Dažniausiai užduodami klausimai

Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos srities „Parama smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimui“ supaprastintąsias įgyvendinimo taisykles, taikomas nuo 2019 metų, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2019 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 3D-414, investicijos gali būti įsigyjamos ne tik pareiškėjo, bet ir partnerio vardu, jei šios bendradarbiavimo galimybės yra aptariamos jungtinėje veiklos sutartyje, sudarytoje tarp pareiškėjo ir partnerio (-ių).

 

Vadovaujantis Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos srities „Parama smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimui“ supaprastintosiomis  įgyvendinimo taisyklėmis, taikomomis nuo 2019 metų, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2019 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 3D-414 (toliau – Taisyklės), parama skiriama projektams, kuriuose dalyvauja ne mažiau kaip 2 ta pačia veikla užsiimantys subjektai, nurodyti Taisyklių 10 punkte, siekiantys gauti paramą investicijoms, susijusioms su bendra projekto veikla.

 

Vadovaujantis Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos viešinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. 3D-925, stendas turi būti projekto įgyvendinimo vietoje.

 

Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos srities „Parama smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimui“ supaprastintąsias įgyvendinimo taisykles, taikomas nuo 2019 metų, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2019 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 3D-414, nėra nurodyta reikalavimo, kad jungtinės veiklos sutartis, sudaryta tarp pareiškėjo ir partnerių, privalo būti patvirtinta notariškai.

 

Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos srities „Parama smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimui“ supaprastintąsias įgyvendinimo taisykles, taikomas nuo 2019 metų, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2019 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 3D-414, paraišką ir verslo planą turi pasirašyti visi projekto dalyviai, t. y., ir pareiškėjas, ir partneriai.

 

Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (toliau – Programa) priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos srities „Parama smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimui“ įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2019 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 3D-414 (toliau – Taisyklės), nurodyta, kad pareiškėjas / paramos gavėjas ir partneris (-iai) projekto įgyvendinimo laikotarpiu negali dalyvauti įgyvendinant kitas investicines Programos priemones ir (ar) veiklos sritis, išskyrus Programos priemones, nurodytas Taisyklių 25 punkte.

 

Taisyklių 25 punkte nurodyta, jog pakartotinai investicinės paramos galima kreiptis tik įgyvendinus ankstesnįjį Europos Sąjungos lėšomis finansuojamą projektą, t. y. ne anksčiau, kaip pateikus paskutinį mokėjimo prašymą ir galutinę projekto įgyvendinimo ataskaitą (netaikoma Programos priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sričiai „Miško veisimas“, veiklos sričiai „Miškams padarytos žalos prevencija ir atlyginimas“, kai teikiama paramos paraiška tik pažeistam miškui atkurti, veiklos sričiai „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“ (išskyrus, kai projekte vykdoma viešojo naudojimo rekreacinės miško infrastruktūros įrengimo ir atnaujinimo veikla), Programos priemonės „Pagrindinės paslaugos ir kaimų atnaujinimas kaimo vietovėse“ veiklos srities „Parama investicijoms į visų rūšių mažos apimties infrastruktūrą“ veiklai „Asbestinių stogų dangos keitimas“, Programos priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sričiai „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“, Programos priemonės „Parama investicijoms į prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti galimų gaivalinių nelaimių, nepalankių klimato reiškinių ir katastrofinių įvykių padarinius“ veiklos sričiai „Parama investicijoms į prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti pavojingų ligų grėsmes ir su jomis susijusias pasekmes“, Programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sričiai „Prevencinių priemonių taikymas prieš vilkų ūkiniams gyvūnams daromą žalą“).

 

Taigi, kol nebaigsite įgyvendinti savo vykdomo projekto pagal Jūsų nurodytą Programos priemonę ir nepateiksite paskutinio mokėjimo prašymo bei galutinės projekto įgyvendinimo ataskaitos, smulkiųjų ūkių bendradarbiavimo projekte dalyvauti negalėsite.

 

Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos srities „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“ įgyvendinimo taisyklėse, taikomose nuo 2021 metų, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2021 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 3D-386 (toliau – Taisyklės),  nurodyta, kad pareiškėjas ir jo partneriai buhalterinę apskaitą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytus reikalavimus turi tvarkyti ir rengti finansines ataskaitas (sudaromas balansas, pelno (nuostolių) ir pinigų srautų ataskaitos) ne mažiau kaip vienerius metus iki paramos paraiškos pateikimo.

 

Kartu su paraiška buhalterinės apskaitos dokumentus turi pateikti ir pareiškėjas, ir visi partneriai.

 

Pagal buhalterinės apskaitos dokumentus yra nustatoma pareiškėjo ir partnerių atitiktis Taisyklėse nurodytam reikalavimui dėl ūkio subjekto (pareiškėjo ir partnerio) atitikties ekonominio gyvybingumo kriterijams, kaip nurodyta Ūkio subjektų, siekiančių pasinaudoti parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones, ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. 3D-440.

 

Buhalterinė apskaita turi būti tvarkoma ir finansinės ataskaitos rengiamos iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos.

 

Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos srities „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“ įgyvendinimo taisyklėse, taikomose nuo 2021 metų, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2021 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 3D-386, yra nurodyta, jog pirkimo ir (ar) importo pridėtinės vertės mokestis (PVM), kurį paramos gavėjas pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymą turi ar galėtų turėti galimybę įtraukti į PVM atskaitą (net jei tokio PVM paramos gavėjas į atskaitą neįtraukė), yra netinkamas finansuoti iš paramos lėšų.

 

Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos srities „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“ įgyvendinimo taisykles, taikomas nuo 2021 metų, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2021 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 3D-386 (toliau – Taisyklės), paramos gavėjas ir partneriai, kartu vadinami projekto grandinės dalyviais, projekto įgyvendinimo ir projekto kontrolės  laikotarpiu negali būti keičiami ir (arba) nutraukti jungtinės veiklos sutarties, tik išskyrus atvejus, nurodytus jungtinės veiklos sutartyje (Taisyklių 1 priedas).

 

Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos srities „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“ įgyvendinimo taisyklėse, taikomose nuo 2021 metų, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2021 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 3D-386,  nurodyta, kad parama skiriama projektams, kuriuose dalyvauja ne mažiau kaip 2 subjektai, užsiimantys žemės ūkio ir maisto produktų gamyba ir (arba) perdirbimu.

 

Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos srities „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“ įgyvendinimo taisyklėse, taikomose nuo 2021 metų, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2021 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 3D-386,  nurodyta, kad tarpininko dalyvavimas neprivalomas. Tačiau pažymėtina, kad jei projekte nedalyvauja tarpininkas, projekte dalyvaujantys subjektai (pareiškėjas ir partneriai) patys turi vykdyti tiesioginį produktų pristatymą vartotojams ir (arba) pardavimus ūkiuose.

 

Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos srities „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“ įgyvendinimo taisyklėse, taikomose nuo 2019 metų, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2019 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 3D-107, nurodyta, kad projekto bendrosios išlaidos (toliau – bendrosios išlaidos) – rengiant ir įgyvendinant projektą patiriamos išlaidos: atlyginimas architektams, inžinieriams ir konsultantams už konsultacijas, susijusias su aplinkosauginiu ir ekonominiu tvarumu, įskaitant verslo planų (veiklos ir (arba) projektų aprašų) ir kitų su jais susijusių dokumentų rengimą, kai šios išlaidos skiriamos nekilnojamajam turtui statyti ir (arba) įsigyti, įskaitant ilgalaikę nuomą, ir gerinti, naujiems įrenginiams ir įrangai, įskaitant techniką, pirkti ir (arba) išperkamajai nuomai, taip pat šio projekto viešinimo išlaidos, ir kurios yra patirtos ne anksčiau kaip 1 metai iki paramos paraiškos pateikimo dienos.

 

Tuo atveju, kai bendrosios išlaidos yra patirtos ne anksčiau kaip 1 metai iki paramos paraiškos pateikimo dienos ir kartu su paraiška yra pateikiamos pirkimo sutartys, papildomai pateikti 3 komercinių pasiūlymų nereikalaujama.

 

Funkciniais ryšiais susijusiomis melioracijos sistemomis laikytina:

 

Tikslios melioracijos sistemos rekonstravimo darbų apimtys yra numatytos melioracijos statinių techniniame projekte, parengtame vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. 3D-1 „Dėl Melioracijos techninio reglamento MTR 1.05.01:2005 „Melioracijos statinių projektavimas“ patvirtinimo“.

 

Taigi, neturint parengto melioracijos statinių techninio projekto, išlieka rizika, jog įsigyti darbai turint, kaip teigiate savo klausime, „projektinius darbų kiekius“ gali skirtis nuo melioracijos statinių techniniame projekte numatytų darbų kiekio, o susidariusį išlaidų skirtumą paramos gavėjas turės padengti savo lėšomis.

 

Informuojame, kad didžiausia paramos suma vienam paramos gavėjui yra:

 

Informuojame, kad dviejų aviganių įsigijimo išlaidos kompensuojamos pareiškėjams, kurie laiko daugiau kaip 15 sutartinių gyvulių paraiškos pateikimo dieną.

 

Informuojame, kad vienam Podhalės aviganiui įsigyti gali būti skiriama ne daugiau kaip 683 Eur be PVM, vieno Vidurio Azijos aviganiui įsigyti – ne daugiau kaip 560 Eur be PVM.

 

Informuojame, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2020 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. 3D-98 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos „Prevencinių priemonių taikymas prieš vilkų ūkiniams gyvūnams daromą žalą“ įgyvendinimo taisyklių 26 punkte yra nustatyta, kad kompensuojamo vielinio / juostinio / tinklinio elektrinio aptvaro ilgis turi būti ne didesnis, nei reikalinga aptverti plotams, nurodytiems paramos paraiškoje.

 

Atkreipiame dėmesį, kad paramos paraiškos II skyriaus „Informacija apie veiklą, kuriai prašoma paramos“ 2 eilutėje „Veiklos vykdymo vieta (nurodomi sklypai, kuriuose bus įgyvendinamos apsaugos priemonės)“ pareiškėjas turi nurodyti sklypo unikalius numerius ir aptveriamo ploto dydį ha.

 

Papildomų dokumentų dėl ploto pagrindimo pateikti nereikia.

 

Informuojame, jog Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos „Prevencinių priemonių taikymas prieš vilkų ūkiniams gyvūnams daromą žalą“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2020 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. 3D-98 (toliau – Taisyklės), 13.11 papunktyje nurodyta, kad pareiškėjas privalo laikyti ne mažiau kaip 1 SG, Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro apskaičiuotą Taisyklių 2.6 papunktyje nustatyta tvarka. Skirtingų rūšių gyvūnų vieneto atitikties SG prilyginimas pateiktas Taisyklių 2 priede.

 

Taip pat pažymėtina, jog pagal Taisyklių 13.111 papunktį pareiškėjo laikomas 1 SG/1 ha kiekis turi atitikti jo deklaruotus  žemės ūkio naudmenų plotus, kuriuose bus įgyvendinamos apsaugos priemonės. Pareiškėjas gali nurodyti ir mažesnį SG skaičių, jei jo nurodytas žemės ūkio naudmenų plotas hektarais, kuriame bus įgyvendinamos apsaugos priemonės, yra mažesnis nei turimas SG skaičius, užtikrinant, kad nenurodytas SG bus laikomas / saugomas pareiškėjo turimomis priemonėmis, kurioms parama neteikiama.

 

Taigi pareiškėjas, siekiantis paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklą „Prevencinių priemonių taikymas prieš vilkų ūkiniams gyvūnams daromą žalą“, visais atvejais privalo laikyti ne mažiau kaip 1 SG.

 

Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas paraiškoje galėtų nurodyti ir mažesnį SG skaičių (bet ne mažiau kaip 1 SG/1ha), jei pareiškėjo nurodytas žemės ūkio naudmenų plotas hektarais, kuriame bus įgyvendinamos apsaugos priemonės, yra mažesnis nei turimas SG skaičius, užtikrinant, kad nenurodytas SG bus laikomas / saugomas pareiškėjo turimomis priemonėmis, kurioms parama neteikiama. Taigi galimybė nurodyti mažesnį SG skaičių būtų tuo atveju, jei turima / laikoma daugiau nei 1 SG/1 ha.

 

Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos „Prevencinių priemonių taikymas prieš vilkų ūkiniams gyvūnams daromą žalą“ (toliau – Priemonė) įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2020 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. 3D-98 (toliau – Taisyklės), žirgai nėra įvardijami kaip ūkiniai gyvūnai, kurie perskaičiuojami į SG.

 

Taigi, auginant žirgus, parama pagal Priemonę nebūtų teikiama.