Informuojame, kad, vadovaujantis Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos pirmojo Sąjungos prioriteto „Aplinkosaugos požiūriu tvarios, efektyviai išteklius naudojančios, inovacinės, konkurencingos ir žiniomis grindžiamos žvejybos skatinimas“ priemonės „Laikinas žvejybos veiklos nutraukimas“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2019 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. 3D-492 (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2020 m. lapkričio 19 d.) (toliau – Taisyklės), 8.4 papunkčiu, pareiškėjas laikomas tinkamu gauti paramą, jei jis nuo pagal Apsaugos priemonę paskelbto žvejybos draudimo laikotarpio pradžios dienos iki laikotarpio, už kurį prašoma paramos, pabaigos dienos teisėtais pagrindais valdė (turėjo nepanaudotas ir ne perleistas) šprotų ir (arba) strimelių, ir (arba) lašišų individualias žvejybos galimybes (turėjo nepanaudotų ir neperleistų šprotų ir (arba) strimelių, ir (arba) lašišų individualių žvejybos galimybių) (kvotą).
Taigi, pareiškėjas turi teisėtais pagrindais valdyti (turėti nepanaudotas / neperleistas) kvotas nuo pagal Apsaugos priemonę paskelbto žvejybos draudimo laikotarpio pradžios dienos iki laikotarpio, už kurį prašoma paramos, pabaigos dienos ir Nacionalinei mokėjimo agentūrai (toliau – NMA) pateikti tai įrodančius dokumentus.
Taip pat norėtume informuoti, jog Taisyklių 11 punkte nurodyta, kad pareiškėjas paramos paraiškos pateikimo dieną, jei Taisyklėse nenustatyta kitaip, turi atitikti tinkamumo gauti paramą sąlygas ir reikalavimus, o žvejybos laivas (-ai), už kurio (-ių) verslinės žvejybos veiklos jūroje sustabdymą prašoma paramos, tinkamumo kriterijus, kurie vertinami pagal paramos paraiškos pateikimo dieną pareiškėjo pateiktus ir atitinkamais dokumentais pagrįstus duomenis, viešuosiuose registruose esančius duomenis ir NMA bei Žuvininkystės tarnybos turimus duomenis, taip pat pagal dokumentus ir informaciją, gautą iš pareiškėjo po NMA paklausimo (-ų). Jei duomenys skiriasi, vadovaujamasi registruose esančiais duomenimis.
Atkreipiame dėmesį, jo Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2020 m. lapkričio 1 d.) (toliau – AB įstatymas) 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad reorganizuotų bendrovių visas turtas, teisės ir pareigos pereina po reorganizavimo veiksiančioms bendrovėms nuo naujai sukurtų bendrovių įregistravimo ar po reorganizavimo tęsiančių veiklą bendrovių pakeistų įstatų įregistravimo juridinių asmenų registre, jeigu reorganizavimo sąlygose nenustatyta kitaip. Turtas, teisės ir prievolės bendrovėms priskiriamos pagal reorganizavimo sąlygas. Vadovaujantis AB Įstatymo 63 straipsniu, reorganizavimo sąlygos yra rengiamos pačių reorganizuojamų subjektų, jos gali būti peržiūrimos auditorių, o po to teikiamos Juridinių asmenų registrui.
Pažymime, kad Perleidžiamosios teisės į žvejybos galimybes Baltijos jūroje suteikimo, perleidimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, teisės galiojimo panaikinimo ir individualių žvejybos galimybių skyrimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 3D-620, nustatyta tvarka Žuvininkystės tarnybos Perleidžiamųjų žvejybos teisių jūrų vandenyse suteikimo komisija yra įgaliota priimti sprendimus dėl žvejybos kvotų.
Taigi, remiantis tuo, kas išdėstyta aukščiau, bendruoju atveju NMA vadovaujasi pareiškėjo pateiktais dokumentais, pagrindžiančiais pareiškėjo atitiktį Taisyklių 8.4 papunkčio nuostatoms, Juridinių asmenų registre esančia informacija, įskaitant reorganizavimo sąlygų aprašus, o taip pat Perleidžiamųjų žvejybos teisių jūrų vandenyse suteikimo komisijos informacija apie kiekvienai iš reorganizuojamų bendrovių suteiktas nepanaudotas žvejybos kvotas.