D.U.K.

Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Pagrindinės paslaugos ir kaimų atnaujinimas kaimo vietovėse“ veiklos srities „Parama investicijoms į visų rūšių mažos apimties infrastruktūrą“ veiklą „Asbestinių stogų dangos keitimas“ (toliau – Priemonė) paramos gali kreiptis fizinis asmuo (kaimo gyventojas), deklaravęs gyvenamąją vietą kaimo vietovėje bei tame name, kurio asbestinė stogo danga būtų keičiama.

 

Taip pat pažymėtina, jog, jeigu gyvenamasis namas priklauso pareiškėjui ar jo sutuoktiniui kartu su kitais asmenimis arba pareiškėjui ir jo sutuoktiniui bendrosios dalinės arba bendrosios jungtinės nuosavybės teise kartu su kitais asmenimis, tuomet pareiškėjas iki paramos paraiškos pateikimo iš kitų nekilnojamojo turto savininkų turi gauti rašytinį sutikimą teikti paramos paraišką.

 

Atkreiptinas dėmesys, kad paramos paraiška ir reikalaujami dokumentai turi būti pateikti pareiškėjo asmeniškai arba per įgaliotą asmenį, taip pat gali būti teikiami registruotu paštu. Jeigu paraiška įteikiama pareiškėjo įgalioto asmens, asmuo turi turėti notariškai patvirtintą įgaliojimą.

 

Taigi klausime nurodytu atveju paraiška už neįgalų asmenį galėtų būti teikiama, jeigu asmuo, teiksiantis paraišką už pareiškėją, turėtų notariškai patvirtintą įgaliojimą. Taip pat su paraiška privaloma pateikti bendraturčio sutikimą investuoti į bendrai su pareiškėju valdomą nekilnojamąjį turtą.

 

Informuojame, jog Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Pagrindinės paslaugos ir kaimų atnaujinimas kaimo vietovėse“ veiklos srities „Parama investicijoms į visų rūšių mažos apimties infrastruktūrą“ veiklos „Asbestinių stogų dangos keitimas“ įgyvendinimo taisyklių, taikomų nuo 2020 metų, patvirtintų Lietuvos Respublikos 2020 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. 3D-50 (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2021 m. balandžio 9 d.), 19.4 papunktyje nurodyta, kad tinkamos finansuoti išlaidos turi būti išvardytos pagal išlaidų kategorijas, o ne pateikiamos kaip bendra suma.

 

Taip pat pažymėtina, kad tinkamomis finansuoti pripažįstamos stogo dangos ir statybinių medžiagų (lietaus nuvedimo sistemos (latakai, lietvamzdžiai), plėvelės, vėjalenčių, kraigų, skardos profilių, grebėstų (OSB), profiliuotos skardos, stogo kopėčių, kitų medžiagų, būtinų stogo dangai pakeisti), taip pat asbestinių atliekų transportavimo iki šalinimo vietos bei asbestinių atliekų šalinimo paslaugos išlaidos. Statybos darbai, paslaugos (pvz., skardos lankstymas, naujų statybinių medžiagų atvežimas ir kt.), atliekami ūkio, rangos ar mišriuoju būdu, nekompensuojami.

 

Taigi paramos gavėjo išlaidas pagrindžiančiuose dokumentuose (sąskaitose faktūrose, prekių priėmimo–perdavimo aktuose) tinkamos finansuoti išlaidos, kurioms prašoma paramos, turi būti išvardytos pagal išlaidų kategorijas, o ne pateikiama bendra jų suma. Pažymėtina, kad jei pateiktuose išlaidas pagrindžiančiuose dokumentuose išlaidos nebus išvardytos pagal kategorijas, bus prašoma dokumentus tikslinti.

 

Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Pagrindinės paslaugos ir kaimų atnaujinimas kaimo vietovėse“ veiklos srities „Parama investicijoms į visų rūšių mažos apimties infrastruktūrą“ veiklą „Asbestinių stogų dangos keitimas“ (toliau – Priemonė) tinkamomis finansuoti pripažįstamos išlaidos yra stogo danga ir statybinės medžiagos (lietaus nuvedimo sistema (latakai, lietvamzdžiai), plėvelės, vėjalentės, kraigai, skardos profiliai, grebėstai (OSB), profiliuota skarda, stogo kopėčios, kitos medžiagos, būtinos stogo dangai pakeisti), taip pat asbestinių atliekų transportavimo (kuro sąnaudos) iki šalinimo vietos bei asbestinių atliekų šalinimo paslaugos išlaidos. Statybos darbai, paslaugos (pvz., skardos lankstymas, naujų statybinių medžiagų atvežimas ir kt.), atliekami ūkio, rangos ar mišriuoju būdu, nekompensuojami.

 

Kadangi statybos darbai nėra kompensuojami pagal Priemonę, šių išlaidų atlikimą pagrindžiančių ir patvirtinančių dokumentų pateikti nereikia.

 

Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Pagrindinės paslaugos ir kaimų atnaujinimas kaimo vietovėse“ veiklos srities „Parama investicijoms į visų rūšių mažos apimties infrastruktūrą“ veiklą „Asbestinių stogų dangos keitimas“ (toliau – Priemonė) parama skiriama kaimo vietovėje esančio gyvenamojo namo, priklausančio fiziniam asmeniui (-ims), kurio visas stogas dengtas asbestine danga, visai asbestinei stogo dangai pakeisti.

 

Pažymėtina, kad kaimo vietovė – viensėdis, kaimas, miestelis, miestas ar kita gyvenamoji vietovė, kurios gyventojų skaičius neviršija 6 tūkst. Savivaldybių centrai, nepriklausomai nuo gyventojų skaičiaus, taip pat sodininkų bendrijos teritorija, kurortas nelaikomi kaimo vietovėmis.

 

Taigi, jeigu gyvenamoji vieta deklaruojama kaimo vietovėje, tačiau ji priklauso sodininkų bendrijos teritorijai, prašyti paramos pagal Priemonę nebūtų galima.

 

Vadovaujantis Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Pagrindinės paslaugos ir kaimų atnaujinimas kaimo vietovėse“ veiklos srities „Parama investicijoms į visų rūšių mažos apimties infrastruktūrą“ veiklos „Asbestinių stogų dangos keitimas“ įgyvendinimo taisyklėmis, taikomomis nuo 2020 metų, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2020 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. 3D-50 (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2021 m. balandžio 9 d.), paraiškos tinkamumas gauti paramą vertinamas pagal paramos paraiškos pateikimo dieną pareiškėjo pateiktus ir atitinkamais dokumentais pagrįstus duomenis, viešuosiuose registruose esančius duomenis, taip pat pagal dokumentus ir informaciją, gautą iš pareiškėjo po Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos paklausimo (-ų). Jei duomenys skiriasi, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos viešuosiuose registruose esančiais duomenimis.

 

Pažymima, kad remiamas yra kaimo vietovėje esančio gyvenamojo namo, priklausančio fiziniam asmeniui (-ims), kurio visas stogas dengtas asbestine danga, visos asbestinės stogo dangos pakeitimas.

 

Taigi paraiškos teikimo dieną VĮ Registrų centre turi būti nurodyta, jog viso gyvenamojo namo stogo danga turi būti asbestinio šiferio, kad pareiškėjas atitiktų tinkamumo gauti paramą reikalavimą.

 

Informuojame, pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ įgyvendinimo taisyklėse, taikomose nuo 2021 metų, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2021 m. vasario 4 d. įsakymu Nr. 3D-83 (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2021 metų balandžio 20 d.) (toliau – Taisyklės), nurodyta, jog pareiškėjas gali teikti paramos paraišką gauti investicinę paramą (negrąžintiną subsidiją) ir lengvatinę paskolą investicijoms ir apyvartiniam kapitalui, laikydamasis Reglamento (ES) 1305/2013 45 straipsnio ir Taisyklių 38.4 papunkčio nuostatų.

 

Pažymėtina, jog Taisyklių 38.4 papunktyje nurodyta, kad paskolos dalis, skiriama apyvartiniam kapitalui finansuoti, negali sudaryti daugiau kaip 30 procentų paskolos lėšomis tinkamų finansuoti investicijų vertės.

 

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pagal Taisyklių 24.3.2 papunktį, didžiausia paramos suma vienam paramos gavėjui ir projektui negali viršyti 400 000 Eur (keturi šimtai tūkstančių eurų), kai teikiama investicinė parama ir lengvatinė paskola pagal šių Taisyklių 9.2 papunktį. Nustatytoje paramos sumoje didžiausia leistina investicinės paramos suma negali viršyti 200 000 Eur ir didžiausia leistina lengvatinės paskolos suma negali viršyti 200 000 Eur.

 

Informuojame, kad kai pareiškėjas tam pačiam projektui įgyvendinti kreipiasi ir investicinės paramos, ir lengvatinės paskolos investicijoms ir apyvartiniam kapitalui, bendras paramos dydis (sumine ir procentine išraiška) negali viršyti didžiausio leistino paramos intensyvumo.

 

Taigi jeigu pareiškėjo projektui pagal pasirinktą žemės ūkio sektorių būtų taikomas 40 proc. paramos intensyvumas investicinei paramai gauti, jis galėtų prašyti 60 proc. projekto vertės lengvatinei paskolai investicijoms ir apyvartiniam kapitalui gauti, jei lengvatinės paskolos dalis, skiriama apyvartinio kapitalo finansavimui, neviršytų daugiau kaip 30 procentų paskolos lėšų. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas, siekiantis paramos tiek investicinei paramai, tiek lengvatinei paskolai investicijoms ir apyvartiniam kapitalui, turi atskirti investicinės paramos sumą nuo lengvatinės paskolos sumos. Taip pat pažymėtina, jog tiek į investicinės paramos apskaičiavimo sumą, tiek į lengvatinės paskolos investicijoms ir apyvartiniam kapitalui apskaičiavimo sumą gali būti įtrauktos tos pačios ar skirtingos investicijos, todėl apskaičiuojant pareiškėjui skiriamą investicinės paramos ir lengvatinės paskolos investicijoms ir apyvartiniam kapitalui galutinę sumą, įtaką daro ne tik pritaikytas paramos intensyvumas investicinei paramai.

 

Informuojame, jog Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ įgyvendinimo taisyklėse, taikomose nuo 2021 metų, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2021 m. vasario 4 d. įsakymu Nr. 3D-83 (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2021 metų balandžio 20 d.), nurodyta, kad parama teikiama projekte numatytoms išlaidoms, kurios yra susijusios su projekto įgyvendinimu ir numatyta vykdyti veikla. Parama nėra teikiama nesusijusioms su projektu ir remiama veikla, specializuotu žemės ūkio sektoriumi ir neįvardytoms prie tinkamų finansuoti išlaidų kategorijų išlaidoms.

 

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ (toliau – Priemonė) tinkamomis finansuoti išlaidomis gali būti infrastruktūros, jei ji susijusi su specializuoto žemės ūkio sektoriaus žemės ūkio produktų gamyba ir (arba) apdorojimu, ir (arba) perdirbimu ir paruošimu realizacijai, valdoje sukūrimo išlaidos (kelių, įskaitant gyvūnų biologiniam saugumui užtikrinti būtinus kelius, įrengimas, rekonstravimas ar kapitalinis remontas).

 

Taip pat kompensuojamos naujų statybinių medžiagų įsigijimo išlaidos. Statybinių medžiagų įsigijimo išlaidos finansuojamas tik tuo atveju, kai projekte numatytai veiklai specializuotame žemės ūkio sektoriuje vykdyti būtinų pastatų ir (arba) statinių, įskaitant ūkinių gyvūnų biologiniam saugumui užtikrinti reikalingus statinius, statybos, rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai atliekami ūkio būdu. Elektros įvedimo išlaidų nėra prie tinkamų finansuoti išlaidų kategorijų.

 

Taigi paramos pagal Priemonę būtų galima kreiptis tik toms investicijoms, kurios nurodytos prie tinkamų finansuoti išlaidų kategorijų.

 

Informuojame, kad Žemės ūkio ministerija paramos paraiškų grafiką patvirtina tik vieniems einamiesiems metams. Taip pat pažymėtina, kad kiekvienam paraiškų pagal konkrečią priemonę surinkimui gali būti parengtos atskiros taisyklės.

 

Taigi, ar kitais metais bus renkamos paraiškos pagal priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ bei kokios formos (tik investicinei paramai ar ir lengvatinei paskolai gauti) bus numatytos, atsakyti šiuo metu negalime.

 

Pažymėtina, kad paraiškų surinkimo grafikas tvirtinamas einamųjų metų pradžioje.

 

Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ įgyvendinimo taisykles, taikomas nuo 2021 metų, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2021 m. vasario 4 d. įsakymu Nr. 3D-83 (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2021 metų balandžio 20 d.), žemės ūkio valdos specializacija gali būti keičiama tik vieną kartą per 2014–2020 metų programinį laikotarpį.

 

Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjas pats paraiškoje turi pažymėti, ar keičia žemės ūkio valdos specializaciją, ar ne.

 

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ (toliau – Priemonė) specializuotu žemės ūkio sektoriumi yra laikomas tas sektorius, iš kurio pareiškėjo praėjusiais ataskaitiniais arba ataskaitiniais metais gautos pajamos sudaro ne mažiau kaip 45 proc. pareiškėjo žemės ūkio veiklos pajamų.

 

Taigi tuo atveju, jei pareiškėjas, teikdamas paraišką pagal Priemonę antrą kartą paramos paraiškoje pažymėtų, kad keičia žemės ūkio valdos specializaciją iš gyvulininkystės į augalininkystę, būtų laikoma, kad specializacija keičiama antrą kartą, paraiška nebūtų laikoma tinkama gauti paramą.

 

Informuojame, jog Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NMA) pagal kompetenciją tik administruoja Europos Sąjungos ir nacionalinio biudžeto paramą žemės ūkiui, kaimo plėtrai, žuvininkystei ir miškininkystei. NMA neteikia paraiškų pildymo ir verslo planų ruošimo paslaugų. Pažymėtina, kad pareiškėjas, įvertinęs savo galimybes, turi pats nuspręsti, ar minėtus dokumentus rengs pats, ar naudosis privačių konsultantų teikiamomis paslaugomis (jų kontaktus galima rasti internete).

 

Į NMA visada galima kreiptis, jei kyla klausimų dėl priemonių ar veiklos sričių įgyvendinimo taisyklių nuostatų. Informuojame, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, vengiant tiesioginio kontakto, karantino laikotarpiu NMA neaptarnauja atvykusių gyventojų, konsultacijos klientams teikiamos tik nuotoliniu būdu. Paramos gavimo klausimais pagal konkrečią priemonę galima kreiptis bendruoju informacijos teikimo telefonu (8 5) 252 6999, trumpuoju numeriu 1841 arba pateikti klausimą el. būdu – NMA interneto svetainės meniu skiltyje „Susisiekite“ reikia užpildyti formą „Užduokite klausimą el. būdu“ ir paspausti mygtuką „Siųsti klausimą“.

 

Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ įgyvendinimo taisyklėse, taikomose nuo 2021 metų, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2021 m. vasario 4 d. įsakymu Nr. 3D-83 (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2021 metų balandžio 20 d.) (toliau – Taisyklės), nurodyta, kad investuojant į augalininkystės sektorių ir į žemės ūkio produktų gamybą taikomas 40 proc. paramos intensyvumas. Investuojant į kitus žemės ūkio sektorius (gyvulininkystę, daržininkystę, uogininkystę, sodininkystę) ir į žemės ūkio produktų gamybą taikomas 50 proc. paramos intensyvumas.

 

Taip pat pažymėtina, jog pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ pareiškėjams, atitinkantiems jaunojo ūkininko apibrėžimą, taip pat pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, įgyvendinantiems kolektyvines investicijas, nustatytas bendras paramos intensyvumas konkrečiam žemės ūkio sektoriui gali padidėti 20 proc.

 

Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjams, investuojantiems į žemės ūkio produktų perdirbimą ir tiekimą rinkai, nepaisant to, kokį sektorių renkasi, galėtų būti taikomas 50 proc. paramos intensyvumas. Taip pat pažymėtina, kad pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, kurie superka ir realizuoja iš savo narių jų valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus arba supirktus iš savo narių jų valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus perdirba ir realizuoja iš jų pagamintus maisto ir ne maisto produktus, įgyvendinantiems kolektyvines investicijas, paramos intensyvumas nuo 50 proc. gali būti padidinamas dar 20 proc. Tačiau ši sąlyga negalioja pareiškėjams – jauniesiems ūkininkams, t. y. jaunieji ūkininkai, investuojantys į žemės ūkio produktų perdirbimą ir tiekimą rinkai, daugiausia gali tikėtis 50 proc. paramos intensyvumo.

 

Taigi kiek nuosavų ar skolintų lėšų pareiškėjas turėtų pridėti įgyvendindamas verslo planą, priklauso ne tik nuo to, kokį sektorių jis pažymi paramos paraiškoje bei į kokią veiklą investuoja (žemės ūkio produktų gamybą ar perdirbimą), bet ir nuo to, kokius kitus reikalavimus jis atitinka pagal Taisykles.

 

Vadovaujantis Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama smulkiems ūkiams“ įgyvendinimo taisyklėmis, taikomomis nuo 2021 metų, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2021 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 3D-200 (toliau – Taisyklės), žemės ūkio valda ir ūkis turi būti įregistruoti paraiškos teikimo metu. Taisyklės reglamentuoja valdos ekonominį dydį (toliau – VED), kuris nustatomas pagal VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro už praėjusių metų laikotarpį, prasidedantį nuo sausio 1 d. ir pasibaigiantį gruodžio 31 d.

 

Taigi, tam kad VED atitiktų nustatytą dydį, žemės ūkio valda turėjo būti įregistruota ir veikla joje turėjo būti vykdoma praėjusiais metais, tuo tarpu nėra nustatyta, kada turėjo būti įregistruotas ūkis – svarbu, kad paraiškos teikimo metu jis būtų įregistruotas teisės aktų nustatyta tvarka.

 

 

Vadovaujantis Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama smulkiems ūkiams“ įgyvendinimo taisyklėmis, taikomomis nuo 2021 metų, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2021 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 3D-200, viešinti paramą paramos gavėjas turi įgyvendinęs verslo planą, t. y. kai įgyvendina visus įsipareigojimus.

 

Vadovaujantis Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama smulkiems ūkiams“ įgyvendinimo taisyklėmis, taikomomis nuo 2021 metų, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2021 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 3D-200, parama skiriama ir išmoka mokama, jeigu verslo plane suplanuotos išlaidos yra būtinos verslo planui įgyvendinti bei numatytai veiklai vykdyti, tiesiogiai susijusios su remiama veikla, yra ne mažesnės negu prašoma paramos suma, įsigytos ne iš susijusių asmenų.

 

Taigi, jeigu dirbama žemė bus tiesiogiai susijusi su remiama veikla ir paraiškoje bei verslo plane bus pagrįstas jos įsigijimo būtinumas verslo planui įgyvendinti bei numatytai veiklai vykdyti, galėtų būti finansuojama.

 

 

Vadovaujantis Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama smulkiems ūkiams“ įgyvendinimo taisyklėmis, taikomomis nuo 2021 metų, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2021 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 3D-200, parama skiriama ir išmoka mokama, jeigu verslo plane suplanuotos išlaidos yra būtinos verslo planui įgyvendinti bei numatytai veiklai vykdyti, tiesiogiai susijusios su remiama veikla, yra ne mažesnės negu prašoma paramos suma, įsigytos ne iš susijusių asmenų.

 

Taigi, jeigu investicijos bus tiesiogiai susijusios su remiama veikla ir paraiškoje bei verslo plane bus pagrįstas jų būtinumas verslo planui įgyvendinti bei numatytai veiklai vykdyti, jos galėtų būti finansuojamos.

 

Pareiškėjui, prašančiam paramos pieninei galvijininkystei, atrankos balai galėtų būti skiriami tuo atveju, kai numatyta įsigyti specializuotą melžimo įrangą (už įrangos detalių ir (arba) atsarginių dalių įsigijimą balai nesuteikiami).

 

Žemės ūkio veiklos subjekto pajamos nustatomos vadovaujantis Žemės ūkio veiklos subjektų pajamų dalies, gaunamos iš žemės ūkio veiklos, įvertinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 3D-66 „Dėl Žemės ūkio veiklos subjektų pajamų dalies, gaunamos iš žemės ūkio veiklos, įvertinimo metodikos patvirtinimo“.

 

Pažymėtina, kad nustatant pajamų iš specializuotų sektorių dalį į pareiškėjo žemės ūkio veiklos pajamas neįskaičiuojamos pajamos, gautos iš paslaugų, o gautos lėšos, gaunamos įgyvendinus programas, skirtas žemės ūkiui ir kaimo plėtrai (tiesioginės išmokos, kita parama, išskyrus investicinę paramą), turi būti išskaidytos į gyvulininkystės ar sodininkystės, ar uogininkystės, ar daržininkystės, ar augalininkystės veiklos gautas lėšas.

 

Vadovaujantis Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama smulkiems ūkiams“ įgyvendinimo taisyklėmis, taikomomis nuo 2021 metų, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2021 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 3D-200, reikalavimas turėti nustatytą skaičių pieninių veislių melžiamų karvių yra taikomas tiems ūkininkams, kurie kreipiasi paramos pieninei galvijininkystei.

 

Taigi, prašant paramos daržininkystės sektoriui, nėra būtina turėti gyvulių.

 

Jeigu pareiškėjas gauna tik tiesiogines išmokas, svarbu išregistravimo atveju, kai valda išregistruojama iki einamųjų metų gruodžio 31 d., pareiškėjas valdos nebetenka teisės į jam priklausiusią paramą, o tais atvejais, kai parama ar jos dalis iki einamųjų metų gruodžio 31 d. pareiškėjui jau išmokėta, jis privalo paramą grąžinti. Šis reikalavimas netaikomas pareiškėjams, kurie einamaisiais metais patvirtinti paramos gavėjais pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonę „Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos “.  Jeigu pareiškėjas dalyvauja Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonėse (Agrarinė aplinkosauga ir klimatas, Ekologinis ūkininkavimas, Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių, Su Natura 2000 ir Vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos) pareiškėjas turi  laikytis įsipareigojimų, nuo pirmos paramos paraiškos pateikimo dienos iki paskutiniųjų įsipareigojimo metų nustatytos žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimo pradžios dienos. Taigi jeigu pareiškėjas gauna tik tiesiogines išmokas, išregistruoti valdą po Naujųjų metų gali.

 

Informuojame, jog paraiškos teikiamos savivaldybės, kurioje registruotas pareiškėjo valdos centras, seniūnijose ir (ar) struktūriniame padalinyje arba užsisakius elektroninę paslaugą Elektroninių valdžios vartų portale https://www.epaslaugos.lt, vadovaujantis aktualiose Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 (toliau – Taisyklės),  nustatyta tvarka ir pateikiami Taisyklių 62 punkte nurodyti dokumentai.

 

Pareiškėjas, kuris pats pildo paraiškos elektroninę formą, Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje (PPIS) patvirtina paraiškos duomenis ir paraiška laikoma pateikta.

 

Svarbu, kad pareiškėjai, siekiantys gauti paramą 2 metus pagal aktualias Ekologinio ūkininkavimo įgyvendinimo taisykles, paraiškos pirmoje lentelėje devintajame stulpelyje sutartiniu kodu pažymėtų laukus, jei pareiškėjas už juos prašo paramos pagal KPP priemones „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ arba „Ekologinis ūkininkavimas“ ir atitinka sutartinių kodų reikalavimus.

 

Keturioliktajame stulpelyje sutartiniu kodu EKS, NKS arba DKS (pasirenkama pagal tai, kokio sertifikato (-ų) siekiama tame lauke – EKS ekologinio žemės ūkio gamybos, NKS – nacionalinės žemės ūkio ir maisto kokybės sistemos, DKS – abiejų sertifikatų) pažymimi laukai, kuriuos pareiškėjas pageidauja einamaisiais metais sertifikuoti pagal ekologinei gamybai keliamus reikalavimus ir (arba) pagal nacionalinės žemės ūkio ir maisto kokybės sistemos reikalavimus.

 

Taip pat pažymime, kad pareiškėjas ketinantis sertifikuoti gyvulius pagal Ekologinio žemės ūkio taisyklių reikalavimus, pildydamas paraišką, tam skirtoje skiltyje nurodo, kokias ūkinių gyvūnų rūšis pageidauja sertifikuoti.

 

Informuojame, kad paraiškos tiesioginėms išmokoms gauti vertinamos vadovaujantis Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 (toliau – Taisyklės).

 

Vadovaujantis Taisyklių 7.1 papunkčiu, nupjauta žolė (šienas, žalioji masė ar kt.) pievose ir žolinių azotą kaupiančių augalų ariamojoje žemėje (visi klasifikatoriaus III grupės kodai) laukuose turi būti sutvarkyta (išvežta iš lauko arba supresuota, arba šienas sudėtas į kūgius) laikantis taisyklių 5.2 papunktyje nustatytų šienavimo terminų, arba:

 

7.1.1. jeigu pareiškėjo, kurio (arba jo valdos partnerio ar valdoje registruoto šeimos nario) einamųjų metų laikotarpiu nuo sausio 1 d. iki birželio 30 d. laikytų žolėdžių ūkinių gyvūnų vidurkis sudarė ne mažiau kaip 0,3 SG hektarui (vertinamas visų deklaruojamų pievų plotų ir laikytų žolėdžių ūkinių gyvūnų (galvijų, arklių, avių, ožkų, danielių, dėmėtųjų elnių, tauriųjų elnių, Dovydo elnių, bizonų, stumbrų) santykis), pievų ar žolinių azotą kaupiančių augalų ariamojoje žemėje (visi klasifikatoriaus III grupės kodai) plotuose ganymo sezono metu yra ganoma, nelaikoma reikalavimų neatitikimu, jeigu tokie plotai netinkamai nuganyti ar nušienauti. Tokiu atveju ne vėliau kaip iki einamųjų metų rugpjūčio 1 d. deklaruojamuose šiuose laukuose yra būtini gyvulių buvimo lauke požymiai – ekskrementų liekanos, išguldyta ir (arba) nuėsta žolė (ar kiti požymiai) arba laukai turi būti nušienauti, t. y. nupjauta žolė (šienas, žalioji masė ar kt.) šiuose laukuose turi būti sutvarkyta (išvežta iš lauko arba supresuota, arba šienas sudėtas į kūgius);

7.1.2. jeigu pareiškėjo (arba jo valdos partnerio ar valdoje registruoto šeimos nario) laikomų žolėdžių ūkinių gyvūnų vidurkis, kaip numatyta taisyklių 7.1.1 papunktyje, sudaro mažiau kaip 0,3 SG pievos hektarui, ne vėliau kaip iki einamųjų metų rugpjūčio 1 dienos konkretus laukas turi būti nuganytas ir geros agrarinės būklės, t. y. visi lauko plotai turi būti ūkinių gyvūnų nuganyti, o nenuganyti plotai turi būti sutvarkyti, t. y. nupjauta žolė (šienas, žalioji masė ar kt.) turi būti iš lauko išvežta arba supresuota, arba šienas sudėtas į kūgius).

 

Taip pat pažymime, kad, vadovaujantis Taisyklių 7.5 papunkčiu, kai yra deklaruojamos pievos (deklaruotos kodu GPŽ), kurios taip pat deklaruojamos ir kaip palaukės, kaip nurodyta taisyklių 37.6 papunktyje, siekiant EASV atitikties, tokie plotai turi būti nušienauti, nuganyti ir geros agrarinės būklės ne vėliau kaip iki rugpjūčio 1 d., t. y. visi lauko plotai turi būti nušienauti, nupjauta žolė (šienas, žalioji masė ar kt.) turi būti iš lauko išvežta arba supresuota, arba šienas sudėtas į kūgius, ir (arba) ūkinių gyvūnų nuganyti, o nenuganyti plotai turi būti sutvarkyti, t. y. paliktų išėdų nupjauta žolė (šienas, žalioji masė ar kt.) turi būti iš lauko išvežta arba supresuota, arba šienas sudėtas į kūgius).

 

Informuojame, kad, vadovaujantis Taisyklių 88 punktu, nustačius neatitiktį 7.1. ir 7.5 papunkčiuose nustatytam reikalavimui nupjautą žolę (šieną, žaliąją masę ar kt.) sutvarkyti (išvežti iš lauko arba supresuoti, arba šieną sudėti į kūgius), parama neskiriama už lauką, kuriame nustatyti neatitikimai. Pastaroji nuostata netaikoma užliejamųjų pievų teritorijoms (Kintų, Lumpėnų, Rusnės, Stoniškių seniūnijose).

Informuojame, jog vadovaujantis Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“  (toliau – Priemonė) įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 3D-286 (toliau – EKO taisyklės),  11 punkto nuostatomis pareiškėjui draudžiama: - tyčia dalyti valdą siekiant gauti didesnę paramos sumą. Tyčiniu valdos dalijimu laikomi atvejai, kai nustačius valdos dalijimą ir Nacionalinei mokėjimo agentūrai (toliau - NMA) paprašius, pareiškėjai NMA nustatyta tvarka nepateikia per pranešime nurodytą terminą prašomų įrodymo dokumentų;

 

- kurti galimai neteisėtas sąlygas gauti paramą pagal Priemonę. Atitiktis šiam reikalavimui vertinama pagal Pareiškėjų sąsajų ir galimo žemės ūkio valdų skaidymo nustatymo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2020 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. 3D-154 „Dėl Pareiškėjų sąsajų ir galimo žemės ūkio valdų skaidymo nustatymo metodikos patvirtinimo;

- viršijus Priemonei įgyvendinti skirtas lėšas 2021 m. pateiktoms paraiškoms bei taikant paramos paraiškų reitingavimą, valdos dalijimas tikrinamas tik antraisiais įsipareigojimų metais.

Pagal EKO taisyklių 64 punkto nuostatas, jei visa valda arba dalis valdos perduodama po to, kai valdos perdavėjas jau yra pateikęs paramos paraišką, bet dar neįvykdęs visų reikalavimų, nustatytų pagal Priemonę valdos perdavėjui parama neskiriama.

 

Tokiu atveju parama skiriama valdos perėmėjui, jei: - valdos arba dalies valdos perėmėjas nuo einamųjų metų Tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklėse nustatyto paramos paraiškų priėmimo termino pabaigos iki lėšų pervedimo pareiškėjui dienos informuoja NMA apie valdos perėmimą, pateikdamas pranešimą apie valdos perėmimą, prašymą skirti paramą bei valdos perėmimo fakto patvirtinimo dokumentus (žemės, kito nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, panaudos ar kitos sutarties kopiją, paveldėjimo teisės liudijimo kopiją ar pan.);

 

- valdos arba dalies valdos perėmėjas prisiima atsakomybę toliau laikytis įsipareigojimų ir vykdyti reikalavimus, kurie kyla iš perdavėjo paramos paraiškos pagal Priemonę;

- valdos perdavėjas neturi įsiskolinimų NMA, Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (netaikoma perdavėjams, kuriems Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka yra atidėti socialinio draudimo įmokų ir (arba) mokesčių mokėjimo terminai).

 

Pagal EKO taisyklių nuostatas valdos arba dalies valdos perdavėjas privalo atnaujinti pasikeitusius valdos registravimo duomenis Valdų registre. Jei visa valda arba dalis valdos perduodama po to, kai valdos perdavėjas jau yra pateikęs paramos paraišką ir yra įvykdęs visus reikalavimus, nustatytus pagal Priemonę, jis turi informuoti NMA apie valdos perdavimą.

 

Valdos arba dalies valdos perėmėjas prisiima atsakomybę toliau laikytis įsipareigojimų, kurie kyla iš perdavėjo paraiškos gauti paramą pagal Priemonę (EKO taisyklių 67 p.).

 

Taigi, jeigu bus 2021 m. pateikta paraiška bei atlikti minėti aukščiau veiksmai, tai nebūtų laikoma ekologinio ploto sumažinimu.

 

Pareiškėjas, norėdamas gauti ekologinio ūkininkavimo išmoką, turi atitikti visus EKO Taisyklėse nurodytus reikalavimus. Tik įvertinus paraiškos duomenis nustatoma, ar išmoka gali būti mokama.

 

Pažymime, kad pareiškėjo tinkamumas gauti paramą vertinamas pagal paramos paraiškos pateikimo dieną pareiškėjo pateiktus ir atitinkamais dokumentais pagrįstus duomenis bei viešuosiuose registruose esančius duomenis. Jei šie duomenys skiriasi, vadovaujamasi registruose esančiais duomenimis.

 

Vadovautis Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Su „Natura 2000“ ir Vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos“ įgyvendinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 3D-246 (toliau – Natura taisyklės).

 

Išmokos už  deklaruotus plotus  bus skiriamos, jeigu pareiškėjas atitiks reikalavimus, nurodytus Paramos už žemė ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 (toliau –  TI Taisyklės).

 

Natura taisyklių 15 p. nurodoma, kad pagal veiklos sritį „Parama „Natura 2000“ žemės ūkio paskirties žemėje“ pareiškėjas privalo laikytis visų jo teritorijoje taikomų papildomų ūkinės veiklos apribojimų ir reikalavimų, susijusių su direktyvų 92/43/EEB ir 2009/147/EB įgyvendinimu, nustatytų Saugomų teritorijų įstatyme, Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose, saugomos teritorijos nuostatuose, apsaugos reglamentuose, saugomos teritorijos planavimo dokumentuose, apsaugos sutartyse su privačios žemės savininkais ar valstybinės žemės valdytojais (bent vieno iš jų): -draudžiama suarti pievas ar ganyklas (taip pat ir lėkščiuoti) arba persėti jas kultūrinėmis žolėmis; -draudžiama naudoti trąšas ir pesticidus ar kalkinti žemės ūkio naudmenas; -draudžiama sausinti arba kitaip keisti teritorijos hidrologinį režimą; -apribotas ganomųjų gyvulių skaičius 1 hektarui, nustatyti ganymo ar šienavimo terminai.

 

Natura taisyklių 23 p.  numatyta, kad parama už ariamąją žemę neskiriama, jei:

 

Taip pat TI Taisyklių 34  punkte nustatyta, kad aplinkosaugos atžvilgiu pažeidžiamas daugiametes ganyklas arba pievas, t. y. patenkančias į pievų ir joms artimų buveinių, pelkių ir medžiais apaugusių natūralių buveinių teritoriją „Natura 2000“, draudžiama arti, jų negalima ir atnaujinti – suarti ir atsėti, taip pat jose vykdyti ne žemės ūkio veiklą.

 

Nustačiusi, kad pareiškėjas išarė arba šiuose plotuose ėmė vykdyti ne žemės ūkio veiklą, Nacionalinė mokėjimo agentūra (toliau - NMA) informuoja pareiškėją, kad jis privalo toje pačioje vietoje atkurti daugiametę pievą iki kitų metų paraiškos pateikimo dienos.

 

Norėtume informuoti, kad, jeigu yra nustatomi pažeidimai, tuomet taikomos sankcijos nurodytos TI taisyklių IX skyriuje.

 

Informuojame, kad šiuo metu galiojančiose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. 3D-254 patvirtintose Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ taisyklėse yra nurodyta kokie darbai gali būti vykdomi lauke, kuriame pareiškėjas prisiėmė įsipareigojimus pagal veiklą „Ražienų laukai per žiemą“:

Taigi, nupjovus javus bei sutvarkius šiaudus, įsipareigotuose laukuose jokie kiti nenumatyti  darbai nevykdomi iki kitų metų kovo 1 d.