Dažniausiai užduodami klausimai

Norėtume informuoti, kad Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 3 įsakymu Nr. 3D-254 (žemės ūkio ministro 2016 m. vasario 10 d. įsakymo Nr. 3D-63 redakcija), 45 punkte nustatyta, kad kompensacinė išmoka įgyvendinantiesiems veiklą „Tausojanti aplinką vaisių ir daržovių auginimo sistema“ išmokama vėliausiai iki kitų metų balandžio 30 d., jeigu nenustatyta neatitikčių arba patikra vietoje nebuvo inicijuota.

 

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 3 įsakymu Nr. 3D-254 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ įgyvendinimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 22.1 papunktyje numatyta, kad vykdydami veiklą „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“ pareiškėjai ir (arba) paramos gavėjai įsipareigoja vykdyti veiklą tik Aplinkos ministerijos arba jos įgaliotos institucijos nustatytuose šlapynių plotuose. Informacija apie šiuos plotus skelbiama paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje.

 

Vadovaujantis Taisyklių nuostatomis, šlapynių plotus nustato Aplinkos ministerija arba jos įgaliotos institucijos.

 

Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 3 įsakymu Nr. 3D-254, yra nurodoma, kad vykdydami veiklą „Specifinių pievų tvarkymas“ pareiškėjai ir (arba) paramos gavėjai įsipareigoja šienavimą pradėti ne anksčiau kaip liepos 15 d., nušienautos žolės nesmulkinti ir nepaskleisti. Žolė iš lauko turi būti išvežta, nušienauta iki spalio 15 d.

 

Pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. 3D-254 patvirtintas Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ įgyvendinimo taisyklių nuostatas, vykdant veiklą „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“, neprivaloma laikyti gyvulių. 

 

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. 3D-254 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ įgyvendinimo taisyklių 13.1 papunktyje nustatyta, kad bendras tinkamas gauti paramą žemės ūkio naudmenų ir kitas plotas, už kurį mokama kompensacinė išmoka pagal atitinkamas veiklas, yra ne mažesnis kaip 1 ha.

 

Vadovaujantis šiuo metu galiojančiomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. 3D-254 patvirtintomis Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ įgyvendinimo taisyklėmis, pareiškėjai gali dalyvauti veikloje „Specifinių pievų tvarkymas“, jei ir nelaiko gyvulių.

 

Informaciją apie daugiamečių pievų atkūrimą galite rasti NMA svetainėje, pasinaudoję nuoroda: https://www.nma.lt/index.php/parama/tiesiogines-ismokos/daugiameciu-pievu-islaikymas/40001#res

 

Čia taip pat yra patalpintas žemėlapis Suartų daugiamečių pievų žemėlapis (arcgis.com). Jame pateikta informacija apie per dvejus ankstesnius deklaravimo metus suartus daugiamečių pievų plotus. Žemėlapyje paiešką galima atlikti didinant mastelį, įvedant konkrečią vietovę. Paspaudus ant lauko yra pateikiama detali informacija apie suartą plotą hektarais. 

 

Svarbu atkreipti dėmesį, kad tuo atveju, jei daugiametė pieva buvo suarta ar pertvarkyta, o vėliau žemė perduota kitam žemės valdytojui, naujasis žemės valdytojas perima visus su daugiamečių pievų atkūrimu susijusius įsipareigojimus. Todėl ūkininkai prieš įsigydami ar išsinuomodami žemės sklypus vadovaudamiesi šiuo žemėlapiu gali įsivertinti, ar šiems sklypams gali atsirasti prievolė juos atkurti, sumažėjus daugiamečių pievų daugiau nei leidžiama.

 

Įvertinus 2022 metų deklaruotų daugiamečių pievų duomenis, Lietuva neperžengė leistinos pievų plotų sumažėjimo ribos ir ūkininkams suartų pievų šiais metais atkurti nereikės, tačiau svarbu, kad būtų laikomasi įsipareigojimo dėl pievų išlaikymo ateityje.

 

Lietuva yra įsipareigojusi Europos Sąjungai išsaugoti daugiametes pievas. Daugiamečiais žolynais užsėtų plotų ir bendro žemės ūkio paskirties žemės ploto santykis negali sumažėti daugiau kaip 5 proc., palyginti su referenciniu santykiu. Nacionalinės mokėjimo agentūros ir Žemės ūkio ministerijos specialistams bendromis pastangomis pavyko patikslinti 2022 m. deklaruotų daugiamečių pievų duomenis ir statistiškai pagrįsti, įtraukiant papildomus plotus, kurie pagal aktualią žemėnaudą buvo nustatyti kaip daugiamečių pievų plotai, kad 5 proc. riba nebuvo peržengta.

 

Primename, kad įsipareigojimas išlaikyti daugiametes pievas išlieka – ūkininkai, teikdami paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškas, įsipareigoja daugiamečių pievų nearti. Prašome laikytis įsipareigojimo dėl daugiamečių pievų išlaikymo ateityje.

 

Suartų daugiamečių pievų žemėlapį, kuriame yra pateikta informacija apie suartus daugiamečių pievų plotus per paskutinius dvejus metus, galite rasti čia.

 

Pagal žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintas Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisykles daugiametė ganykla arba pieva – užsėtas daugiametėmis žolėmis arba natūralus neariamas penkerius ar daugiau metų žemės plotas gyvuliams ganyti, žolei ar žolės produkcijai gauti.

 

Žemės ūkio ministro įsakymu patvirtinto Daugiamečių ganyklų arba pievų atkūrimo tvarkos aprašo 11 p. nurodyta, kad daugiametės pievos atkūrimo reikalavimas netaikomas, kai:

 

Nuo 2023 metų būtų taikoma sankcija už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimą, kurios dydis bus nustatytas naujam 2023-2027 metų finansiniam paramos skyrimo laikotarpiui patvirtintuose teisės aktuose.

 

Daugiamečių pievų plotams toliau mažėjant ir visos Lietuvos mastu daugiamečiais žolynais užsėtų plotų ir bendro žemės ūkio paskirties žemės ploto santykiui sumažėjus daugiau kaip 5 proc., palyginti su referenciniu dydžiu (nuo 2023 metų referencinis dydis fiksuojamas 2018 m.), ūkininkų gali būti prašoma atkurti suartas pievas arba jų dalį.

 

Vadovaujantis Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės 2012 m. taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 3D-171 nuostatomis,  pareiškėjas, siekiantis gauti „žalinimo“ išmoką, privalo atitikti „žalinimo“ išmokos reikalavimus, t. y. įvairinti pasėlius, išlaikyti esamas daugiametes ganyklas arba pievas, naudmenose deklaruoti ekologiniu atžvilgiu svarbią vietovę (EASV).

 

Pareiškėjų deklaruoti laukai, kurie yra sertifikuoti pagal ekologinio ūkininkavimo taisyklių nuostatas, atitinka „žalinimo“ išmokos reikalavimus ir jiems skiriama „žalinimo“ išmoka.

 

Kai pareiškėjas paraiškoje deklaruoja ne tik ekologinei gamybai sertifikuotus laukus, paraiškos dalis be sertifikuotų laukų privalo atitikti „žalinimo“ išmokos reikalavimus. Jei pareiškėjas visa paraiška siekia atitikti „žalinimo“ išmokos reikalavimus, tai privalo nurodyti 1 priedo 11 lentelėje, bet tokiu atveju jo deklaruoti sertifikuoti laukai nebus vertinami atskirai kaip atitinkantys „žalinimo“ išmokos reikalavimus.

 

Vadovaujantis žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 20 įsakymu Nr. 3D-286 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisyklių 31 punktu, pareiškėjai negali deklaruoti tų pačių plotų pagal priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklas, kuriuos įsipareigojo tvarkyti pagal priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ veiklas, išskyrus veiklą „Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimas“.

 

Pareiškėjas žemės plotų, su kuriais dalyvauja priemonėje „Ekologinis ūkininkavimas“, negali deklaruoti pagal priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklas.

 

 

Vadovaujantis  Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 3D-286 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisyklių nuostatomis pareiškėjai turi laikytis sėjomainos reikalavimų. Tos pačios rūšies javai (išskyrus kmynus) tame pačiame lauke gali būti auginami ne ilgiau kaip 2 m iš eilės.

 

Valdos perdavimo tvarka yra pateikiama priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų 2015 m. balandžio 20 d. žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-286, XII skyriuje „Valdos perdavimas“. Galima perduoti visą valdą arba dalį valdos. Valdos arba dalies valdos perėmėjas prisiima atsakomybę toliau laikytis įsipareigojimų ir vykdyti reikalavimus, kurie kyla iš perdavėjo.

 

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 20 įsakymu Nr. 3D-286 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisyklių:

 

47 punkte nustatyta, kad už laukus, kuriuose įgyvendinama Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ (toliau – Priemonė) veikla „Parama ekologiniam ūkininkavimui“, kompensacinė išmoka mokama kiekvienais metais per įsipareigojimų laikotarpį ir skiriama už:

47.1. javus – 218 Eur už 1 ha;

47.2. javus pašarams ‒ 232 Eur už 1 ha;

47.3. javus, daugiametes žoles sėklai – 273 Eur už 1 ha;

47.4. daugiamečių žolių įsėlį ‒ 59 Eur už 1 ha;

47.5. daugiametes žoles – 176 Eur už 1 ha;

47.6. daržoves, bulves – 525 Eur už 1 ha;

47.7. vaistažoles, aromatinius ir prieskoninius augalus – 487 Eur už 1 ha;

47.8. uogynus ir sodus – 518 Eur už 1 ha.

48 punkte nustatyta, kad už laukus, kuriuose įgyvendinama Priemonės veikla „Parama perėjimui prie ekologinio ūkininkavimo“, kompensacinė išmoka mokama kiekvienais metais per įsipareigojimų laikotarpį ir skiriama už:

48.1. javus – 238 Eur už 1 ha;

48.2. javus pašarams ‒ 247 Eur už 1 ha;

48.3. javus, daugiametes žoles sėklai – 298 Eur už 1 ha;

48.4. daugiamečių žolių įsėlį ‒ 59 Eur už 1 ha;

48.5. daugiametes žoles – 182 Eur už 1 ha;

48.6. daržoves, bulves – 525 Eur už 1 ha;

48.7. vaistažoles, aromatinius ir prieskoninius augalus – 516 Eur už 1 ha;

48.8. uogynus ir sodus – 534 Eur už 1 ha.

 

Jei Priemonės įgyvendinimo laikotarpiu visa prašoma paramos suma viršija visą Priemonei skirtą sumą, išmokų dydžiai, nustatyti taisyklių 47–48 punktuose, gali būti mažinami visiems pareiškėjams, nuo 2016 m. prisiėmusiems įsipareigojimus pagal Priemonę 2016 m. įsipareigotiems plotams.

 

Tais atvejais, kai pareiškėjas pagal Priemonę prašo paramos daugiau nei už 200 ha, − plotas iki 200 ha, laikantis paramos paraiškoje deklaruotų pasėlių proporcijos pagal atitinkamas augalų grupes (pasėlius), yra remiamas 100 proc., o plotas, viršijantis 200 ha, laikantis paramos paraiškoje deklaruotų pasėlių proporcijos pagal atitinkamas augalų grupes (pasėlius), yra remiamas 70 proc.

 

Paramos gavėjai dalyvaujantys Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ veikloje ir deklaruojantys daugiau kaip 1 ha vaistažolių, aromatinių ir prieskoninių augalų, Nacionalinei mokėjimo agentūrai kasmet, iki vasario 28 d., turi pateikti užpildytą ir pasirašytą pažymą apie žemės ūkio veiklos subjekto pajamas per praėjusius kalendorinius metus (pažymos forma nurodyta Metodikos priede) už praėjusių ataskaitinių metų laikotarpį (nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.). Pajamos, gautos iš specializuotos vaistažolininkystės, aromatinių prieskoninių augalų produkcijos gamybos, nurodomos pažymos 1.1.5 papunktyje. Pajamų, gautų iš specializuotos vaistažolininkystės, aromatinių prieskoninių augalų produkcijos gamybos, lyginant jas su pajamomis, gautomis iš žemės ūkio veiklos, lyginamoji dalis (procentais) apskaičiuojama pažymos 1.1.5 papunktyje nurodytą sumą padalijus iš šios pažymos 1.1 papunktyje nurodytos sumos ir gautą dalmenį padauginus iš 100;

 

Pareiškėjai, kurie pretenduoja į kompensacinę išmoką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“, plotuose, kuriuose auginami grikiai, derlių privalo nuimti ne vėliau nei iki einamųjų metų spalio 15 d.

 

Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 3D-245, nustatyta, kad pareiškėjas, kuris yra juridinis asmuo, neturi įsiskolinimų Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos  ir Valstybiniam socialinio draudimo fondui prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Sodra), o pareiškėjas, kuris yra fizinis asmuo – tik Sodrai. Atitiktis šiam kriterijui vertinama nuo paramos paraiškos pateikimo dienos iki kitų kalendorinių metų birželio 1 d. Ši nuostata netaikoma įstaigoms, kurių veikla yra finansuojama iš valstybės ir (arba) savivaldybės biudžeto, bei juridiniams / fiziniams asmenims, kuriems Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka yra atidėti mokesčių ar socialinio draudimo įmokų mokėjimo terminai. Pareiškėjui (juridiniam / fiziniam asmeniui) neiškelta byla dėl bankroto ir jis nėra likviduojamas. Atitiktis šiam reikalavimui tikslinama paraiškos vertinimo metu.

 

Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 3D-245, nustatyta, kad pareiškėjas privalo ūkininkauti ar užsiimti žemės ūkio veikla deklaruotame plote, už kurį teikiama parama, iki kitų metų deklaravimo pradžios.

 

Norėtume informuoti, kad, vadovaujantis žemės ūkio ministro 2015 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. 3D-190 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklos „Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimas“ įgyvendinimo taisyklių 19.11 papunktį  keičiant bent vieną paramos paraiškoje deklaruotą arklį, galviją, kiaulę, avį į tokios pat kilmės kitą, užpildyti Taisyklių 5 priede nustatytos formos prašymą ir Agentūrai pareiškėjui / paramos gavėjui patogiu informavimo būdu (paštu, el. paštu) per 30 kalendorinių dienų nurodyti paramos paraiškoje deklaruotų arklio, galvijo, kiaulės arba avies tapatybės nustatymo numerį ir pateikti naujai deklaruojamų paramai pagal šią veiklą arklio, galvijo, kiaulės arba avies tapatybės nustatymo numerį ir atnaujinti duomenis apie ūkinių gyvūnų pokyčius valdoje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. birželio 16 d. įsakymo Nr. 3D-234 nustatyta tvarka. Tokiu atveju SG vidurkis apskaičiuojamas nuo prašymo pateikimo dienos.

 

Taigi,  galite  keisti vieną paramos paraiškoje deklaruotą stambių žemaitukų veislės arklį tik į kitą tos pačios kilmės arklį, tai yra į stambiųjų žemaitukų veislės arklį.

 

Deklaruotos pievos (kodai GPŽ, GPA, DGP), žoliniai azotą kaupiantys augalai ariamojoje žemėje (visi klasifikatoriaus III grupės kodai) šienaujamos bent 1 kartą per metus nuo einamųjų metų birželio 15 d. iki spalio 30 d.

 

Norėtume informuoti, kad Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Su „Natura 2000“ ir Vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos“ įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 3D-246 (toliau – Taisyklės), numatyta, kad deklaruojant valdą už „Natura 2000“ teritorijos ribų esančioje gamtiniu požiūriu vertingoje teritorijoje, jei pareiškėjo valda ar jos dalis patenka į Europos Bendrijos (Europos Sąjunga) (toliau – EB)  svarbos paukščių veisimosi vietą (tuokvietę), kurioje draudžiami pagrindiniai miško kirtimai, vadovaujantis Miško kirtimo taisyklių I priedo nuostatomis, pareiškėjas, teikiantis paraišką, turi turėti vidinės miškotvarkos projektą, kuriame nustatyti EB svarbos paukščių veisimosi vietoje (tuokvietėje) taikomi veiklos apribojimai, arba miškininko specialisto išvadą apie privačioje miško valdoje nustatytą EB svarbos paukščių veisimosi vietą (Taisyklių 2 priedas). Šią išvadą rengia Valstybinėje miškų tarnyboje registruoti specialistai, kurie turi teisę rengti vidinės miškotvarkos projektus. Vidinės miškotvarkos projekto ar išvados apie privačioje miško valdoje nustatytą EB svarbos paukščių veisimosi vietą rengėjas privalo patikrinti, ar EB svarbos paukščių lizdavietė (tuokvietė) yra įregistruota Saugomų rūšių informacinėje sistemoje (toliau – SRIS) arba Miškų kadastro integruotoje informacinėje sistemoje (toliau – MKIIS). Informacija apie išvadų teikimą skelbiama VSTT tinklalapyje www.vstt.lt rubrikoje „Finansinė parama saugomose teritorijose“.

 

Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Su „Natura 2000“ ir Vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos“ įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 3D-246, nustatyta, jog parama pagal veiklos sritį „Parama „Natura 2000“ žemės ūkio paskirties žemėje“ skiriama kasmet už vieną žemės ūkio paskirties žemės hektarą:

Parama už ariamąją žemę neskiriama, jei pareiškėjas žemės ūkio naudmenas, kurios kompetentingos institucijos (Aplinkos ministerijos) nustatytos kaip EB svarbos natūralių ir saugomų rūšių buveinių plotai, deklaruoja pagal vieną iš I–II ar V grupės Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 3D-171, 2 priede nurodytų klasifikatoriaus kodų.

 

Parama pagal veiklos sritį „Parama „Natura 2000“ miškuose“ skiriama kasmet už vieną miško hektarą:

 

Visi privačių žemių savininkai / valdytojai, kurių  sklypai patenka į „Natura 2000“ ekologinio tinklo teritorijas, privalo laikytis visų jų teritorijoje taikomų papildomų ūkinės veiklos apribojimų ir reikalavimų, nepriklausomai nuo to, ar jie prašo paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos  (KPP) priemonę „Su „Natura 2000“ ir Vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos“, ar neprašo.

 

Pavyzdžiui, gali būti taikomi šie ūkinės veiklos apribojimai: draudžiama suarti pievas arba ganyklas arba apsėti jas kultūrinėmis žolėmis, naudoti trąšas ir pesticidus, sausinti arba kitaip keisti teritorijos hidrologinį režimą ir pan., o nesant tokių apribojimų, vykdyti tvaraus ūkininkavimo principais paremtą ir aplinkai draugišką ūkinę veiklą.

 

Privačių žemių savininkams / valdytojams, nedalyvaujantiems įgyvendinant KPP priemonę „Su „Natura 2000“ ir Vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos“, tačiau prašantiems tiesioginių bei žalinimo išmokų, kai deklaruoti plotai patenka į „Natura 2000“ teritoriją, taikoma Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklėse, patvirtintose žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897, nustatyta pievų priežiūros tvarka.

 

Nuomojamus žemės plotus deklaruojantis pareiškėjas galėtų pretenduoti gauti paramą pagal veiklos sritį „Parama „Natura 2000“ žemės ūkio paskirties žemėje“.

 

Norėtume priminti, kad pareiškėjas, pretenduojantis gauti paramą, turės atitikti visus keliamus reikalavimus, nurodytus Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Su „Natura 2000“ ir Vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos“ įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 3D-246.

 

 

Informuojame, jog, vadovaujantis žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 3D-246 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Su „Natura 2000“ ir Vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos“ įgyvendinimo taisyklių nuostatomis, pievas (kodai GPŽ, GPA, DGP), žolinius azotą kaupiančius augalus ariamojoje žemėje (visi klasifikatoriaus III grupės kodai) nušienauti bent 1 kartą per metus nuo einamųjų metų birželio 15 d. iki spalio 30 d. (įskaitytinai) arba nuganyti (deklaruojamuose laukuose yra būtini gyvulių buvimo lauke požymiai – ekskrementų liekanos, išguldyta ir (arba) nuėsta žolė ar kiti požymiai). Jeigu pareiškėjo arba jo valdos partnerio ar valdoje registruoto šeimos nario einamųjų metų laikotarpiu nuo sausio 1 d. iki birželio 30 d. laikytų žolėdžių ūkinių gyvūnų vidurkis sudarė ne mažiau kaip 0,3 SG hektarui (vertinamas visų deklaruojamų pievų plotų ir laikytų žolėdžių ūkinių gyvūnų (galvijų, arklių, avių, ožkų, danielių, dėmėtųjų elnių, tauriųjų elnių, Dovydo elnių, bizonų, stumbrų) santykis), pievų plotuose ganymo sezono metu yra ganoma, šių plotų nebūtina papildomai šienauti, o po ganymo lauke likęs nedidelis nenuėstos žolės kiekis nebus laikomas neatitikimu reikalavimams. Tais atvejais, kai ūkinių gyvūnų vidurkis sudarė mažiau nei 0,3 SG hektarui, likusi po ganymo žolė (šienas, žalioji masė ar kt.) turi būti nušienauta ir sutvarkyta (išvežta iš lauko);

 

Šienavimo metu nupjauta žolė (šienas, žalioji masė ar kt.) ganyklose arba pievose turi būti sutvarkyta (išvežta iš lauko), mulčiuoti (smulkinti ir paskleisti) draudžiama, išskyrus žolės likučius ganytuose plotuose, kai pareiškėjų (arba jų valdos partnerio ar valdoje registruoto šeimos nario) einamųjų metų laikotarpiu nuo sausio 1 d. iki birželio 30 d. laikytų žolėdžių ūkinių gyvūnų vidurkis sudarė ne mažiau kaip 0,5 SG hektarui (vertinamas visų deklaruojamų pievų plotų ir laikytų žolėdžių ūkinių gyvūnų (galvijų, arklių, avių, ožkų, danielių, dėmėtųjų elnių, tauriųjų elnių, Dovydo elnių, bizonų, stumbrų) santykis.