D.U.K.

Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Pagrindinės paslaugos ir kaimų atnaujinimas kaimo vietovėse“ veiklos srities „Parama investicijoms į visų rūšių mažos apimties infrastruktūrą“ veiklą „Asbestinių stogų dangos keitimas“ (toliau – Priemonė) paramos gali kreiptis fizinis asmuo (kaimo gyventojas), deklaravęs gyvenamąją vietą kaimo vietovėje bei tame name, kurio asbestinė stogo danga būtų keičiama.

 

Taip pat pažymėtina, jog, jeigu gyvenamasis namas priklauso pareiškėjui ar jo sutuoktiniui kartu su kitais asmenimis arba pareiškėjui ir jo sutuoktiniui bendrosios dalinės arba bendrosios jungtinės nuosavybės teise kartu su kitais asmenimis, tuomet pareiškėjas iki paramos paraiškos pateikimo iš kitų nekilnojamojo turto savininkų turi gauti rašytinį sutikimą teikti paramos paraišką.

 

Atkreiptinas dėmesys, kad paramos paraiška ir reikalaujami dokumentai turi būti pateikti pareiškėjo asmeniškai arba per įgaliotą asmenį, taip pat gali būti teikiami registruotu paštu. Jeigu paraiška įteikiama pareiškėjo įgalioto asmens, asmuo turi turėti notariškai patvirtintą įgaliojimą.

 

Taigi klausime nurodytu atveju paraiška už neįgalų asmenį galėtų būti teikiama, jeigu asmuo, teiksiantis paraišką už pareiškėją, turėtų notariškai patvirtintą įgaliojimą. Taip pat su paraiška privaloma pateikti bendraturčio sutikimą investuoti į bendrai su pareiškėju valdomą nekilnojamąjį turtą.

 

Informuojame, jog Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Pagrindinės paslaugos ir kaimų atnaujinimas kaimo vietovėse“ veiklos srities „Parama investicijoms į visų rūšių mažos apimties infrastruktūrą“ veiklos „Asbestinių stogų dangos keitimas“ įgyvendinimo taisyklių, taikomų nuo 2020 metų, patvirtintų Lietuvos Respublikos 2020 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. 3D-50 (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2021 m. balandžio 9 d.), 19.4 papunktyje nurodyta, kad tinkamos finansuoti išlaidos turi būti išvardytos pagal išlaidų kategorijas, o ne pateikiamos kaip bendra suma.

 

Taip pat pažymėtina, kad tinkamomis finansuoti pripažįstamos stogo dangos ir statybinių medžiagų (lietaus nuvedimo sistemos (latakai, lietvamzdžiai), plėvelės, vėjalenčių, kraigų, skardos profilių, grebėstų (OSB), profiliuotos skardos, stogo kopėčių, kitų medžiagų, būtinų stogo dangai pakeisti), taip pat asbestinių atliekų transportavimo iki šalinimo vietos bei asbestinių atliekų šalinimo paslaugos išlaidos. Statybos darbai, paslaugos (pvz., skardos lankstymas, naujų statybinių medžiagų atvežimas ir kt.), atliekami ūkio, rangos ar mišriuoju būdu, nekompensuojami.

 

Taigi paramos gavėjo išlaidas pagrindžiančiuose dokumentuose (sąskaitose faktūrose, prekių priėmimo–perdavimo aktuose) tinkamos finansuoti išlaidos, kurioms prašoma paramos, turi būti išvardytos pagal išlaidų kategorijas, o ne pateikiama bendra jų suma. Pažymėtina, kad jei pateiktuose išlaidas pagrindžiančiuose dokumentuose išlaidos nebus išvardytos pagal kategorijas, bus prašoma dokumentus tikslinti.

 

Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Pagrindinės paslaugos ir kaimų atnaujinimas kaimo vietovėse“ veiklos srities „Parama investicijoms į visų rūšių mažos apimties infrastruktūrą“ veiklą „Asbestinių stogų dangos keitimas“ (toliau – Priemonė) tinkamomis finansuoti pripažįstamos išlaidos yra stogo danga ir statybinės medžiagos (lietaus nuvedimo sistema (latakai, lietvamzdžiai), plėvelės, vėjalentės, kraigai, skardos profiliai, grebėstai (OSB), profiliuota skarda, stogo kopėčios, kitos medžiagos, būtinos stogo dangai pakeisti), taip pat asbestinių atliekų transportavimo (kuro sąnaudos) iki šalinimo vietos bei asbestinių atliekų šalinimo paslaugos išlaidos. Statybos darbai, paslaugos (pvz., skardos lankstymas, naujų statybinių medžiagų atvežimas ir kt.), atliekami ūkio, rangos ar mišriuoju būdu, nekompensuojami.

 

Kadangi statybos darbai nėra kompensuojami pagal Priemonę, šių išlaidų atlikimą pagrindžiančių ir patvirtinančių dokumentų pateikti nereikia.

 

Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Pagrindinės paslaugos ir kaimų atnaujinimas kaimo vietovėse“ veiklos srities „Parama investicijoms į visų rūšių mažos apimties infrastruktūrą“ veiklą „Asbestinių stogų dangos keitimas“ (toliau – Priemonė) parama skiriama kaimo vietovėje esančio gyvenamojo namo, priklausančio fiziniam asmeniui (-ims), kurio visas stogas dengtas asbestine danga, visai asbestinei stogo dangai pakeisti.

 

Pažymėtina, kad kaimo vietovė – viensėdis, kaimas, miestelis, miestas ar kita gyvenamoji vietovė, kurios gyventojų skaičius neviršija 6 tūkst. Savivaldybių centrai, nepriklausomai nuo gyventojų skaičiaus, taip pat sodininkų bendrijos teritorija, kurortas nelaikomi kaimo vietovėmis.

 

Taigi, jeigu gyvenamoji vieta deklaruojama kaimo vietovėje, tačiau ji priklauso sodininkų bendrijos teritorijai, prašyti paramos pagal Priemonę nebūtų galima.

 

Vadovaujantis Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Pagrindinės paslaugos ir kaimų atnaujinimas kaimo vietovėse“ veiklos srities „Parama investicijoms į visų rūšių mažos apimties infrastruktūrą“ veiklos „Asbestinių stogų dangos keitimas“ įgyvendinimo taisyklėmis, taikomomis nuo 2020 metų, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2020 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. 3D-50 (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2021 m. balandžio 9 d.), paraiškos tinkamumas gauti paramą vertinamas pagal paramos paraiškos pateikimo dieną pareiškėjo pateiktus ir atitinkamais dokumentais pagrįstus duomenis, viešuosiuose registruose esančius duomenis, taip pat pagal dokumentus ir informaciją, gautą iš pareiškėjo po Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos paklausimo (-ų). Jei duomenys skiriasi, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos viešuosiuose registruose esančiais duomenimis.

 

Pažymima, kad remiamas yra kaimo vietovėje esančio gyvenamojo namo, priklausančio fiziniam asmeniui (-ims), kurio visas stogas dengtas asbestine danga, visos asbestinės stogo dangos pakeitimas.

 

Taigi paraiškos teikimo dieną VĮ Registrų centre turi būti nurodyta, jog viso gyvenamojo namo stogo danga turi būti asbestinio šiferio, kad pareiškėjas atitiktų tinkamumo gauti paramą reikalavimą.

 

Informuojame, pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ įgyvendinimo taisyklėse, taikomose nuo 2021 metų, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2021 m. vasario 4 d. įsakymu Nr. 3D-83 (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2021 metų balandžio 20 d.) (toliau – Taisyklės), nurodyta, jog pareiškėjas gali teikti paramos paraišką gauti investicinę paramą (negrąžintiną subsidiją) ir lengvatinę paskolą investicijoms ir apyvartiniam kapitalui, laikydamasis Reglamento (ES) 1305/2013 45 straipsnio ir Taisyklių 38.4 papunkčio nuostatų.

 

Pažymėtina, jog Taisyklių 38.4 papunktyje nurodyta, kad paskolos dalis, skiriama apyvartiniam kapitalui finansuoti, negali sudaryti daugiau kaip 30 procentų paskolos lėšomis tinkamų finansuoti investicijų vertės.

 

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pagal Taisyklių 24.3.2 papunktį, didžiausia paramos suma vienam paramos gavėjui ir projektui negali viršyti 400 000 Eur (keturi šimtai tūkstančių eurų), kai teikiama investicinė parama ir lengvatinė paskola pagal šių Taisyklių 9.2 papunktį. Nustatytoje paramos sumoje didžiausia leistina investicinės paramos suma negali viršyti 200 000 Eur ir didžiausia leistina lengvatinės paskolos suma negali viršyti 200 000 Eur.

 

Informuojame, kad kai pareiškėjas tam pačiam projektui įgyvendinti kreipiasi ir investicinės paramos, ir lengvatinės paskolos investicijoms ir apyvartiniam kapitalui, bendras paramos dydis (sumine ir procentine išraiška) negali viršyti didžiausio leistino paramos intensyvumo.

 

Taigi jeigu pareiškėjo projektui pagal pasirinktą žemės ūkio sektorių būtų taikomas 40 proc. paramos intensyvumas investicinei paramai gauti, jis galėtų prašyti 60 proc. projekto vertės lengvatinei paskolai investicijoms ir apyvartiniam kapitalui gauti, jei lengvatinės paskolos dalis, skiriama apyvartinio kapitalo finansavimui, neviršytų daugiau kaip 30 procentų paskolos lėšų. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas, siekiantis paramos tiek investicinei paramai, tiek lengvatinei paskolai investicijoms ir apyvartiniam kapitalui, turi atskirti investicinės paramos sumą nuo lengvatinės paskolos sumos. Taip pat pažymėtina, jog tiek į investicinės paramos apskaičiavimo sumą, tiek į lengvatinės paskolos investicijoms ir apyvartiniam kapitalui apskaičiavimo sumą gali būti įtrauktos tos pačios ar skirtingos investicijos, todėl apskaičiuojant pareiškėjui skiriamą investicinės paramos ir lengvatinės paskolos investicijoms ir apyvartiniam kapitalui galutinę sumą, įtaką daro ne tik pritaikytas paramos intensyvumas investicinei paramai.

 

Informuojame, jog Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ įgyvendinimo taisyklėse, taikomose nuo 2021 metų, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2021 m. vasario 4 d. įsakymu Nr. 3D-83 (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2021 metų balandžio 20 d.), nurodyta, kad parama teikiama projekte numatytoms išlaidoms, kurios yra susijusios su projekto įgyvendinimu ir numatyta vykdyti veikla. Parama nėra teikiama nesusijusioms su projektu ir remiama veikla, specializuotu žemės ūkio sektoriumi ir neįvardytoms prie tinkamų finansuoti išlaidų kategorijų išlaidoms.

 

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ (toliau – Priemonė) tinkamomis finansuoti išlaidomis gali būti infrastruktūros, jei ji susijusi su specializuoto žemės ūkio sektoriaus žemės ūkio produktų gamyba ir (arba) apdorojimu, ir (arba) perdirbimu ir paruošimu realizacijai, valdoje sukūrimo išlaidos (kelių, įskaitant gyvūnų biologiniam saugumui užtikrinti būtinus kelius, įrengimas, rekonstravimas ar kapitalinis remontas).

 

Taip pat kompensuojamos naujų statybinių medžiagų įsigijimo išlaidos. Statybinių medžiagų įsigijimo išlaidos finansuojamas tik tuo atveju, kai projekte numatytai veiklai specializuotame žemės ūkio sektoriuje vykdyti būtinų pastatų ir (arba) statinių, įskaitant ūkinių gyvūnų biologiniam saugumui užtikrinti reikalingus statinius, statybos, rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai atliekami ūkio būdu. Elektros įvedimo išlaidų nėra prie tinkamų finansuoti išlaidų kategorijų.

 

Taigi paramos pagal Priemonę būtų galima kreiptis tik toms investicijoms, kurios nurodytos prie tinkamų finansuoti išlaidų kategorijų.

 

Informuojame, kad Žemės ūkio ministerija paramos paraiškų grafiką patvirtina tik vieniems einamiesiems metams. Taip pat pažymėtina, kad kiekvienam paraiškų pagal konkrečią priemonę surinkimui gali būti parengtos atskiros taisyklės.

 

Taigi, ar kitais metais bus renkamos paraiškos pagal priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ bei kokios formos (tik investicinei paramai ar ir lengvatinei paskolai gauti) bus numatytos, atsakyti šiuo metu negalime.

 

Pažymėtina, kad paraiškų surinkimo grafikas tvirtinamas einamųjų metų pradžioje.

 

Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ įgyvendinimo taisykles, taikomas nuo 2021 metų, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2021 m. vasario 4 d. įsakymu Nr. 3D-83 (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2021 metų balandžio 20 d.), žemės ūkio valdos specializacija gali būti keičiama tik vieną kartą per 2014–2020 metų programinį laikotarpį.

 

Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjas pats paraiškoje turi pažymėti, ar keičia žemės ūkio valdos specializaciją, ar ne.

 

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ (toliau – Priemonė) specializuotu žemės ūkio sektoriumi yra laikomas tas sektorius, iš kurio pareiškėjo praėjusiais ataskaitiniais arba ataskaitiniais metais gautos pajamos sudaro ne mažiau kaip 45 proc. pareiškėjo žemės ūkio veiklos pajamų.

 

Taigi tuo atveju, jei pareiškėjas, teikdamas paraišką pagal Priemonę antrą kartą paramos paraiškoje pažymėtų, kad keičia žemės ūkio valdos specializaciją iš gyvulininkystės į augalininkystę, būtų laikoma, kad specializacija keičiama antrą kartą, paraiška nebūtų laikoma tinkama gauti paramą.

 

Informuojame, jog Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NMA) pagal kompetenciją tik administruoja Europos Sąjungos ir nacionalinio biudžeto paramą žemės ūkiui, kaimo plėtrai, žuvininkystei ir miškininkystei. NMA neteikia paraiškų pildymo ir verslo planų ruošimo paslaugų. Pažymėtina, kad pareiškėjas, įvertinęs savo galimybes, turi pats nuspręsti, ar minėtus dokumentus rengs pats, ar naudosis privačių konsultantų teikiamomis paslaugomis (jų kontaktus galima rasti internete).

 

Į NMA visada galima kreiptis, jei kyla klausimų dėl priemonių ar veiklos sričių įgyvendinimo taisyklių nuostatų. Informuojame, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, vengiant tiesioginio kontakto, karantino laikotarpiu NMA neaptarnauja atvykusių gyventojų, konsultacijos klientams teikiamos tik nuotoliniu būdu. Paramos gavimo klausimais pagal konkrečią priemonę galima kreiptis bendruoju informacijos teikimo telefonu (8 5) 252 6999, trumpuoju numeriu 1841 arba pateikti klausimą el. būdu – NMA interneto svetainės meniu skiltyje „Susisiekite“ reikia užpildyti formą „Užduokite klausimą el. būdu“ ir paspausti mygtuką „Siųsti klausimą“.

 

Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ įgyvendinimo taisyklėse, taikomose nuo 2021 metų, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2021 m. vasario 4 d. įsakymu Nr. 3D-83 (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2021 metų balandžio 20 d.) (toliau – Taisyklės), nurodyta, kad investuojant į augalininkystės sektorių ir į žemės ūkio produktų gamybą taikomas 40 proc. paramos intensyvumas. Investuojant į kitus žemės ūkio sektorius (gyvulininkystę, daržininkystę, uogininkystę, sodininkystę) ir į žemės ūkio produktų gamybą taikomas 50 proc. paramos intensyvumas.

 

Taip pat pažymėtina, jog pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ pareiškėjams, atitinkantiems jaunojo ūkininko apibrėžimą, taip pat pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, įgyvendinantiems kolektyvines investicijas, nustatytas bendras paramos intensyvumas konkrečiam žemės ūkio sektoriui gali padidėti 20 proc.

 

Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjams, investuojantiems į žemės ūkio produktų perdirbimą ir tiekimą rinkai, nepaisant to, kokį sektorių renkasi, galėtų būti taikomas 50 proc. paramos intensyvumas. Taip pat pažymėtina, kad pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, kurie superka ir realizuoja iš savo narių jų valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus arba supirktus iš savo narių jų valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus perdirba ir realizuoja iš jų pagamintus maisto ir ne maisto produktus, įgyvendinantiems kolektyvines investicijas, paramos intensyvumas nuo 50 proc. gali būti padidinamas dar 20 proc. Tačiau ši sąlyga negalioja pareiškėjams – jauniesiems ūkininkams, t. y. jaunieji ūkininkai, investuojantys į žemės ūkio produktų perdirbimą ir tiekimą rinkai, daugiausia gali tikėtis 50 proc. paramos intensyvumo.

 

Taigi kiek nuosavų ar skolintų lėšų pareiškėjas turėtų pridėti įgyvendindamas verslo planą, priklauso ne tik nuo to, kokį sektorių jis pažymi paramos paraiškoje bei į kokią veiklą investuoja (žemės ūkio produktų gamybą ar perdirbimą), bet ir nuo to, kokius kitus reikalavimus jis atitinka pagal Taisykles.

 

Informuojame, kad šiuo metu galiojančiose Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ įgyvendinimo pereinamuoju 2021–2022 metų laikotarpiu taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2021 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 3D-626, bei Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ įgyvendinimo Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonės (EURI) lėšomis taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2021 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 3D-674, nurodyta viena iš paramai gauti sąlygų yra, kad pareiškėjo pateiktame projekte statybos, rekonstravimo ar kapitalinio remonto išlaidos, išskyrus grūdų saugojimo bokštų statybos, rekonstravimo ar kapitalinio remonto išlaidas, įskaitant pastatų ir (arba) statinių funkcionavimui būtiną infrastruktūrą, išskyrus kelius, ir (arba) pastatų funkcionavimui užtikrinti būtinos įrangos įsigijimo išlaidos projekto vertėje sudaro ne mažiau kaip 75 proc. visų projekto investicijų vertės (be PVM).

 

Taigi, jeigu pastatų ir (arba) statinių funkcionavimui būtinos infrastruktūros sutvarkymo, išskyrus kelius, projekto vertė sudarytų ne mažiau kaip 75 proc. visų projekto investicijų vertės (be PVM), tokios išlaidos galėtų būti tinkamos finansuoti.

 

Informuojame, kad šiuo metu galiojančiose Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ įgyvendinimo pereinamuoju 2021–2022 metų laikotarpiu taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2021 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 3D-626, bei Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ įgyvendinimo Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonės (EURI) lėšomis taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2021 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 3D-674, nurodyta viena iš paramai gauti sąlygų yra, kad pareiškėjo pateiktame projekte statybos, rekonstravimo ar kapitalinio remonto išlaidos, išskyrus grūdų saugojimo bokštų statybos, rekonstravimo ar kapitalinio remonto išlaidas, įskaitant pastatų ir (arba) statinių funkcionavimui būtiną infrastruktūrą, išskyrus kelius, ir (arba) pastatų funkcionavimui užtikrinti būtinos įrangos įsigijimo išlaidos projekto vertėje sudaro ne mažiau kaip 75 proc. visų projekto investicijų vertės (be PVM).

 

Taigi pateiktame projekte turi būti numatytos pastatų / statinių (išskyrus grūdų saugojimo bokštų) statybos, rekonstravimo ar kapitalinio remonto išlaidos ir (arba) pastatų / statinių (išskyrus kelius) funkcionavimui užtikrinti būtinos įrangos įsigijimo išlaidos, kurių vertė turi būti ne mažesnė kaip 75 proc. visų projekto investicijų vertės (be PVM). 

 

Paaiškiname, kad prie pastatų funkcionavimui užtikrinti būtinos įrangos įsigijimo išlaidų, kurios turi sudaryti ne mažiau kaip 75 proc. visų projekto investicijų vertės, yra priskiriama įranga, be kurios pastatas negalėtų būti eksploatuojamas, nepriklausomai nuo to, kokia gamybinė veikla jame vykdoma, t. y. elektra, vanduo, nuotekų valymo sistema, šildymo vėdinimo sistema. Taip pat ir gamybinei veiklai užtikrinti reikalinga pastate sumontuojama įranga, pvz.: pieno perdirbimo technologinė įranga, karvių melžimo įranga.

 

Informuojame, kad šiuo metu galiojančiose Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ įgyvendinimo pereinamuoju 2021–2022 metų laikotarpiu taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2021 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 3D-626, bei Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ įgyvendinimo Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonės (EURI) lėšomis taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2021 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 3D-674, nurodyta, kad tinkamos finansuoti išlaidos yra tos, kurios susijusios su pagal priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ remiama veikla.

 

Pažymime, kad pareiškėjas paraiškoje turi pagrįsti išlaidų būtinumą projektui įgyvendinti ir susietumą su ūkio gamybiniu potencialu, t. y. paaiškinti, kaip investicija pagerins bendrus valdos veiklos rezultatus ir padės padidinti valdos konkurencingumą.

 

Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ įgyvendinimo Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonės (EURI) lėšomis taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2021 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 3D-674, viena iš paramai gauti sąlygų yra, kad pareiškėjo pateiktame projekte statybos, rekonstravimo ar kapitalinio remonto išlaidos, išskyrus grūdų saugojimo bokštų statybos, rekonstravimo ar kapitalinio remonto išlaidas, įskaitant pastatų ir (arba) statinių funkcionavimui būtiną infrastruktūrą, išskyrus kelius, ir (arba) pastatų funkcionavimui užtikrinti būtinos įrangos įsigijimo išlaidos projekto vertėje sudaro ne mažiau kaip 75 proc. visų projekto investicijų vertės (be PVM).

 

Taigi projekte turi būti numatytos pastatų / statinių (išskyrus grūdų saugojimo bokštų) statybos, rekonstravimo ar kapitalinio remonto išlaidos ir (arba) pastatų / statinių (išskyrus kelius) funkcionavimui užtikrinti būtinos įrangos įsigijimo išlaidos, kurių vertė turi būti ne mažesnė kaip 75 proc. visų projekto investicijų vertės (be PVM). 

 

Informuojame, kad didžiausia paramos suma vienam paramos gavėjui:

 

 

Vadovaujantis Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ įgyvendinimo Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonės (EURI) lėšomis taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2021 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 3D-674, remiamos veiklos yra: žemės ūkio produktų gamyba arba prekinių žemės ūkio produktų, pagamintų ar išaugintų valdoje, apdorojimas (rūšiavimas, pakavimas, surinkimas ir t. t.), perdirbimas ir tiekimas rinkai arba pripažinto žemės ūkio kooperatyvo tik iš savo narių jų valdose pagamintų ar išaugintų žemės ūkio produktų supirkimas ir realizavimas, supirktų iš savo narių jų valdose pagamintų ar išaugintų žemės ūkio produktų perdirbimas ir iš jų pagamintų maisto ir ne maisto produktų realizavimas.

 

Tinkamų finansuoti išlaidų kategorijos yra:

 

Informuojame, jog Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama investicijoms, skirtoms ne žemės ūkio veiklai kurti ir plėtoti“ veiklos „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“ įgyvendinimo taisyklėse, taikomose nuo 2018 metų, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2018 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 3D-445, nurodyta, kad 10 projektų atrankos balų suteikiama, jei pareiškėjas – fizinis asmuo – arba pareiškėjo – juridinio asmens – pagrindinis akcininkas, esantis juo ne mažiau kaip 1 m. iki paraiškos pateikimo (paraiškos pateikimo dieną ne trumpiau kaip paskutinius vienerius metus nepertraukiamai), yra iki 40 metų (imtinai) amžiaus (pagrindinis akcininkas – turintis daugiau kaip 50 procentų juridinio asmens akcijų, žemės ūkio bendrovės pajų. Kito juridinio asmens, neturinčio akcininkų (pvz., mažosios bendrijos, kooperatinės bendrovės), atveju – vadovas yra iki 40 metų (imtinai) amžiaus)).

 

Informuojame, kad pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama investicijoms, skirtoms ne žemės ūkio veiklai kurti ir plėtoti“ veiklos „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“ įgyvendinimo taisykles, taikomas nuo 2018 metų, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2018 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 3D-445, pareiškėjas gali būti registruotas vienoje kaimo vietovėje, o veiklą vykdyti ir statyti statinį kitoje kaimo vietovėje.

 

Informuojame, kad pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama investicijoms, skirtoms ne žemės ūkio veiklai kurti ir plėtoti“ veiklos „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“ įgyvendinimo taisykles, taikomas nuo 2018 metų, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2018 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 3D-445, remiama veikla galėtų būti apgyvendinimo paslaugų teikimas, poilsiautojų ir kita trumpalaikio apgyvendinimo veikla. Jeigu projekte numatyta apgyvendinimo veiklos (Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus 55.1, 55.2 ir (arba) 55.9 grupės) plėtra, ataskaitiniais metais pareiškėjo pajamos iš apgyvendinimo veiklos turi būti ne mažesnės nei 12 minimalių mėnesinių algų suma.

 

Pažymime, kad tinkamų išlaidų kategorijai priskiriamas verslo infrastruktūros projekto įgyvendinimo vietoje kūrimas (privažiavimo prie sklypo, kuriame įgyvendinamas projektas, ribose, apšvietimo įrengimo, vandens tiekimo (įskaitant vandens gręžinį) ir nuotekų šalinimo sistemos įrengimo ir (arba) sutvarkymo, kitos su projekto įgyvendinimu susijusios infrastruktūros kūrimo ar gerinimo darbų išlaidos).

 

Informuojame, kad šiuo metu augintinių veisimas ar veislyno veikla neremiama nei pagal vieną Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos administruojamą Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę, įskaitant ir šią priemonę.

 

Informuojame, kad Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama investicijoms, skirtoms ne žemės ūkio veiklai kurti ir plėtoti“ veiklos „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“ įgyvendinimo taisyklėse, taikomose nuo 2018 metų, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2018 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 3D-445, nurodyta, jog, kai nekilnojamasis turtas, kuriame planuojama vykdyti projekte numatytą veiklą, pareiškėjui priklauso nuosavybės teise (pareiškėjui – fiziniam asmeniui – ir bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise), suteikiama 10 balų.

 

Projektų atrankos balai pagal šį kriterijų suteikiami, jei nuosavybės teise priklausančiame nekilnojamame turte planuojama vykdyti projekte numatytą ekonominę veiklą. Kadangi Jūs nurodėte, kad pareiškėjo planuojama veikla – mobiliųjų paslaugų teikimo ekonominė veikla, kuri gali būti vykdoma pas užsakovus, o ne pareiškėjo turimose patalpose, jam atrankos balai už šį atrankos kriterijų negali būti suteikiami.

 

 

Informuojame, kad pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama investicijoms, skirtoms ne žemės ūkio veiklai kurti ir plėtoti“ veiklos „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“ įgyvendinimo taisykles, taikomas nuo 2018 metų, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2018 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 3D-445, pareiškėjas gali būti registruotas vienoje kaimo vietovėje, o veiklą vykdyti kitoje kaimo vietovėje.

 

Informuojame, kad pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo“ veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ pareiškėjas gali pirkti statybų paslaugas iš asmenų, kurie dirba pagal individualios veiklos pažymą. Svarbu, kad pareiškėjas prekes ar paslaugas pirktų ne iš susijusių asmenų. Susiję asmenys yra šie: sutuoktinis, motina, tėvas, sesuo, brolis, sūnus, dukra, seneliai ir vaikaičiai. Pažymime, kad atsiskaitymai už prekes turi vykti tik per finansines institucijas.

 

Informuojame, kad pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo“ veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ (toliau – Priemonė) nėra išskirta tinkamų ir netinkamų finansuoti išlaidų kategorijų bei konkrečių reikalavimų investicijoms.

 

Taigi pareiškėjas galėtų prašyti paramos pagal Priemonę angaro statyboms, jeigu paraiškoje ir verslo plane pagrįstų šių investicijų reikalingumą projektui, susietumą su planuojama vykdyti veikla bei žemės ūkio sektoriumi, į kurį investuojama.

 

Taip pat svarbu, kad pareiškėjas prekes ar paslaugas pirktų ne iš susijusių asmenų. Susiję asmenys yra šie: sutuoktinis, motina, tėvas, sesuo, brolis, sūnus, dukra, seneliai ir vaikaičiai.

Kai nurodyta šiuo metu galiojančiose Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ įgyvendinimo taisyklėse, taikomose nuo 2019 metų, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2019 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. 3D-309 (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2021 m. balandžio 23 d.), pareiškėjas, teikdamas paraišką gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo“ veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ (toliau – Priemonė), jau turi būti įregistravęs savo vardu ūkininko ūkį ir žemės ūkio valdą.

 

Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjo ūkis ir valda paramos paraiškos pateikimo metu turi būti įregistruoti ne seniau kaip prieš 2 metus iki paramos paraiškos pateikimo.

 

Taigi pareiškėjas, kuris prieš pat paraiškos pagal Priemonę pateikimą įregistruoja žemės ūkio valdą ir ūkininko ūkį, galėtų teikti paraišką pagal Priemonę.

 

 

Informuojame, jog pagal šiuo metu galiojančias Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ įgyvendinimo taisykles, taikomas nuo 2019 metų, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2019 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. 3D-309 (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2021 m. balandžio 23 d.) (toliau – Taisyklės), atrankos balai suteikiami tik už specializuotą ūkį arba už mišrų ūkį su gyvulininkystės šaka, atrankos balai nesumuojami. Pareiškėjas paraiškoje turi nurodyti, į kokį sektorių investuos, t. y. kokį ūkį planuoja kurti – mišrų ar specializuotą.

 

Pažymėtina, jog Taisyklėse nurodyta, kad pareiškėjui, kuriančiam specializuotą bitininkystės ūkį (kai pajamos iš bitininkystės, įgyvendinus verslo planą ir visu verslo plano kontrolės laikotarpiu, sudaro ne mažiau kaip 50 proc. visų veiklos pajamų), suteikiama 15 balų. Pareiškėjui, kuriančiam mišrųjį ūkį, kuriame viena iš veiklų yra gyvulininkystė, ir kuris įsipareigoja, kad, įgyvendinus verslo planą, pajamos iš gyvulininkystės veiklos sudarys ir visu kontrolės laikotarpiu bus ne mažesnės kaip: nuo 30,00 proc. iki 39,99 proc. suteikiama 10 balų, nuo 40,00 proc. iki 49,99 proc. – 15 balų.

 

Atkreiptinas dėmesys, kad bitininkystė priskiriama gyvulininkystės sektoriui, augalininkystės sektorius pagal Taisykles nėra prioritetinis, todėl atrankos balai už jį nebūtų suteikiami. Taip pat pažymėtina, jog Taisyklėse mišrusis ūkis apibrėžiamas kaip ūkis, kurio pajamos, įgyvendinus verslo planą, gaunamos iš daugiau nei vieno žemės ūkio sektoriaus ir kurio pajamos iš kurio nors vieno žemės ūkio sektoriaus nesudaro daugiau kaip 50 proc. visų ūkio veiklos pajamų.

 

Taigi, jeigu pareiškėjas paraiškoje pažymėtų, kad investuoja į augalininkystės ir bitininkystės ūkį, jam galėtų būti skirti mišrųjį ūkį kuriančiam numatyti atrankos balai.

 

Šiuo metu galiojančiose Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ įgyvendinimo taisyklėse, taikomose nuo 2019 metų, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2019 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. 3D-309 (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2021 m. balandžio 23 d.), nurodyta, kad paramos gavėjas verslo plano įgyvendinimo laikotarpiu tuo pačiu metu negali įgyvendinti projektų pagal šią ir kitas investicines Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (toliau – Programa) priemones ir (arba) veiklos sritis. Paramos pagal šią ir kitas investicines Programos priemones ir (arba) priemonių veiklos sritis galima kreiptis tik pabaigus įgyvendinti verslo planą, t. y. ne anksčiau kaip pateikus paskutinį mokėjimo prašymą ir galutinę projekto įgyvendinimo ataskaitą (netaikoma Programos priemonės „Pagrindinės paslaugos ir kaimų atnaujinimas kaimo vietovėse“ veiklos srities „Parama investicijoms į visų rūšių mažos apimties infrastruktūrą“ veiklai „Asbestinių stogų dangos keitimas“, priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklai „Prevencinių priemonių taikymas prieš vilkų ūkiniams gyvūnams daromą žalą“, priemonės „Parama investicijoms į prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti galimų gaivalinių nelaimių, nepalankių klimato reiškinių ir katastrofinių įvykių padarinius“ veiklos sričiai „Parama investicijoms į prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti pavojingų ligų grėsmes ir su jomis susijusias pasekmes“ ir priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sričiai „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“).

 

Vadovaujantis Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ įgyvendinimo taisyklėmis, taikomomis nuo 2019 metų, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2019 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. 3D-309 (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2021 m. balandžio 23 d.), atrankos balai pareiškėjui galėtų būti skirti tuo atveju, kai pareiškėjas paramos paraiškos teikimo metu turi daugiau ha nuosavybės teise valdomų žemės ūkio naudmenos (toliau – ŽŪN), įtrauktų į valdą, kurias įsipareigoja išlaikyti iki verslo plano kontrolės laikotarpio pabaigos. Už vieną ha nuosavybės teise valdomų ŽŪN suteikiama po du balus, tačiau didžiausias balų kiekis negali viršyti 10 balų (atrankos balai skiriami už pareiškėjo nuosavybės teise valdomas ŽŪN).

 

Taigi, atrankos balai skiriami tik už nuosavybės teise valdomus ŽŪN plotus.

 

Vadovaujantis Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama smulkiems ūkiams“ įgyvendinimo taisyklėmis, taikomomis nuo 2021 metų, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2021 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 3D-200 (toliau – Taisyklės), žemės ūkio valda ir ūkis turi būti įregistruoti paraiškos teikimo metu. Taisyklės reglamentuoja valdos ekonominį dydį (toliau – VED), kuris nustatomas pagal VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro už praėjusių metų laikotarpį, prasidedantį nuo sausio 1 d. ir pasibaigiantį gruodžio 31 d.

 

Taigi, tam kad VED atitiktų nustatytą dydį, žemės ūkio valda turėjo būti įregistruota ir veikla joje turėjo būti vykdoma praėjusiais metais, tuo tarpu nėra nustatyta, kada turėjo būti įregistruotas ūkis – svarbu, kad paraiškos teikimo metu jis būtų įregistruotas teisės aktų nustatyta tvarka.

 

 

Vadovaujantis Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama smulkiems ūkiams“ įgyvendinimo taisyklėmis, taikomomis nuo 2021 metų, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2021 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 3D-200, viešinti paramą paramos gavėjas turi įgyvendinęs verslo planą, t. y. kai įgyvendina visus įsipareigojimus.

 

Vadovaujantis Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama smulkiems ūkiams“ įgyvendinimo taisyklėmis, taikomomis nuo 2021 metų, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2021 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 3D-200, parama skiriama ir išmoka mokama, jeigu verslo plane suplanuotos išlaidos yra būtinos verslo planui įgyvendinti bei numatytai veiklai vykdyti, tiesiogiai susijusios su remiama veikla, yra ne mažesnės negu prašoma paramos suma, įsigytos ne iš susijusių asmenų.

 

Taigi, jeigu dirbama žemė bus tiesiogiai susijusi su remiama veikla ir paraiškoje bei verslo plane bus pagrįstas jos įsigijimo būtinumas verslo planui įgyvendinti bei numatytai veiklai vykdyti, galėtų būti finansuojama.

 

 

Vadovaujantis Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama smulkiems ūkiams“ įgyvendinimo taisyklėmis, taikomomis nuo 2021 metų, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2021 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 3D-200, parama skiriama ir išmoka mokama, jeigu verslo plane suplanuotos išlaidos yra būtinos verslo planui įgyvendinti bei numatytai veiklai vykdyti, tiesiogiai susijusios su remiama veikla, yra ne mažesnės negu prašoma paramos suma, įsigytos ne iš susijusių asmenų.

 

Taigi, jeigu investicijos bus tiesiogiai susijusios su remiama veikla ir paraiškoje bei verslo plane bus pagrįstas jų būtinumas verslo planui įgyvendinti bei numatytai veiklai vykdyti, jos galėtų būti finansuojamos.

 

Pareiškėjui, prašančiam paramos pieninei galvijininkystei, atrankos balai galėtų būti skiriami tuo atveju, kai numatyta įsigyti specializuotą melžimo įrangą (už įrangos detalių ir (arba) atsarginių dalių įsigijimą balai nesuteikiami).

 

Žemės ūkio veiklos subjekto pajamos nustatomos vadovaujantis Žemės ūkio veiklos subjektų pajamų dalies, gaunamos iš žemės ūkio veiklos, įvertinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 3D-66 „Dėl Žemės ūkio veiklos subjektų pajamų dalies, gaunamos iš žemės ūkio veiklos, įvertinimo metodikos patvirtinimo“.

 

Pažymėtina, kad nustatant pajamų iš specializuotų sektorių dalį į pareiškėjo žemės ūkio veiklos pajamas neįskaičiuojamos pajamos, gautos iš paslaugų, o gautos lėšos, gaunamos įgyvendinus programas, skirtas žemės ūkiui ir kaimo plėtrai (tiesioginės išmokos, kita parama, išskyrus investicinę paramą), turi būti išskaidytos į gyvulininkystės ar sodininkystės, ar uogininkystės, ar daržininkystės, ar augalininkystės veiklos gautas lėšas.

 

Vadovaujantis Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama smulkiems ūkiams“ įgyvendinimo taisyklėmis, taikomomis nuo 2021 metų, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2021 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 3D-200, reikalavimas turėti nustatytą skaičių pieninių veislių melžiamų karvių yra taikomas tiems ūkininkams, kurie kreipiasi paramos pieninei galvijininkystei.

 

Taigi, prašant paramos daržininkystės sektoriui, nėra būtina turėti gyvulių.