminius augalus praėjusių metų žieminio posėlio plotas nebelaikomas EASV elementu, t. y. neatitinka žalinimo reikalavimų.